- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-668-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00219-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- A. M., M. G.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-668-267/2011
Teisėja Augustinas Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00219-2011-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. įstatiminės atstovės N. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2223-632/2011 pagal ieškovo M. M. įstatiminės atstovės N. M. ieškinį atsakovei T. B. įstatiminei atstovei L. B. dėl T. B. civilinės atsakomybės nustatymo, tretieji asmenys A. M., M. G. įstatyminė atstovė I. K., K. M. įstatyminė atstovė A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. M. M. įstatiminė atstovė N. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei T. B. įstatiminei atstovei L. B. dėl T. B. civilinės atsakomybės nustatymo, kuriuo prašė pripažinti civilinę atsakomybę T. B. kartu su M. M. bendrais veiksmais, nustatytais baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-332/2011, padarius neturtinę 20000 litų žalą M. G. ir K. M.; pripažinti materialiai atsakinga už T. B. padarytos žalos atlyginimą jo motiną L. B.; prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-39-332/2011 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011-05-17 ieškinį priėmė, o 2011-06-10 nutartimi perdavė civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi nutarė, kad ieškinys neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų, nes aiškiai nesuformuluoti ieškinio dalykas ir pagrindas. Todėl įpareigojo ieškovę iki 2011-08-12 aiškiai nurodyti materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką).
Šalies argumentai
Ieškovė 2011-08-04 pranešimu teismui nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas jau yra priėmęs ieškinį.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2223-632/2011 nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisėjas negali už ieškinį pateikusį asmenį suformuluoti ar padėti jam tikslinti ieškinio dalyką. Ieškovė yra atstovaujama teisininko profesionalo – advokato, kuris žino kreipimosi į teismą formą bei reikalavimus dėl procesinių dokumentų atitikimo kreipimosi formai. Todėl konstavo, kad ieškovės interesai yra pilnai atstovaujami ir išnaudoti per ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
III. Apeliacinio skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovė M. M. įstatiminė atstovė N. M. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2223-632/2011 panaikinti ir ieškinį priimti.
1. Apeliantės nuomone, kiekvienas asmuo, gindamas savo pažeistas teises, gali kreiptis teisminės gynybos, ir formuoti reikalavimą tokį, kokį mano esą būtina pareikšti, siekiant pasiekti nustatytų tikslų. Mano, kad ieškovė pareikštu reikalavimu išsamiai nurodė kokių tikslų yra siekiama, ko pagrindu turi būti reiškiamas vienokio, o ne kitokio pobūdžio reikalavimas.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, ieškovei pašalinus 2011-04-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytus trūkumus t. y. patikslinus ieškinio dalyką, 2011-05-17 ieškinį priėmė ir pastarąjį su jo priedais išsiuntinėjo procese dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismo vardu dėl ieškinio priėmimo nusprendžia nustatyta tvarka paskirtas teismo, kuriame pereikštas ieškinys, teisėjas vienasmeniškai. Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija (CPK137 str. 1 d.), tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų jau yra kilęs ginčas, o kaip matyti iš bylos medžiagos Šiaulių apygardos teismas 2011-05-17 patikslintą ieškinį priėmė (30 b. l.). Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad po to, kai civilinė byla iškelta, negalima atsisakyti priimti ieškinio. Iškeltą civilinę bylą teismas privalo baigti priimdamas sprendimą, palikdamas pareiškimą nenagrinėtą arba nutraukdamas bylą (CPK 293, 296 str. (LAT CBS 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-607/2001)). Kadangi Šiaulių apygardos teismo teisėja ieškinio priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija, kas reiškia jo priėmimą ir bylos iškėlimą, o vėliau tik perdavė bylą pagal teismingumą Radviliškio rajono apylinkės teismui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio. Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovės M. M. įstatyminės atstovės N. M. patikslintas ieškinys dėl T. B. civilinės atsakomybės nustatymo turi būti priimtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Priimti ieškovės M. M. įstatiminės atstovės N. M. patikslintą ieškinį dėl T. B. civilinės atsakomybės nustatymo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.