- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- eI3-1504-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05163-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hermis fund management“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Andrius Paulauskas
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hermis fund management“
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hermis fund management“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Hermis fund management“ pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – Komisija) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. S – 2023/48 (7-2023/18) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti 2022 m. gruodžio 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-327 (toliau – ir VMI sprendimas).
2. Pareiškėja pažymi, jog Komisija ginčijamame sprendime nepagrįstai patvirtino VMI Sprendimą, kuriuo papildomai apskaičiuota 162 348 Eur pelno mokesčio suma bei apskaičiuoti 27 122,49 Eur pelno mokesčio delspinigiai ir skirta 48 704 Eur bauda. Nurodo, kad centrinis mokesčių administratorius ir Komisija nepagristai neatsižvelgė į pareiškėjos pastabose nurodytus motyvus, netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pat neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatas dėl nuostolių perėmimo, todėl priėmė nepagristą sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad ji ir motininė bendrovė UAB „Financeline” 2020 m. sausio 10 d. pasirašė susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2 (toliau – ir susitarimas), kurio pagrindu ir vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis perkėlė mokestinius nuostolius. Pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nepasisakė dėl PMĮ56¹ straipsnio taikymo neatitikimų, tuo patvirtindamas, kad ginčo dėl minėto straipsnio taikymo kriterijų nėra. Mokestiniai nuostoliai buvo perimti pagal 2020 m. sausio 10 d. susitarimą, kuris buvo pateiktas mokesčių administratoriui. Minėtame susitarime pareiškėja patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas, todėl mokesčių mokėtoja perėmė mokestinius nuostolius vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsniu bei atitiko visas nuostolių perėmimo sąlygas.
3. Nurodo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai teigė, jog pareiškėja buvo neatidi ir nerūpestinga, nes bankrutuojanti Motininė bendrovė nepateikė laiku pelno mokesčio deklaracijos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 78 straipsnyje. Nuostolių perdavimo metu abi šalys įvykdė PMĮ nustatytą reikalavimą ir pasirašė susitarimą dėl apskaičiuotų nuostolių perdavimo, tinkamai vykdė visas joms įstatymų nustatytas prievoles, susijusias su nuostolių perdavimu / perėmimu. Pareiškėja pažymi, kad nuostolių perdavimo metu nei pelno mokesčio deklaracijos, nei finansinės atskaitomybės pateikimo terminai nebuvo suėję. Pareiškėjos vertinimu, PMĮ 56¹ straipsnyje nėra numatyta, kad apskaičiavus nuostolius, kurie yra perduodami grupės įmonei, jog perduodanti įmonė privalo pateikti pelno mokesčio deklaraciją anksčiau, t. y. iki metinės deklaracijos pateikimo nustatyto termino. Motininė bendrovė pasibaigus finansiniams metams įstatymų nustatyta tvarka apskaičiavo nuostolius ir perdavė nuostolius Pareiškėjai sausio mėnesio pradžioje, tačiau nuostolių apskaičiavimo metu deklaracijos nepateikė, nes to daryti įstatymas neįpareigojo. Deklaracijos pateikimo terminas, vadovaujantis PMĮ, buvo birželio 15 d., todėl Motininės bendrovės tuometinis vadovas perduodamas nuostolius tenkino visas PMĮ 56¹ straipsnyje nuostolių perdavimo sąlygas. Pareiškėjos nuomone, tai, kad Motininė bendrovė nebuvo pateikusi deklaracijos, nėra pagrindas teigti, jog nuostoliai nebuvo apskaičiuoti PMĮ nustatyta tvarka. Finansinės atskaitomybės dokumentus Motininė bendrovė įprastai teikdavo balandžio–gegužės mėnesiais, todėl tai, kad 2020-ais metais finansinė atskaitomybė ir pelno mokesčio deklaracija sausio mėnesį, t. y. nuostolių perdavimo momentu, buvo nepateikta, nėra neįprasta, be to, tokios prievolės nenumatė PMĮ, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pareiškėjos nuomone, jai negali kilti neigiamos pasekmės vien dėl to, kad kitas ūkio subjektas ir jį atstovaujantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas pradėjus bankroto procedūrą, kurios yra visiškai nesusijusios su nuostolių apskaičiavimo teisingumu.
4. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad kilo ginčas dėl nuostolių perdavimo pagrįstumo, buvęs įmonės vadovas 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atkurti teises EDS bei suteikti jam teisę pateikti Motininės bendrovės tų metų pelno mokesčio deklaraciją, 2023 m. sausio 2 d. prisijungimai prie EDS jam buvo suteikti. Motininės bendrovės vadovas pateikė pelno mokesčio deklaraciją per EDS bei 2022 m. gruodžio 29 d. išsiuntė deklaraciją į deklaracijų tvarkymo skyrių. Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad nuostoliai buvo apskaičiuoti neteisingai ar nepagrįstai, t. y. mokesčių administratorius netikrino nuostolių apskaičiavimo teisingumo (nei faktinio, nei aritmetinio), nors jam buvo pateikti Motininės bendrovės apskaitos dokumentai.
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
6. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Inspekcija atliko pareiškėjos pelno mokesčio už 2019 metus apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2022 m. spalio 27 d. patikrinimo aktą. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja iš Motininės bendrovės perimtų iš akcininko UAB „Financeline“ (toliau – Akcininkė arba Bendrovė) perėmė 1082319,81 Eur nuostolių už 2019 m., kurių pagrindimui pateikė 2020. Sausio 10 d. Susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-1 (toliau – ir Susitarimas), tačiau Bendrovė pareiškėjai perduoto nuostolio neapskaičiavo – nepateikė Metinės PM deklaracijos už 2019 m., todėl nesant mokestinių nuostolių objekto, 1082320 Eur pripažinti kaip mokestiniai nuostoliai perduoti nepagrįstai. VMI konstatavo, kad pareiškėja 2019 m. apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 1082320 Eur suma.
7. Atsakovė nurodo, kad 2020 m. kovo 6 d. inicijuotas Motininės bendrovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka, bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir likviduota. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Motininės bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui nebuvo perduoti, dėl ko mokesčių administratorius neturėjo galimybės įsitikinti, ar Motininė bendrovė 2019 m. patyrė mokestinius nuostolius ir ar jie susidarė dėl įprastinės veiklos bei buvo apskaičiuoti pagal PMĮ reikalavimus. Pareiškėja, būdama asocijuotu asmeniu su Motinine bendrove, perimdama nuostolius nebuvo atidi ir rūpestinga - neįsitikino jų pagrįstumu ir, žinodama apie Motininės bendrovės neapskaičiuotus mokestinius nuostolius už 2019 m., nesivadovavo PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi ir nepatikslino metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m., padidindama apmokestinamojo pelno sumą nepagrįstais nuostoliais.
8. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
9. Byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-327 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 162348 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) suma, 27122,49 Eur PM delspinigių suma, skirta 48704 Eur PM bauda, bei Komisijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. S – 2023/48 (7-2023/18), kuriuo VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (21.222 Mr) FR0682-327 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” patvirtintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VMI prie FM atliko pareiškėjos PM už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2022 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-349 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iš Akcininkės perimtų 1082319,18 Eur nuostolių už 2019 m. pagrindimui pateikė 2020 m. sausio 10 d. Susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-1 (toliau – Susitarimas). Bendrovė pareiškėjai perduoto 1082319,18 Eur nuostolio neapskaičiavo – nepateikė Metinės PM deklaracijos PLN204 už 2019 m., kurioje pagal PMĮ 11 str. nustatytą tvarką (t. y. iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus) apskaičiuojamas mokestinis rezultatas (apmokestinamasis pelnas arba mokestiniai nuostoliai). Patikrinimo metu, taip pat nustatyta, kad kelios dienos po sudaryto Susitarimo pasikeitė pareiškėjos akcininkas: iki 2020 m. sausio 13 d. buvo Bendrovė, nuo 2020 m. sausio 13 d. iki dabar yra UAB „Investena“, kurios akcininkas ir vadovas yra tie patys asmenys, kaip ir buvo Bendrovės – atitinkamai T. S. ir V. S.. Po sudaryto Susitarimo 2020 m. kovo 6 d. buvo inicijuotas Bendrovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka (vienintelio Bendrovės kreditoriaus T. S. iniciatyva). 2020 m. birželio 15 d. Bendrovė buvo išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro (toliau – MMR) ir likviduota. Buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui nebuvo perduoti, dėl ko mokesčių administratorius neturi galimybės įsitikinti, ar Bendrovė 2019 m. patyrė mokestinius nuostolius ir ar jie susidarė dėl įprastinės veiklos bei buvo apskaičiuoti pagal PMĮ reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-206025 informavo pareiškėją apie Bendrovės nepateiktą deklaraciją už 2019 m.), Pareiškėja nepatikslino Metinės PM deklaracijos už 2019 m., padidindama apmokestinamojo pelno sumą nepagrįstais nuostoliais.
