- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-1944-271/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00617-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- P. G.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorui T.Uldukiui, kaltinamajam P. G., kaltinamojo gynėjui advokatui E.Zaleskiui, nukentėjusiosios R. G. atstovei advokato padėjėjai S.Varapnickaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. G. vengė pareigos pagal 2008 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4072-545/2008 išlaikyti vaikus - sūnų E. G., gim. 1998 m. rugpjūčio 31 d., ir sūnų G. G., gim. 2004 m. balandžio 21 d. Privalėdamas pagal teismo sprendimą nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki vaikų pilnametystės kiekvienam iš jų mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt minėtos pareigos nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 1 d. ir nuo 2011 m.kovo 2 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. nevykdė, dėl ko 2013 m. vasario 1 d. susidarė 37736,60 Lt įsiskolinimas.
P. G. nusikaltimo padarymo fakto neprisipažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, vaikai liko su motina, turtas buvo padalintas, abiejų vaikų išlaikymui iš jo buvo priteista mokėti kas mėnesį po 700 litų. Be to sprendimu iš jo buvusios žmonos naudai buvo priteistas 6000 litų dydžio įsiskolinimas vaikų išlaikymui. Nesutinka ir visiškai nepripažįsta kaltinimo, kadangi išlaikymo vaikams nemokėjo todėl, kad tam neturėjo finansinių galimybių. Negalėjo mokėti, nes ilgą laiką Lietuvoje neturėjo darbo. Be to apie 3 mėnesius dėl ligos buvo nedarbingas, po to sunkaus darbo dirbti negalėjo, turėjo problemų su širdies veikla. 2009 metais dirbo UAB „Tauresta“ ketvirtadaliu etato, antstoliai turėjo išskaičiuoti lėšas vaikų išlaikymui. Tačiau iš šios bendrovės buvo atleistas, nes trūko užsakymų. Dėl ligos apie 3 mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo dirbti sunkaus darbo, buvo reabilitacijoje. Nuo 2010 iki 2011 metų Lietuvoje oficialaus darbo neturėjo. Su žmona išvyko į Airiją, po to į Angliją, kur nuo 2011 metų įsidarbino, dirbo fabrike, atlyginimas buvo apie 500-600 svarų į mėnesį, tačiau mokėti vaikams negalėjo, nes pats su žmona turėjo išlaidų. 2012 gegužės-rugpjūčio mėn. dirbo UAB „Elmedika“, todėl rugsėjo mėnesį pervedė į vaikų motinos sąskaitą Šiaulių banke 152 litus. Vėliau kas mėnesį taip pat pervesdavo ir perveda po 150-155 litus, tačiau daugiau lėšų pervesti galimybės neturi. Pripažįsta, kad teismo sprendimu priteisto 6000 litų įsiskolinimo taip pat iki šios dienos nepadengė. Šiuo metu registruotas darbo biržoje, verslo liudijimo galiojimo terminas pasibaigė. Nepripažįsta kaltės dėl vengimo mokėti išlaikymą vaikams dar ir todėl, kad vaikams padeda seneliai (jo tėvai) ir dėl to, kad nuo 2006 metų vaikų jis namatė, nežino, ar jie tikrai gyvena Amerikoje, ar jie gyvi ir ar nėra jie įvaikinti. Nukentėjusioji su vaikais slapstosi nuo jo. Jis negali su jais susisiekti net ryšių pagalba. Vaikai nuo jo slepiami, jis negali su jais bendrauti, dalyvauti jų auklėjime. Pateikė ieškininį reikalavimą teismui, kuriuo prašo sumažinti priteistą vaikų išlaikymui periodinę išmoką, pakeisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Su nukentėjusiosios pareikštu 5000 Lt dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, kadangi tam nemato pagrindo, be to, jis negali sumokėti tokių pinigų, nes šiuo metu jį išlaiko žmona.
