Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. A. dėl permokėtos socialinės išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės J. A. (toliau – ir atsakovė) 243,04 Eur socialinės išmokos permokos sumą (b. l. 2–4).

Pareiškėja paaiškina, kad Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirta socialinė pašalpa nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. po 419,58 Lt per mėnesį. Apie tai atsakovė informuota Skyriaus 2014 m. birželio 3 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta jos pareiga informuoti Skyrių apie materialinės padėties pasikeitimą bei aplinkybes, turinčias įtakos skiriamai socialinei paramai ar jos dydžiui. Remiantis Lietuvos darbo biržos 2014 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis atsakovė nuo 2014 m. gegužės 27 d. nutraukė registraciją darbo biržoje, tačiau apie šią aplinkybę per vieną mėnesį Skyriaus neinformavo. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 839,16 Lt permoką ir apie tai informavo atsakovę, kuri 2014 m. gruodžio 30 d. Skyriuje pasirašė sutikimą ir įsipareigojo permokėtą išmokos sumą grąžinti dalimis iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau šio susitarimo neįvykdė ir iki šiol liko negrąžinta 243,04 Eur permokos suma. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 25 straipsnio 2 ir 3 punktais bei 26 straipsniu, atsakovė privalo grąžinti susidariusią socialinės išmokos permokos sumą.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 243,04 Eur socialinės išmokos permokos priteisimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Skyrius 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskyrė socialinę pašalpą nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., kurios dydis – 419,58 Lt per mėnesį (b. l. 7). Atsakovė apie paskirtą socialinę pašalpą informuota 2014 m. birželio 3 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (b. l. 8). Šiame pranešime be kitų atsakovės pareigų nurodyta ir pareiga per 1 mėnesį informuoti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Lietuvos darbo biržos 2014 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis atsakovė nuo 2014 m. gegužės 27 d. nutraukė darbo paieškas (b. l. 9). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie šią aplinkybę pranešė Skyriui, todėl Skyrius pagrįstai 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 243,04 Eur permoką (b. l. 11) ir 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad ji nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos per mėnesį pranešti Skyriui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į paramą. Atsakovei išaiškinta, kad Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka neteisėtai gauta 243,04 Eur suma privalo būti grąžinta per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos arba, pareiškus pageidavimą, dalimis (b. l. 12–13). Negavęs atsakymo, Skyrius 2014 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai informavo atsakovę apie tai, jog ji turi pareigą grąžinti permoką, o jos negrąžinus – permoka bus išieškoma teismo tvarka (b. l. 14). Atsakovė 2014 m. gruodžio 30 d. sutikimu įsipareigojo permokėtą socialinės išmokos sumą grąžinti dalimis iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 15). Duomenų, jog pareiškėja vykdė šį įsipareigojimą byloje nėra.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš sąlygų – asmenys turi būti įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovė pildydama ir pasirašydama nustatytos formos prašymą dėl socialinės pašalpos suteikimo, įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą (nurodyta informaciniame lapelyje) (b. l. 5). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuo 2014 m. gegužės 27 d. atsakovė išsiregistravo iš Lietuvos darbo biržos, todėl atsirado Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta pareiga apie tai pranešti Skyriui, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė.

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovui mokamų išmokų sumų išskaičiavo po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį (b. l. 15). Išskaičiavus liko negrąžinta 40,55 Eur permoka. Teismas neturi pagrindo abejoti Skyriaus nurodytos permokos dydžiu.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie pasikeitusias aplinkybes ir iki šiol negrąžino permokėtos pašalpos dalies, teismas daro išvadą, kad Administracijos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 243,04 Eur socialinės išmokos permoka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės J. A. 243,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir keturis euro centus) socialinės išmokos permokos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.