Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“ elektromontuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. Š. 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip trylika kartų suduodamas kumščiu ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas savo šeimos narei sugyventinei V. R., padarė nukentėjusiajai kraujosruvas: vieną – kairio žasto išoriniame paviršiuje, dvi – kairės alkūnės srityje, vieną – kairės alkūnės duobėje, vieną – dešinio žasto išoriniame paviršiuje, vieną – dešinio riešo srityje nugariniame paviršiuje, vieną – dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, dvi– kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, tris – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, vieną – kairiojo klubo srityje, vieną – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dvi – nugaros kairėje viršutinėje dalyje, dvi– nugaros kairėje vidurinėje dalyje, vieną – nugaros kairėje netoli stuburo, dvi – nugaros dešinėje vidurinėje dalyje, vieną – juosmens srityje, vieną – veide, dešinio skruosto srityje, bei padarė I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžius, tokiu būdu mušdamas padarė šeimos narei V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. Š. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis apie šešis metus gyveno kartu su savo sugyventine V. R. (duomenys neskelbtini), jie vedė bendrą ūkį ir turi bendrą mažametį vaiką, parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.30 val., sugyventinei grįžus į namus apie 22.30 val., ji ėmė priekaištauti jam, kad nepamaitintas vaikas. Jis susinervino, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė sugyventinei 2 – 3 kartus per veidą, jie pradėjo stumdytis, jis smogė dar kelis kartus į viršutinės kūno dalies įvairias vietas, veidą, nugarą, pečius, rankas, viso kambaryje jis kumščių smogė sugyventinei 5 – 6 kartus. Po to, ji nuėjo į virtuvę, jis ėjo iš paskos, virtuvėje vėl smogė 5 – 6 kartus kumščiu sugyventinei į galvą, pečius, rankas. Po to, ji išėjo į koridorių, jis ėjo iš paskos, jie susistumdė, sugyventinė nugriuvo, tada jis spyrė jai 2 – 3 kartus į šlaunis, nugarą. Sugyventinė verkė, klausė už ką jis ją muša. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš V.. Jis nunešė sugyventinę į lovą, pats atsigulė miegoti, o rytą išvažiavo į darbą. Sugrįžęs po darbo į namus, sugyventinės ir vaiko namuose nerado. Jis parašė sugyventinei žinutę ir sužinojo, kad ji gydoma ligoninėje. Pareiškė, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, jos civilinį ieškinį pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. Š. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio K. Š. kilo konfliktas, kurio metu jis įsiuto ir jai būnant virtuvėje jis prie jos priėjo ir savo galva trenkė jai į galvą, konkrečiai į dešinę smilkinio pusę, nuo to smūgio ji nukrito ant grindų. Ji mano, kad buvo praradusi sąmonę, nes kas buvo, kai ji gulėjo ant grindų, ji nežino. Jai atgavus sąmonę ji nuėjo į koridorių, kur priėjusi prie durų suklupo. Netrukus K. prie jos klūpančios priėjo ir spyrė jai ne mažiau trijų kartų į nugarą, ji buvo susirietusi, nesugebėjo nuo jo gintis ir taip ir liko susirietusi, kad neįspirtų jai į galvą ar į pilvą. Tada jis ją pakėlė už pažastų nutempė į miegamąjį ir numetė ją ant lovos, dar kartą jai savo galva trenkė jai į kaktą, o paskui pradėjo smūgiuoti kumščiais, jis jai sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, kojas, šonus. Nuo jo mušimo ji patyrė didelį fizinį skausmą (b.l. 13, 15, 20).

Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų rugpjūčio 2 d. rytą atvažiavusi pas savo draugę V. R. rado ją sumuštą, ant veido matėsi mėlynės, veidas atrodė ištinęs. V. pradėjo verkti ir pasakė, kad naktį ją sumušė K.. Ji K. pažįsta, jis yra ilgametis V. draugas, jie kartu tuo metu gyveno, turi bendrą vaiką (b.l. 40).