Nors kaltinamasis neigia vengimą mokėti teismo sprendimu priteistą mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nurodo, kad piktybiškai šios prievolės jis nevengė, negalėjo mokėti dėl sunkios turtinės padėties, nedarbo ir sveikatos problemų, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo proceso metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad P. G. be svarbių priežasčių vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, t.y. mokėti lėšas dviejų vaikų išlaikymui:
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. G. vengią išlaikyti nepilnamečius vaikus patvirtina R. G. pareiškimas ir jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (nukentėjusioji gyvena JAV), iš kurių matyti, kad gyventi atskirai jie pradėjo jos iniciatyva, kadangi vyras jos atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. 2008-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, iš buvusio vyro vaikų išlaikymui buvo priteista po 350 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Be to buvo priteistas iš atsakovo ir 6000 litų įsiskolinimas. 2009-03-16 iš tuometinės P. G. darbovietės buvo pervesta 91 litas. Paskutinis pervedimas padarytas 2009-10-12, kuomet ji gavo 50 litų. Iš viso vaikų išlaikymui buvo gauta 671,72 Lt. Buvęs vyras visiškai nepadeda išlaikyti vaikų, jais nesidomi ir nebendrauja su jais, paskutinį kartą jis bendravo prieš dvejus su puse metų. Ji viena rūpinasi vaikais, jų išlaikymu. Turi dirbti keliuose darbuose, dėl to jaučia begalinę įtampą, dvasinus sukrėtimus. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininko 5000 litų (t.1 b.l.22-23, t.2 b.l. 141-142).
Liudytoja M. V., nukentėjusiosios motina, parodė, kad P. G. skriausdavo dukrą. Net būdama nėščia ji norėjo nuo jo pabėgti, gyveno kentėdama. Sprendimo dėl jų skyrybų datos nežino, tačiau dukra pabėgo nuo jo dar anksčiau, nes buvo mušama, negalėjo kentėti. Lėšų vaikų išlaikymui Povilas nemoka, dukra apie 7 metus gyvena legaliai Amerikoje, gavo socialinį būstą, tačiau vaikų išlaikymu turi rūpintis viena pati, jokių papildomų lėšų negauna, išskyrus tai, ką uždirba pati. Povilas net telefonu vaikams nepaskambina, nebendrauja su jais. Nors ir dukra, ir ji pati skatina vaikus bendrauti su tėvu ir jie to neatsisakytų.
Liudytojas L. V., nukentėjusiosios brolis, parodė, kad P. G. pažinojo nuo vaikystės. Jis susidraugavo su seserimi, kuri būdama dar nepilnametė pastojo, tėvai davė sutikimą santuokai. Įsivaizdavo, kad viskas bus gerai, bet paaiškėjo, kad Povilas nenori tobulėti, nieko nesiekė, prie to prisidėjo alkoholio vartojimas. Išvyko į Ispaniją, iš sesers pasiekė žinios apie smurtą šeimoje. Po to ji su vaikais išvyko gyventi į JAV. Kiek bendravo su seserimi, suprato, kad Povilas vengia pareigos išlaikyti vaikus, todėl sesuo viena dirba, slepia, kad jai sunku, nenori to parodyti, tempia vaikus, nori, kad jie užaugtų šauniais jaunuoliais. Žino liudytojas ir tai, kad kaltinamojo sesuo, krikšto mama, paskambina seseriai, dovaną atsiunčia, yra ryšys.
Liudytoja D.Prunskienė, antstolė, parodė, kad vykdomoji byla buvo pradėta 2009-01-23 d. 2009 m. kovo 1 d. įsiskolinimas sudarė 903,22 Lt. Vykdomasis raštas buvo siunčiamas vykdyti į UAB „Tauresta“, kurioje dirbo skolininkas P. G., tačiau vėliau jis buvo atleistas ir raštas buvo grąžintas antstolių kontorai. Buvo nustatyta, kad turto bei piniginių lėšų bankų sąskaitoje jis neturėjo.
