Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. ir nukentėjusiųjų J. K. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. K.) ir jam skirtas laisvės atėmimas penkiems mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai G. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam skirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su paskirtos ir neatliktos pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendį bausmės dalimi (šešerių metų laisvės atėmimo) ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Remiantis BK 65 - 66 straipsniais, į V. A. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d., 11.30 val., iki 2015 m. rugsėjo 11 d., prilyginant vieną sulaikymo ir suėmimo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur jis gyvena kartu su sutuoktine J. K., būdamas neblaivus (neblaivumo laipsnio nustatyti nepavyko, nes V. A. pasišalino iš įvykio vietos), žodinio konflikto su nukentėjusiąja J. K. metu, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, reikalaudamas grąžinti mobilaus ryšio telefoną, o pastarajai atsisakius grąžinti, uošvės G. B. akivaizdoje, vijosi paskui nukentėjusiąją, pasivijęs tyčia sudavė ne mažiau trijų kartų ranka nukentėjusiajai į pakaušį sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis, 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur jis gyvena kartu su sutuoktine J. K., būdamas neblaivus (neblaivumo laipsnio nustatyti nepavyko, nes V. A. pasišalino iš įvykio vietos), žodinio konflikto su nukentėjusiąja J. K. metu, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kai nukentėjusioji G. B. bandė apginti savo dukrą J. K., sudavė nukentėjusiajai G. B. kartą per veidą, padarydamas odos nubrozdinimą viršutinės lupos srityje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai G. B. sveikatą.

2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.30 val. jis gulėjo ant sofos savo namuose, kai atėjo žmona J. K. ir pradėjo kabinėtis, kad jis nenusimovė puskojinių, po to paslėpė jo telefoną, pradėjo rėkti, grąsino iškviesti policiją. Žinodamas, kad bet kuriuo atveju jį apkaltins, nes yra teistas, išėjo pas motiną. Kaip paaiškėjo vėliau, J. K. vis dėlto iškvietė policiją, įkalbėjo savo motiną ir jos abi jį apšmeižė, kad neva jis jas mušė.

2015 m. rugpūčio 19 d. į jo darbovietę atvažiavo policijos darbuotojai ir jį sulaikė, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d.nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams, kurią Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. panaikino ir jį paleido.

Akistatos metu J. K. prisipažino, kad, norėdama pagąsdinti, jį apšmeižė ir įkalbėjo tą patį padaryti savo motiną dėl to, kad neva 2015 m. rugpjūčio 18 d. konflikto metu jis buvo girtas ir jas primušė. Savo parodymų J. K. ir G. B. nekeitė ikiteisminio tyrimo metu, teisme taip pat patvirtino, kad jį ikiteisminio tyrimo pradžioje apšmeižė, dėl to gailisi ir pasiruošusios už tai atsakyti pagal įstatymą.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Šalčininkų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad jo kaltė 2015 m. rugpjūčio 18 d. padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta pirminiais J. K. ir G. B. parodymais bei prieštaringais Šalčininkų rajono policijos komisariato darbuotojų - Igorio Boreišo, Michailo Botkin, Stanislavo Perčinskij - parodymais, kurie teisme nurodė, kad po akimi pas G. B. buvo matyti mėlynė, kad nuteistasis mušė ją ir jos dukrą rankomis ir kojomis, jos griuvinėjo ir t. t., nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nei J. K., nei G. B. tokių parodymų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. ir nukentėjusiųjų J. K. ir G. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

V. A. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, savo sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą, o uošvei nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, V. A. kaltu neprisipažino viso proceso metu, davė parodymus, jais nuosekliai neigdamas tyčia smurtavęs prieš nukentėjusiąsias, taip pat teigė, kad įvykio dieną tarp jo ir sutuoktinės buvo konfliktinė situacija. Pimrosios instancijos teismas šiais jo parodymais nesivadovavo ir išvadas dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus du nusikaltimus iš esmės grindė nukentėjusiųjų J. K. ir G. B. pareiškimais ir pirminiais jų parodymais. Tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios savo parodymus pakeitė, ėmė kategoriškai neigti smurtinių veiksmų prieš jas panaudojimo faktą, prisipažino iš pykčio apkalbėjusios V. A., dėl tokio savo elgesio gailėjosi. Tokios pozicijos nukentėjusiosios nuosekliai laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, taip pat savo apeliaciniame skunde bei pasisakydamos apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nukentėjusiosioms pakeitus savo poziciją ir nesant kitų tiesioginių pirminę versiją patvirtinančių įrodymų, nukentėjusiųjų parodymai laikytini keliančiais abejonių, todėl nepatikimais. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios nurodė, jog iš tiesų nustatyti sužalojimai ant G. B. veido (odos nubrizdinimas viršutinės lūpos srityje) atsirado pastarajai kieme užkliuvus už malkų krūvos ir nugriuvus. Ši versija baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patikimai nebuvo paneigta. Nukentėjusios taip pat patvirtino apkalbėjusios V. A. dėl tarp jų kilusio konflikto, kas atitinka ir V. A. parodymus.

Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojais apklaustų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų parodymai, tačiau šie asmenys tik patvirtino tas aplinkybes, kurias, atvykus į įvykio vietą, jiems nurodė nukentėjusiosios, patys įvykio pastarieji asmenys nematė. Iš nukentėjusiųjų žodžių buvo surašytas ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas. Garso įraše, darytame J. K. skambučio Bendruoju pagalbos telefonu metu, taip pat užfiksuotos tik tos aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusioji ir kurias šiuo metu ji neigia. Liudytoja apklausta kaimynė K. J. parodė, kad įvykio metu buvo darbe, nieko nematė, tačiau vėliau atėjusi J. K. nebuvo apsiverkusi, sužalojimų jos veide nesimatė, sakė, kad susipyko su sutuoktiniu, rėkė ant jo, o dabar dėl savo elgesio gailisi. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kiti įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra ne pirminiai, o išvestiniai, tai yra susiformavę iš nukentėjusiųjų J. K. ir G. B. pateiktos pirminės įvykio versijos, o jų parodymai, kaip jau minėta, negali būti laikoma patikimais.

Prokurorės nurodyti argumentai, kad anksčiau tarp V. A. ir J. K. yra fiksuoti konfliktai, kuomet nuteistasis prieš nukentėjusiąją yra naudojęs smurtą, negali patvirtinti pastarojo kaltės nagrinėjamu atveju. Be to, esama konfliktinė situacija pagrindžia ir nukentėjusiųjų nurodytą apkalbėjimo motyvą.

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta patikimų ir neprieštaringų įrodymų, kad V. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus pašalinti kilusių abejonių, jos turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad V. A. padarė veikas, turinčias BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, t. y. kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė sutuoktinei J. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė uošvės G. B. sveikatą, todėl, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.

Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais suformuluotus reikalavimus pažymėtina, kad BPK 327 straipnio 1 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju yra ne šios, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Tokiais atvejais, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, yra priimamas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. A. ir nukentėjusiųjų J. K. ir G. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. K.) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai G. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. K. ir G. B., įpareigojant V. (V.) A. nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokias būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su nukentėjusiomis J. K. ir G. B. ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną savaitės trečiadienio dieną 8.00 val. registruotis Šalčininkų rajono policijos komisariate, esančiame Vilniaus g. 50, Šalčininkai) panaikinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.