Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. P., jos atstovei advokatei D. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2014-08-26 apie 8.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 159, vairuodama transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Transporto priemonę vairavo neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė KET 9, 133, 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

E. P. kalta prisipažino iš dalies. Pripažįsta, kad automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nepripažįsta, kad apgadino kitą automobilį. Ji pavažiavo šiek tiek atbuline eiga, pamanė, kad ,gal būt, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Išlipusi pasižiūrėjo, nepastebėjo padarytos žalos, todėl išvažiavo. Greta buvusi kaimynė jai pasakė, kad paliks raštelį su telefono numeriu, kad asmuo galėtų susisiekti. Jai būnant kitame mieste, paskambino žmogus, kuris pasakė, kad ji atsitrenkė į jo automobilį. Su tuo asmeniu susitiko tą pačią dieną, jam sumokėjo 500 litų. Kitą dieną jai paskambino iš policijos. Šiuo metu nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad nukentėjusysis neneigia radęs raštelį. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja. Pasitvirtino ir aplinkybės, kad asmenys bendravo, tarėsi dėl žalos dydžio, žala atlyginta. Iš šių aplinkybių nustatyta, kad E. P. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos netyčia, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str.1d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. P. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1d.,123 str.5d.

Iš administracinio teisės pažeidimų protokolo duomenų nustatyta, kad E. P. 2014-08-26 apie 8.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 159, vairuodama transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Transporto priemonę vairavo neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.1). Iš tarnybinių pranešimų duomenų nustatyta, kad pagal pranešimą (duomenys neskelbtini), ties namu Nr.159 rastas apgadintas automobilis Audi A4, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas nurodė, kad automobilį apgadino atbuline eiga važiavęs automobilis Ford Galaxy, kurį vairavo moteris (b.l.2-3). Iš eismo įvykio vietos schemos ir pridėtų fotonuotraukų nustatyta, kad transporto priemonei AudiA4 apgadintas priekinis bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas (b.l.5-10). Iš Ford Galaxy transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenų nustatyta, kad priekabos prikabinimo įtaiso aukštis atitinka automobilio Audi A4 priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo apgadinimus (b.l.14). Liudytoju apklaustas nukentėjusysis K. M. parodė, kad jis matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Kaltininkė išlipo iš automobilio, tačiau vėliau nuvažiavo. Jis spėjo nubėgti ir užsirašyti valstybinį numerį. Be to, buvo liudytojas, kuris pasakė, kur dirba vairuotoja. Žala automobiliui yra 930 litų. Rado už valytuvo užkištą telefono numerį. Pretenzijų kaltininkei neturi.

Liudytoja L. A. parodė, kad su E. P. gyvena tame pačiame name. Kartu važiavo automobiliu. Pradėjus važiuoti atbuline eiga, E. P. pasakė, kad gal būt kliudė kitą automobilį. Ji smūgio nejuto. Išlipusios apžiūrėjo, tačiau automobilio apgadinimų nematė. Šiek tiek palaukė, tačiau buvo rytas, skubėjo. Nežinodamos ką daryti, užrašė telefono numerį ir paliko už valytuvo. Vėliau susitiko su nukentėjusiuoju, kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentu, kad E. P. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Nagrinėjamojoje byloje teismas kritiškai vertina E. P. iškeltą versiją apie tai, kad buvo paliktas raštelis su kontaktiniu telefono numeriu. Kaip matyti iš liudytojo K. M. 2014-09-27 paaiškinimo, jis šios aplinkybės nemini, o nurodo liudytojus, kurie matė įvykį. Be to, šis liudytojas tiek teismo posėdyje, tiek paminėtame paaiškinime nurodo, kad matė, kaip atsitrenkė į jo automobilį, nuskubėjo prie savo automobilio. Liudytoja L. A. nurodo, kad išlipo iš automobilio, šiek tiek luktelėjo, tik vėliau užrašė ir paliko telefono numerį. Apklaustas liudytoju K. M. tik teismo posėdyje patvirtino aplinkybę apie paliktą raštelį, t.y. kai E. P. atlygino padarytą žalą. Šie prieštaravimai neturi įtakos kvalifikuojant teisės pažeidimą, tačiau vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

E. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas, po įvykio E. P. atlygino padarytą žalą. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad E. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, E. P. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą E. P. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str., 30 ² str., 286, 287 str. teismas

nutarė:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d., ATPK 123 str. 5 d. ir skirti :

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto Lt) baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų Lt) baudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. padarymą skirti 80 Lt (aštuoniasdešimties Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų Lt) (144 EUR) baudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.