11. Dėl patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų pareiškėjai papildomai apskaičiuota 162 348 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) suma, 27 122,49 Eur PM delspinigių suma, skirta 48 704 Eur PM bauda.
12. VMI 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri patvirtino VMI Sprendimą. Pareiškėja su ginčijamais VMI ir Komisijos sprendimais nesutinka, teigia, jog mokesčių administratorius, o vėliau ir Komisija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog Pareiškėja 2019 m. apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 1 082 319,18 Eur Akcininkės neapskaičiuota ir nedeklaruota nuostolių suma. Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo išvadą, kad Pareiškėja 2019 m. apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 1 082 319,18 Eur Bendrovės nuostoliais.
13. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) nuostatas PM moka Lietuvos vienetas (PMĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurio mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje (4 straipsnio 1 dalis).PMĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.
14. PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė grupės vienetui šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.
15. Taigi pagal MĮ 56¹ straipsnio nuostatas galimas tik tam tikro mokestinio laikotarpio nuostolių ar jų dalies perkėlimas kitam grupės vienetui, kuris turi teisę sumažinti tik to mokestinio laikotarpio, už kurį perduodami nuostoliai, apmokestinamąją pelno sumą, t. y. abiejų subjektų – tiek nuostolius perduodančio, tiek juos perimančio mokestiniai metai turi sutapti. Kadangi Pareiškėja ir motininė bendrovė atitiko PMĮ 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, Pareiškėja 2019 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) apskaičiavo 1 082 319,18 Eur apmokestinamąjį pelną, kurį sumažino iš akcininkės motininės bendrovės perimta 1 082 319,18 Eur mokestinio laikotarpio nuostolių suma. Inspekcija 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-206025 kreipėsi į Pareiškėją, nurodant, jog UAB „Financeline“ 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) nepateikė, todėl vadovaudamasi PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi, prašė pateikti patikslintą 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), apmokestinamąjį pelną padidinant UAB „Financeline“ perimtais 1 082 319,18 Eur nuostoliais bei perskaičiuoti pelno mokestį.
16. Pareiškėjos teigimu, bankrutuojanti įmonė UAB „Financeline“ nepateikė pelno mokesčio deklaracijos, kaip numatyta MAĮ 78 straipsnyje, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Pareiškėja buvo nerūpestinga ir neatidi. Pelno mokesčio deklaraciją ir finansinę atskaitomybę privalėjo pateikti UAB „Financeline“ bankroto administratorius, kuris yra nesusijęs su Pareiškėja. Nuostolių perdavimo metu nei pelno mokesčio deklaracijos, nei finansinės atskaitomybės pateikimo terminai nebuvo suėję. Teigia, kad UAB „Financeline“ ir Pareiškėja pasirašė 2020 m. sausio 10 d. susitarimą dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, kuriuo UAB „Financeline“ patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas.
