- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- I-1726-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00739-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui E. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4). Skunde nurodė, kad nuo 2014-05 iki 2016-07 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, dėl to pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų, tvyrodavo įtampa, nebūdavo vietos pailsėti ir pabūti vienumoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pataisos namuose tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, dažnai pavalgius prasidėdavo skrandžio skausmai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertina 5000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 11-16) nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji yra maitinami pagal teisės aktų reikalavimus, tiekiamas maistas atitinka tiek kokybinės vertės, tiek svorio ir cheminės sudėties reikalavimus. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė. Dėl ginčo dalyko pareiškėjas taip pat nėra kreipęsis į Psichologinės tarnybos bei Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir Pravieniškių PN).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2014-05-13 iki 2015-10-27 į 7 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 49,93 kv. m. ir kurioje yra 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,1 kv. m. ploto; nuo 2015-10-27 iki 2016-05-26 į 5 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 4, kurios plotas – 60,29 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,7 kv. m. ploto; nuo 2016-05-26 iki 2016-07-19 į 5 būrio 1 gyvanamąją patalpą, kurios plotas – 46,38 kv. m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,3 kv. m. (b. l. 12, 20-21). Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai, jog bendrabučio tipo patalpose buvo kalinama nuo 16 iki 28 asmenų, nepaneigia atsakovo atstovo oficialiai pateiktose pažymose užfiksuotos informacijos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo pataisos namuose tiekiamo maitinimo.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
Atsakovo atstovas pateikia į bylą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Kauno technologijos universiteto maisto instituto Maisto tyrimų centro protokolus (b. l. 22-25), iš kurių matyti, jog Pravieniškių PN tiekiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (Žin., 2002, Nr. 4-98) numatytas maisto energetines vertes. Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančiame Medicininiame pažymėjime (b. l. 18) konstatuota, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų skundęsis dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų. Pirmą kartą dėl skrandžio skausmų pareiškėjas kreipėsi į gydytoją 2016-12-09, t.y. ne skunde nurodomu ginčo laikotarpiu. Be to, iš šio išrašo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog toks sveikatos sutrikimas buvo sukeltas būtent pataisos namuose tiekiamo maisto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl prasto maitinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Pravieniškių PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.