Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, be to, paskirta Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 17.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sutuoktinę K. B., t. y. abiem rankom pastūmė, nuo to pastaroji pargriuvo ant sofos, po to savo kūnu užgulė pastarąją ir abiem rankom užspaudė burną ir veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su žmona K. B. gyvena santuokoje nuo 2017 metų. Turi du bendrus vaikus. Jis yra dirbantis, žmona motinystės atostogose, nes (duomenys neskelbtini) gimė antras vaikas. Po vaiko gimimo jis tapo truputį nervingas, nes vaikas neduoda miegoti, dažnai verkia. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 17.00 val. tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl gimusio vaiko. Jie vienas ant kito šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis tapo agresyvus ir negalėjo valdyti savo emocijų bei veiksmų. Konflikto metu jis abiem rankom pastūmė žmoną, kuri nukrito ant sofos. Po to jis užšoko ant žmonos, taip žmoną užgulė ir abiem rankom užspaudė žmonai burną ir veidą. Po ko žmona savo rankom pradėjo jį mušti, norėdama išsilaisvinti. Tada jis žmoną paleido iš išėjo į kitą kambarį. Už kiek laiko atvyko policija ir jį sulaikė. Iki policijos atvykimo jis su žmona susitaikė, žmona pareiškimo nerašė, jam atleido.

Nukentėjusioji K. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru M. B. yra susituokę penkerius metus, turi du mažamečius vaikus. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 17.00 val. tarp jos ir M. B. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad ji vyrui papriekaištavo dėl netinkamo elgesio, kai buvo gimdymo namuose, kad vyras per mažai jai skyrė dėmesio, o vyras dėl jos pretenzijų labai supyko, „pradėjo psichuoti“, t. y. tapo agresyvus. Tada M. B. pradėjo ją stumdyti po kambarį – svetainę. Galiausiai, M. B. pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant svetainėje stovinčios lovos, tada M. B. užgulė ją savo kūnu ir rankomis užspaudė jai burną, veidą, dėl to ji juto fizinį skausmą, pradėjo dusti, kosėti, pradėjo pykinti, ji apsišlapino. Ji pradėjo gintis, draskytis, M. B. ją paleido. Tada ji pabėgo į tualetą nuo smurtaujančio vyro, užsirakino, paskambino savo mamai, kad atvažiuotų ją pasiimti. Dėl įvykio ji juto fizinį skausmą, duso, tačiau tyrimo prašo nepradėti, mano, kad jiems pavyks ateityje susitaikyti.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2021 m. gruodžio 30 d., 17.35 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėja girdi, kaip pas kaimynus bute jau 20 min. vyksta konfliktas, verkia vaikas.

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. 18.43 val. patikrinus M. B. blaivumą, nustatyta, kad jis blaivus (nustatytos 0,00 prom.).

Motyvuojamoji dalis

M. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. apie 17. 00 val. tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl gimusio vaiko. Jie vienas ant kito šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis tapo agresyvus ir negalėjo valdyti savo emocijų bei veiksmų. Konflikto metu jis abiem rankom pastūmė žmoną, kuri nukrito ant sofos. Po to jis užšoko ant žmonos, taip žmoną užgulė ir abiem rankom užspaudė žmonai burną ir veidą. Po to žmona savo rankom pradėjo jį mušti, norėdama išsilaisvinti. Tada jis žmoną paleido iš išėjo į kitą kambarį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios K. B. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji K. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, jog 2021 m. gruodžio 30 d. apie 17.00 val. tarp jos ir M. B. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad ji M. B. papriekaištavo dėl netinkamo elgesio, kai buvo gimdymo namuose, M. B. dėl jos pretenzijų labai supyko, tapo agresyvus, pradėjo ją stumdyti po kambarį – svetainę. Galiausiai M. B. pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant svetainėje stovinčios lovos, tada jis užgulė ją savo kūnu ir rankomis užspaudė jai burną, veidą, dėl to ji juto fizinį skausmą, pradėjo dusti, kosėti, pradėjo pykinti, ji apsišlapino. Pirmiau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja 2021 m. gruodžio 30 d. 17.35 val. informavo policiją apie tai, kad girdėjo pas kaimynus bute jau 20 minučių vykstantį konfliktą, verkiantį vaiką.

Įvertinęs policijos įvykių registro išraše nurodytą pranešimo Bendrajam pagalbos centrui laiką (pranešimas gautas 2021 m. gruodžio 30 d., 17.35 val.) bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką ir nurodo, kad veika buvo padaryta ne apie 23 val., o apie 17 val. Pažymėtina, jog šios faktinės veikos padarymo aplinkybės patikslinimas neturi jokios įtakos kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijai.

Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad M. B. 2021 m. gruodžio 30 d., apie 17 val. prieš nukentėjusiąją K. B. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji K. B. yra kaltinamojo sutuoktinė. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi M. B. smurtavo prieš savo sutuoktinę, ši aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajai K. B. 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl M. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. B. – yra gana jauno amžiaus, turi šeimą, dirbantis, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, daugiausia – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas moka. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, M. B. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, tačiau nusikalsta jau ne pirmą kartą, o jo biografija rodo polinkį nusikalti. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Kartu M. B. taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas. Be to, kaltinamajam M. B. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis 10 MGL (500 Eur).

Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė bei BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. gruodžio 30 d. 18.20 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 10.19 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant .

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 30 d. 18.20 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 10.19 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 48 straipsnio 6 dalimi, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant iki 2022 m. birželio 1 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

5) Įmoka turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 1 d. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.