2013 08 30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2301/13(02) patvirtina, kad V. R. nustatyta kraujosruvos juosmens srityje, I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki tiriamosios kreipimosi į gydymo įstaigą. Sužalojimai išsidėsto vienoje srityje, todėl galima teigti, kad jie galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų ( b.l. 54).

214 01 21 specialistas Gregoire Abi Chaker ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio 21 d. jam buvo pateiktos V. R. fotonuotraukos, kuriose matyti kraujosruvos: viena – kairio žasto išoriniame paviršiuje, dvi artimos viena kitai – kairės alkūnės srityje, viena – kairės alkūnės duobėje, viena – dešinio žasto išoriniame paviršiuje, viena - dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, viena – dešinio riešo srityje nugariniame paviršiuje, viena – dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, dvi artimos viena kitai – kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, trys artimos viena kitai – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, viena – kairiojo klubo srityje, viena – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dvi artimos viena kitai – nugaros kairėje viršutinėje dalyje, dvi artimos viena kitai – nugaros kairėje vidurinėje dalyje, viena – nugaros kairėje netoli stuburo, dvi artimos viena kitai – nugaros dešinėje vidurinėje dalyje, viena – juosmens srityje, taip pat fotonuotraukose matyti kraujosruva veide, dešinio skruosto srityje. Remiantis fotonuotraukomis galima teigti, kad sužalojimai, t.y. kraujosruvos dešinio skruosto srityje, rankose, liemens srityje, kojose, I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai galėjo būti padaryti trylikos ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu, I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 38-39).

2013 08 02 įvykio apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 5 - 6).

2013 09 17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji V. R. pateikė 9 fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (b.l. 16 - 19).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Faktiniais duomenimis – kaltinamojo K. Š. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiosios V. R., specialisto Gregoire Abi Chaker ir liudytojos K. V. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. Š. 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip trylika kartų suduodamas kumščiu ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas savo šeimos narei sugyventinei V. R., padarė nukentėjusiajai kraujosruvas: vieną – kairio žasto išoriniame paviršiuje, dvi – kairės alkūnės srityje, vieną – kairės alkūnės duobėje, vieną – dešinio žasto išoriniame paviršiuje, vieną – dešinio riešo srityje nugariniame paviršiuje, vieną – dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, dvi– kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, tris – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, vieną – kairiojo klubo srityje, vieną – dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, dvi – nugaros kairėje viršutinėje dalyje, dvi– nugaros kairėje vidurinėje dalyje, vieną – nugaros kairėje netoli stuburo, dvi – nugaros dešinėje vidurinėje dalyje, vieną – juosmens srityje, vieną – veide, dešinio skruosto srityje, bei padarė I, II, III juosmeninių slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžius, tokiu būdu mušdamas padarė šeimos narei V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 656,66 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 20 000,00 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo įrodytas (b.l. 31-32), kaltinamojo pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 610,15 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios V. R. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo. Turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas - priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 45), kaltinamojo pripažįstamas todėl tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. Dėl nusikalstamų kaltinamojo K. Š. veiksmų nukentėjusiajai V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai teko gydytis, ją iki šiol vargina nuolatiniai skausmai juosmens srityje, ji negali ilgiau pasėdėti ar pastovėti, ji negali sunkiai kelti, negali pakelti net savo vaiko, jai dažnai svaigsta galva, be vaistų ji negali užmigti, ji patyrė stresą, pažeminimą, sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybės.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol, be to, dėl kaltinamojo K. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė ir iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, skausmą, depresiją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis yra jauno amžiaus, dirba. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 20 000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajai priteistina 5 000,00 litų dydžio nusikaltimu padarytą neturtinė žala.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. bei 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis K. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis dirba, neteistas, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinius ieškinius pripažįsta, smurtauja prieš savo šeimos narį - sugyventinę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą karta, dirba, į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str. 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

K. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 p., 75 str. 1 d. ir 2 d. 6 p. ir 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nuteistąjį per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajai V. R. ir civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Patenkinti nukentėjusiosios V. R. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo K. Š. 656,66 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 66 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 5 000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.

Patenkinti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo K. Š. 610,15 Lt (šešis šimtus dešimt litų ir 15 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.