Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-491-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
1A-549-491-2011
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00003-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 549 – 491 / 2011Proceso Nr. 1-71-1-00003-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėjas Saulius VanagasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorui Ignui Railai,nuteistajam M. S.,jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir nubaustas 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. S. nubaustas už tai, kad 2010 m. lapkričio 18 d. apie 7.30 val. Kupiškio r., kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 73 kilometre, vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 122, 141.3 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta N. Č. sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams. Prokurorė skunde cituoja skundžiamą nuosprendį, dėsto baudžiamojo poveikio priemonių tikslus ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Nurodo, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, jis neturi 2 metų vairavimo stažo, laikotarpiu nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo baustas 6 kartus už KET pažeidimus, o po nusikalstamos veikos padarė dar vieną KET pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šios aplinkybės, pasak prokurorės, rodo, kad M. S. sukeltas eismo įvykis yra ankstesnio neatsakingo nuteistojo elgesio pasekmė ir toks jo elgesys kelyje ateityje gali sukelti dar skaudesnes pasekmes. Prokurorė taip pat teigia, kad nuo 2011 m. kovo 16 d. M. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku ir šios jo pareigos nėra susijusios su transporto priemonių vairavimu, o jo darbdavio numatyta galimybė ateityje M. S. pervesti dirbti į geriau apmokamas vairuotojo – sandėlininko pareigas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, negali būti vertinama aukščiau už siekį užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą kelyje. Todėl, prokurorės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai manė, kad vairuotojo pažymėjimas M. S. būtinas tiek darbinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, prokurorė įsitikinusi, kad nuteistajam M. S. turi būti paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo šioje dalyje netikrina.

Skundu prokurorė iš esmės nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu neskirti nuteistajam BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. BK 68 str. suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) nuo 1 iki 3 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šią baudžiamojo poveikio priemonę leidžiama skirti kartu su bausme. Sprendžiant klausimą, ar reikia kaltininkui taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su uždraudimu naudotis specialiąja teise (šiuo atveju teise vairuoti transporto priemones), privalu nustatyti, ar jis šia teise nepiktnaudžiauja.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad nuspręsdamas neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo naudotis specialiąja teise – apylinkės teismas atsižvelgė į M. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, jauną amžių, vairavimo patirtį, darbą, anksčiau padarytus KET pažeidimus bei kitas aplinkybes ir priėjo išvados, jog tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų per griežta poveikio priemonė, tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti.

Iš tiesų nuteistasis, naudodamasis aptariama specialiąja teise, padarė nusikaltimą, nukreiptą ne tik į eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, o šiuo konkrečiu atveju – ir į žmonių sveikatą. Šis nusikaltimas yra neatsargus, tačiau juo buvo sukeltos pakankamai sunkios pasekmės – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iki eismo įvykio M. S. buvo padaręs BK 259 str. 1 d. numatytą tyčinį nusikaltimą (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-09 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) (86–88 b.l.) ir BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą (50–51 b.l.). Be to, per trumpą laiko tarpą nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo iki eismo įvykio – laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. – nuteistasis padarė net 6 įvairius KET pažeidimus, už kuriuos jis buvo nubaustas administracine tvarka, iš jų dukart – už eismo įvykio sukėlimą. Maža to, po aptariamo eismo įvykio M. S. vėl padarė KET pažeidimą, už kurį jam eilinį kartą buvo paskirta tiek pagrindinė nuobauda – bauda, tiek ir papildoma nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (52–57 b.l.).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ankstesnis asmens administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2 K – 135 / 2008). Apylinkės teismas šioje byloje nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis M. S. jam suteikta specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – naudojosi neatsargiai ir sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus. Minėta, kad nuteistasis įvykio dieną tebeturėjo šešias galiojančias administracines nuobaudas, o po aptariamo eismo įvykio dar kartą pažeidė KET. Visa tai rodo, kad M. S. iš tiesų piktnaudžiavo turima teise vairuoti, buvo sistemingai baudžiamas už įvairius KET reikalavimų pažeidimus, po atitinkamų poveikio priemonių už padarytas nusikalstamas veikas jam taikymo jis nedarė jokių teigiamų išvadų. O tai patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs taisytis ir laikytis visuomenėje nusistovėjusių moralės bei priimtų teisės normų.

Vienu iš motyvų neuždrausti nuteistajam vairuoti apylinkės teismas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas M. S. reikalingas jo darbinėje veikloje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis dirbtų darbą, betarpiškai susijusį su kelių transporto priemonių vairavimu, todėl nagrinėjamu atveju draudimas naudotis vairavimo teise šiuo atveju nereikš atėmimo nuteistajam teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla. Būtina paminėti, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į M. S. darbdavio ketinimus perkelti nuteistąjį į geriau apmokamą vairuotojo–sandėlininko darbą, tiesiogiai susijusį transporto priemonių vairavimu, pagrindo nėra. Tai, kad nuteistasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) ir į mokymosi įstaigą pageidauja važinėti automobiliu, negali būti laikoma svarbia aplinkybe, kuriai esant nuteistajam neturėtų būti taikoma apeliaciniame skunde nurodyta poveikio priemonė – į Kaune esančią mokymosi įstaigą neabejotinai galima nuvykti ir kitokiu transportu.

Įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nepakankamai, kolegija daro išvadą, kad anksčiau M. S. taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, jo daromi pažeidimai darėsi vis pavojingesni aplinkai ir visuomenei (paskutinius du kartus iki aptariamo eismo įvykio M. S. administracine tvarka buvo nubaustas už smulkesnių eismo įvykių sukėlimą), sistemingas nuteistojo piktnaudžiavimas jam suteikta teise vairuoti privedė prie nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarymo, kas neabejotinai byloja apie M. S. didesnį pavojingumą visuomenei, naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam turi būti baudžiamajame įstatyme nustatytam laikui uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus motyvus aptariant bausmės skyrimą nuteistajam, jo padarytų KET pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, kolegijos nuomone, M. S. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) – taikytina prokurorės prašomam laikotarpiui.

Kadangi pirmos instancijos teismas, neskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

2011 m. gegužės 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

M. S., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas Gaputis