Liudytoja D. Š., antstolės padejėja, parodė, kad šios kategorijos bylose raginimas vykdyti sprendimą geruoju nėra siunčiamas, todėl nuo vykdomojo rašto pateikimo 2009-01-23 buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Buvo padaryti užklausimai Sodrai, bankams, užklausimai apie turtą ir transporto priemones. 2009 m. sausio mėn, skolininkas nedirbo, įsidarbino kovo mėnesį, todėl dokumentai vykdymui buvo išsiųsti UAB „Taurestata“, dokumentai buvo siunčiami ir skolininkui, yra jo parašas. Po to jis buvo atleistas, nedirbo. 2009-11-12 dienai buvo išieškoti iš jo 546 litai ir viskas. Vėliau periodiškai buvo daromi paklausimai Sodrai, bankams. P. G. negali teigti, kad jis nežinojo apie teismo sprendimą, apie įsiskolinimus. Jokių dokumentų ir prašymų antstolių kontorai jis nėra pateikęs. Teismo proceso metu kaltinamąjį ji mato primą kartą. Pranešimai ir kiti dokumentai buvo siunčiami adresu, kuris nurodytas vykdomajame rašte.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados, veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką - mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui - vengimą. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nebevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui (vaikams) lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Šio nusikaltimo sudėties asmens veikoje nebus, jei asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl svarbių priežasčių - nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. pajamų vaikų išlaikymui neteikia dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, slepia pajamas ir neperveda jų vaikų išlaikymui, nors tokią galimybę turi, jis privalo atsakyti už tyčinį vengimą išlaikyti vaikus.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo proceso metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. G. sąmoningai ir tyčia vengė išlaikyti savo du vaikus.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatyta, kad santuoka tarp P. G. ir R. G. buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutikimu, buvo patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo nuo pareiškimo padavimo (2008-03-20) iki vaikų pilnametystės mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 350 litų. Šalys susitarė, kad įsiskolinimas vaikų išlaikymui sudaro 6000 litų ir P. G. įsipareigojo pervesti nepilnamečiams vaikams per dvidešimt keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokėdamas per mėnesį po 250 litų į sutartyje nurodytą sąskaitą. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, kuri įsipareigojo leisti tėvui bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime (t.1 b.l.5-6).
Iš gimimo liudijimo kopijos (t.1 b.l.2) matyti, kad G. G., a.k(duomenys neskelbtini) yra gimęs 2004-04-21 Ispanijoje. Jo tėvu yra įrašytas P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) o motina – R. G., a.k(duomenys neskelbtini)
Iš gimimo liudijimo kopijos (t.1 b.l.3) matyti, kad E. G., a.k(duomenys neskelbtini) yra gimęs 1998-08-31 Lietuvoje, jo tėvas - P. G., motina - R. G..
2009-01-23 antstolių kontorai buvo pateiktas vykdomasis raštas Nr.2-4072-545/2008 dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo (t.1 b.l.126).
Kaip matyti iš priimtų procesinių dokumentų, kaltinamasis P. G. dalyvavo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, pareiškimas dėl skyrybų bei pasekmių buvo pateiktas teismui abiejų sutuoktinių susitikimu, taigi jis žinojo, kokias prievoles dėl vaikų išlaikymo jis priisima bei kad sūnūs gyvens su motina.
Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams įsiteisėjo 2008-05-16 d., tačiau gera valia teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė, todėl 2008-12-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo buvo išduotas ir 2009-01-23 antstolių kontorai pateiktas vykdomasis raštas dėl priverstinio lėšų vaikų išlaikymui išieškojimo. Nukentėjusioji R. G. su antstolių kontora pasirašė susitarimą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo ir prasidėjo sprendimo priverstinis vykdymas. Antstolė D. Š. patvarkymu informavo skolininką P. G. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo padaryti užklausimai bankams, uždėti areštai, periodiškai buvo daromi užklausimai dėl skolininko darbo Sodrai (t.1 b.l. 71-127).