17. Pagal MAĮ 78 straipsnį, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios (šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos) ir mokesčio deklaraciją už iki minėtų procedūrų pradžios pasibaigusį mokestinį laikotarpį, jeigu šios deklaracijos pateikimo terminas pagal atitinkamą mokesčio įstatymą dar nėra pasibaigęs. Pagal 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
18. Teismas pareiškėjos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Bankrutuojanti įmonė pagal MAĮ 78 straipsnio nuostatas nėra atleista nuo deklaracijų VMI pateikimo, todėl deklaracijos turi būti teikiamos. UAB „Financeline“ nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2019 m., todėl 2020 m. sausio 10 d. susitarimu dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, mokestiniai nuostoliai pareiškėjai perduoti nepagrįstai. Teismas nustatė, kad UAB „Financeline“ nepateikė ir finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių į metinę pelno mokesčio deklaraciją perkeliama pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą suma už 2019 m. Be kita ko, UAB „Financeline“ ir pareiškėja asocijuoti asmenys pagal PMĮ 2 straipsnio 8 dalį, t. y. susiję asmenys, kadangi priklausė tai pačiai įmonių grupei, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti apie UAB „Financeline“ nepateiktą pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m. Pažymėtina, kad vadovaujantis PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi, paaiškėjus, kad mokestiniai nuostoliai, kuriais buvo sumažinta juos perėmusio Lietuvos vieneto apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, buvo apskaičiuoti neteisingai, turi būti atitinkamai padidinta mokestinius nuostolius perėmusio Lietuvos vieneto dėl tokio perėmimo sumažinta apmokestinamojo pelno suma. Jeigu mokestinius nuostolius juos perdavęs vienetas apskaičiavo neteisingai, o kitam vienetui yra perdavęs tik dalį nuostolių, laikoma, kad pirmiausiai buvo perduoti neteisingai apskaičiuoti nuostoliai.
19. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus pareiškėjos su UAB „Financeline“2020 m. sausio 10 d. susitarimo dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2, kuriuo UAB „Financeline“ patvirtino, kad perduodami mokestiniai nuostoliai buvo apskaičiuoti pagal PMĮ nuostatas citavimas, nesusiejant to su konkrečiomis byloje reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nelaikytina tinkamu MAĮ 78 straipsnio įgyvendinimu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-17520 informavo pareiškėją, jog Kauno apskrities VMI, įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius, vertina pareiškėjos pateiktoje 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaruotus 135 594 Eur perimtus nuostolius iš UAB „Financeline“, kuri nėra pateikusi 2019 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos. VMI, vadovaudamasi MAĮ 27 straipsniu ir 33 straipsnio 1 punkto nuostatomis, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimui prašė pareiškėjos pateikti patikslintą 2019 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), apmokestinamąjį pelną padidinant UAB „Financeline“ perimtais 135 594 Eur nuostoliais bei perskaičiuoti pelno mokestį. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę ištaisyti deklaracijos duomenis, paaiškėjus netikslumams ir pateikti patikslintą PVM deklaraciją atsakovei, tačiau to nepadarė ir savo veiksmais netinkamai vykdė jai numatytas pareigas. Pažymėtina, kad pareigą teikti deklaracijas imperatyviai nustato teisės aktai, todėl VMI prašymus ar raginimus mokesčių mokėtojas turi besąlygiškai ir skubiai vykdyti imdamasis aktyvių veiksmų.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad deklaraciją privalėjo pateikti UAB „Financeline“ bankroto administratorius. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei pateikimas yra įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. UAB „Financeline“ nuostoliai buvo perimti Pareiškėjos 2020 m. sausio 10 d. susitarimo dėl mokestinio nuostolio perdavimo Nr. 20/01/10-2 pagrindu. Teismo vertinimu, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo tokių nuostolių perimti nepatikrinus jų atitikimo PMĮ reikalavimams. Sutiktina ir su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėja siekė ir dėjo pastangas, kad jai kartu su nuostolių perdavimo aktu būtų pateikta UAB „Financeline“pelno mokesčio deklaracija už 2019 m. Akcentuotina ir tai, kad būtų neteisinga, kol UAB „Financeline“ dar neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso, įpareigoti bankroto administratorių atlikti tokį veiksmą, kurio nėra teisės aktais jam nustatytų pareigų sąraše. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas perimdama nuostolius nebuvo atidi ir rūpestinga – neįsitikino jų pagrįstumu ir net žinodama apie UAB „Financeline“ neapskaičiuotus mokestinius nuostolius už 2019 m. pareiškėja nesivadovavo PMĮ 56¹ straipsnio 5 dalimi ir nepatikslino metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m., padidindama apmokestinamojo pelno sumą nepagrįstais nuostoliais.
21. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas, VMI Sprendimas, Inspekcijos Patikrinimo aktas priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo juos panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Pripažinus ginčijamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo atleisti pareiškėjos nuo visų priskaičiuotų delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
22. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hermis fund management“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.