Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-589-491-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
1A-589-491-2012
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00680-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 589 – 491 / 2012Proceso Nr. 1-89-1-00680-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėjas Gytis StasevičiusPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant :prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs 3 nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. ir už kiekvieną iš jų nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. :

- apie 0.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), penktojo aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje tyčia padegė du fotelius, sukėlė gaisrą ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiųjų S. G., V. B., Ž. Ž., A. J., L. T., A. A. M., J. C., L. V., Z. K., Š. A. ir A. G. turtą bei padarė bendrą 2000 litų žalą;

- apie 0.50 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje tyčia padegė vieną fotelį, sukėlė gaisrą ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiųjų A. Č., M. R., D. Ž., V. B., L. Č., V. V., V. N., R. Š., K. K. ir A. V. turtą;

- apie 2.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtojo aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje tyčia padegė du fotelius, kilimą ir staliuką, sukėlė gaisrą ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiųjų V. P., L. Č., A. D., G. M., D. M., J. S., A. K., A. B., D. Š., J. S. ir S. A. turtą bei padarė bendrą 5000 litų žalą.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis A. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą arba šios bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, dėl to gailisi, nevengė atsakomybės, nusikaltimus padarė būdamas truputį apsvaigęs nuo alkoholio. Realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis neteks teisės gyventi jam skirtame socialiniame bute, t. y. neteks savo gyvenamosios vietos. Taip pat jis nenori palikti vienos mamos, kurios sveikata yra silpna ir kuriai reikalinga jo pagalba. Nuteistasis nori likti laisvėje ir iš naujo pradėti savo gyvenimą, būti pavyzdingu piliečiu ir padėti savo mamai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės atlyginti iš jo priteistos 2000 litų dydžio žalos. Įvertinęs šias aplinkybes apeliantas mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija kaltės klausimo, veikas patvirtinančių įrodymų, iš jo priteistos žalos dydžio. Jis prašo švelninti bausmę arba jos vykdymą atidėti, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, tikrina apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmes nuteistajam apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad apeliantas padarė apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia, jis administracine tvarka nebaustas, įrašytas į psichiatro įskaitą, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai. Tačiau jis teistas 6 kartus ir jo teistumas neišnykęs, paskutinius 2 kartus jis buvo nuteistas už tokius pačius nusikaltimus, naujus nusikaltimus padarė nepraėjus nė vienam mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs visos už ankstesnius nusikaltimus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad apeliantas jokių išvadų iš ankstesnių savo teistumų nedaro, nesitaiso, kad jis yra linkęs nusikalsti ir yra pakankamai pavojingas visuomenei. Todėl apylinkės teismas pagrįstai už kiekvieną nusikaltimą paskyrė jam sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra žymiai mažesnė už BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Šias bausmes apylinkės teismas taip pat teisingai subendrino tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrintą bausmę subendrino su to paties teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti A. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmes apeliantui, atsižvelgė į reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naujus nusikaltimus A. A. paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta reali bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės (tikimybė realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu netekti teisės gyventi jam skirtame socialiniame bute, jo mamos sveikata ir pagalbos jai poreikis, nuteistojo noras iš naujo pradėti savo gyvenimą ir būti pavyzdingu piliečiu bei kt.) neatsirado staiga po nusikalstamų veikų padarymo. Apie jas nuteistasis žinojo ir turėjo numanyti iki nusikaltimų padarymo. Tačiau jos nesulaikė apelianto nuo naujų nusikaltimų padarymo, todėl jos nerodo mažesnio nei A. A. asmenybės, nei jo padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui neturi, todėl remtis jomis ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas visiškai neteisingai teigia, jog pasiuntus jį į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis negalės atlyginti nukentėjusiesiems priteistos žalos, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimas neeliminuoja nuteistojo prievolės atlyginti jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė A. A. paskirtų bausmių individualizavimo klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Evaldas VanagasBronė Vidzėnienė