Vertindamas kaltinamojo veiksmus ir priežastis, dėl ko jis nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, teismas nustatė, kad P. G. kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu neturėjo pateisinamai svarbių priežasčių neteikti lėšų vaikams pagal teismo sprendimą:
Nuo 2008-03-18 iki 2008-07-04 kaltinamasis dirbo UAB „Sąlytis“, kaip jis pats teigia, jo atlyginimas siekė apie 500-600 litų, tačiau vaikams lėšų jis nuo sprendimo įsiteisėjimo (2008.05.16) neteikė.
Nuo 2009-02-02 iki 2009-11-09 P. G. dirbo UAB „Taurestata“, todėl 2009-03-20 antstolė D. Š. patvarkymu vykdomąjį raštą perdavė vykdyti minėtai bendrovei. Per visą jo darbo laikotarpį bendrovėje „Taurestata“ nuo 2009-02-02 iki 2009-11-09 vaikų išlaikymui buvo sumokėti 546 litai, atitinkamai jis gavo 3210,55 litų pajamų (t.1 b.l.165-166). Teismas šalina iš kaltinimo kaltinamojo darbo bendrovėje „Taurestata“ laikotarpį, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo laikotarpiu vykdomasis raštas buvo pateiktas kaltinamojo darbovietei ir vykdomas priverstinis išieškojimas. Nors minėtu laikotarpiu nukentėjusiajai kas mėnesį nebuvo pervedama pilna teismo priteista vaikų išlaikymui suma, tačiau atsižvelgtina, kad išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio lemia jo gaunamo darbo užmokesčio dydis (LR CPK 736 str.). Antstolės D. Š. 2009-03-20 patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo UAB „Taurestata“ buhalteriui buvo nurodyta išskaičiuoti 70% iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimallų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. UAB „Taurestata“ P. G. darbo nuo 2009-02-02 iki 2009-11-09 metu iš jo atlyginimo išskaičiavo 1001 Lt sumą, iš kurios 546 Lt buvo pervesti R. G., o 455 Lt antstolei D. Š.. Iš Sodros pažymų matyti, kad tai buvo vienintelis kaltinamojo P. G. dirbamas darbas ir gaunamos darbinės pajamos, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis būtų turėjęs kitų pajamų, objektyvių duomenų byloje nėra. Kai minėta, iš jo darbinių pajamų darbo UAB „Taurestata“ laikotarpiu buvo išieškomas išlaikymas vaikams, tačiau išskaitas iš darbo užmokesčio ribojo įstatymas ir gaunamo darbo užmokesčio dydis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu P. G. tyčia vengė pareigos išlaikyti vaikus, nors minėtu laikotarpiu skola vaikų išlaikymui ir augo. Laikotarpis nuo 2009-02-02 iki 2009-11-09 iš P. G. pareikšto kaltinimo šalintinas, patikslinant, kad jis vengė pareigos išlaikyti vaikus nuo nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 1 d. ir nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d.
Iš darbo UAB „Taurestata“ kaltinamasis P. G. buvo atleistas 2009-11-09 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnį, t.y. jo prašymo pagrindu.
2011 metais, kaip teigia pats kaltinamasis, jis su žmona dirbo Airijoje ir Anglijoje, uždirbdavo iki 800 svarų, tačiau turėjo išlaidų ir todėl vaikams lėšų neskyrė.
Nuo 2012-05-18 iki 2012-08.30 dirbo UAB „Elmedika“, vėliau iki 2012-10-05 dirbo UAB „Inloko“, lėšų vaikų išlaikymui taip pat nemokėjo.
Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos pranešimo matyti, kad P. G. buvo registruotas nuo 2009-11-12 iki 2011-03-01, tačiau darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi jis neatvyko priimti pasiūlymo įsidarbinti. Jam buvo siūloma įsidarbinti UAB „Vesanta“, UAB „RS Statyba“, UAB „Las sprendimas“ apdailininku, tačiau jis neįsidarbino, darbdaviai parinko kitus kandidatus (t.1 b.l.135). Tokiu būdu, darytina išvada, kad jis turėjo galimybę įsidarbinti, tačiau ja nepasinaudojo, 2011 m. išvyko į užsienį. Nuo 2009-11-19 iki 2010-06-17 jam buvo mokama biržoje draudimo išmoka, kurios dydis nuo 209 Lt iki 524 Lt (t.1 b.l.136).
Kaltinamasis P. G. nurodo, kad turėjo problemų su sveikata, tačiau iš esančių byloje įrodymų, medicininių dokumentų matyti, kad nuo 16 metų jam konstatuojami širdies ritmo sutrikimai, jam rekomenduojama stebėti ir koreguoti kraujo spaudimą, 2010 metais jam buvo rekomenduota apie mėnesį vengti sunkaus fizinio darbo (t.1 b.l.175-178). Taigi, susirgimai nebuvo tokio pobūdžio, kurie neleistų jam dirbti. Nedarbingumas jam nustatytas nebuvo.
P. G. nurodo, kad lėšų vaikų išlaikymui jis neteikė dar ir todėl, kad žmona su jais yra išvykusi į užsienį, jis nežino, ar jie gyvi, ar nėra įvaikinti, negali dalyvauti jų auklėjime, negali bendrauti su jais. Nežino, kur turėjo būti pervedami pinigai. Tačiau tai negali būti pripažinta teismo svarbia priežastimi, dėl kurios kaltinamasis galėjo būti atleistas nuo teismo sprendimu nustatytos prievolės išlaikyti vaikus. Kaltinamasis pats nutraukdamas santuoką sutiko, kad vaikai gyvens su motina, pastaroji nurodo, kad tėvui yra galimybė bendrauti su jais, tačiau jis to vengia. Pagaliau kaltinamasis pasinaudojo teise kreiptis į teismą su pareiškimu dėl dalyvavimo vaikų auklėjimo tvarkos pakeitimo, priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (t.2, b.l.66). Kaltinamasis žinojo, kur turi būti pervedami pinigai, nes jo ir buvusios žmonos R. G. susitarime dėl santuokos nutraukimo buvo nurodyta sąskaita AB „Šiaulių banke“, į kurią P. G. įsipareigojo mokėti lėšas vaikams (t.1 b.l.5-6). P. G. vedęs, vaikų naujojoje santuokoje neturi.
Vertindamas ištirtus įrodymus dėl pareigos išlaikyti vaikus atsiradimo momento ir aplinkybių, objektyvių galimybių kaltinamajam P. G. ją vykdyti, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis žinojo prievolės atsiradimo momentą, kadangi pats teikė susitarimą dėl to teismui, kuris buvo patvirtintas. 2009-01-23 dėl prievolės nevykdymo gera valia vykdomasis raštas buvo perduotas antstolių kontorai priverastiniam vykdymui, jam buvo siunčiami antstolės raštai apie įsiskolinimą ir patvarkymai (t.1 b.l. 71-127), 2009-03-20 patvarkymu vykdomasis raštas buvo siunčiamas į kaltinamojo darbovietę (UAB „Taurestata“) ir apie tai jis buvo informuojamas (t.1 b.l. 88), iš darbovietės buvo atliktas mokėjimas vaikų išlaikymui. Kita vertus per visą jam inkriminuojamą vengimo mokėti lėšas vaikų išlaikymui yra nustatyta, kad iki 2012 m. rugsėjo mėn. iš jo vaikams buvo išieškota tik 546 litai (UAB „Taurestata“), o iki 2012-10-30 nukentėjusiajai iš viso buvo pervesti 671,72 Lt (t.1 b.l.31). Nors, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, galimybę teikti lėšas jis turėjo, dirbdamas ne tik šioje bendrovėje, tačiau ir bendrovėse „Salytis“, „Elmedika“ ir „Inloko“ (t.1 b.l. 168-169). Kaltinamasis nuo 2011 kovo mėn. dirbo Anglijoje, fabrike, į Lietuvą su žmona grįžo 2012 metų gegužės mėn. Kaip jis nurodo, jo atlyginimas buvo apie 800 svarų, pinigų vaikams nepervesdavo, nes pats turėjo išlaidų. Pabrėžtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. G. parodė, jog jis norėjo užsidirbti užsienyje ir grąžinti susidariusią skolą (t.2 b.l.12), tačiau realiai jis to nedarė. Objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų vykdyti prievolės nenustatyta: jis buvo darbingas, neįgalumo neturi, dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tačiau lėšų vaikams neteikė. Kaltinamasis teigia, kad 2012 m. rugsėjo mėn. pervedė į R. G. sąskaitą 152 litus, spalio ir lapkričio mėn. - po 155 litus, tačiau, atsižvelgiant į jo įsiskolinimą ir priteisto išlaikymo dydį - 700 Lt (be indeksavimo), tai nelaikytina tinkamu prievolės vykdymu. 2013-02-01 jo įsiskolinimas sudarė 37736,60 Lt. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2008-04-16 teismo sprendimą jis privalėjo susimokėti per 24 mėnesius 6000 litų dydžio įsiskolinimą, ko taip ir nepadarė.
R. G. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokų gavimo nesikreipė (t.1 b.l.69).
Kadangi kaltinamasis nevykdė pareigos išlaikyti vaikus ir deklaravo gyvenamąją vietą Airiojoje, ikiteisminio tyrimo metu buvo skelbiama jo paieška (t.2 b.l.5).
Tokiu būdu, teismas laiko įrodyta, kad P. G., turėdamas prievolę išlaikyti vaikus, be pateisinamų priežasčių nuo 2008-05-16 iki 2009-02-01 bei nuo 2011-03-02 iki 2012-11-19, nemokėdamas lėšų dviem vaikams išlaikyti, vengė šios pareigos.
P. G. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
P. G. įvykdė nesunkų nusikaltimą. Teisiamas yra pirmą kartą, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Gyvena santuokoje, jam ir toliau išlieka pareiga išlaikyti vaikus, sumokėti įsiskolinimą. Įstatymas už padarytą veiką numato viešuosius darbus, laisvės apribojimo bausmę, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Viešieji darbai skiriami asmeniui, jei jis sutinka. Teismo manymu, bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis neviršija šios bausmės dydžio vidurkio. Taikytini įpareigojimai.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. G. pareiškė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pareiškime nurodė, kad P. G. nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, nesirūpino jų sveikata, laisvalaikiu, ji turi dirbti keliuose darbuose, jaučia emocinę depresiją.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pareiga įrodyti neturtinės žalos aplinkybes, kilusias neigiamas pasekmes, tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokią žalą.
Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos patirtos neturtinės žalos aplinkybes ir pasekmes. Nors nukentėjusioji teigė, kad ji dėl neteikiamo išlaikymo vaikams jaučia depresiją, dėl sunkios materialinės padėties tenka dirbti per tris darbus, dėl ko patiria didelę įtampą, tačiau tai pagrindžiančių faktinių duomenų byloje nėra, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta medicininių pažymų apie pablogėjusią dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sveikatą, atvirkščiai byloje pateikta Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, kad R. G. į fondo administraciją nesikreipė dėl išmokų vaikų išlaikymui gavimo (b.l. 69). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nukentėjusiajai R. G. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu:
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Pripažinti nukentėjusiąjai ir civilinei ieškovei R. G. teisę į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinimą, perduodant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.