Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Galinos Blaževič, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant atsakovės D. A. įmonės atstovei D. A. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams D. A. firmai, S. T. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl priteistinos automobilio kainos dydžio, teismas nustatė, kad neginčijamų objektyvių įrodymų, paneigiančių rašytinį dokumentą - pažymą-sąskaitą ADO Nr. 0791, kurioje nurodyta automobilio kaina 1700 Lt, byloje nėra. Laikė, kad ieškovas neįrodė, jog už automobilį RENAULT CLIO sumokėjo 4800 eurų. Sprendime nurodė, kad ieškovo ir liudytojos R. P. parodymai prieštaringi. Jie deklaravo įsivežę tik 600 eurų sumą, kita suma deklaracijose buvo nurodyta JAV dol., už automobilį nurodė mokėję eurais, tačiau JAV dol. keitimo į eurus įrodymų nepateikė. Teismas nesivadovavo leidinio „Autoplius.lt“ reklaminiuose skelbimuose nurodytomis automobilių, panašių į ieškovo pirktą automobilį, kainomis, kadangi jos nepatvirtina konkretaus ieškovo įsigyto automobilio Renault Clio, valst. nr. 803CHW59 kainos, be to, leidinyje nurodytos kainos neatitinka ir paties ieškovo nurodytai pirkimo kainai. Teismas sprendė, kad ieškovas gerai suprato kokius dokumentus pasirašinėja, nes su juo įmonės savininkė D. A. bendravo rusų kalba, o ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo prašyti dokumentą išversti į jam suprantamą kalbą.

Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo pateikto leidinio „Autoplius.lt" duomenimis. Pažymoje - sąskaitoje ADO Nr. 0791 nurodyta automobilio įsigijimo kaina - 1700 Lt, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi RENAULT CLIO automobilių kaina priklausomai nuo variklio modelio yra nuo 24000 Lt iki 35000 Lt. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad turguje paprastai automobilių kainos būna mažesnės negu tos, kurios nurodomos leidiniuose.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pažymos - sąskaitos ADO Nr. 0791 forma yra tokia, kad joje iš viso nėra tokios sąvokos kaip automobilio kaina. Šiame dokumente tik nurodyta pinigų suma, kurią gavo pardavėjas, ir šis faktas patvirtintas tik pardavėjo parašu, t.y. automobilio kainą dokumente nurodė ir patvirtino tik viena iš sutarties šalių — pardavėjas. Pirkėjas pasirašė tik dėl to, kad gavo parduodamą automobilį, todėl tikėtina, kad ieškovui galėjo būti paaiškintos tik tos aplinkybės, dėl kurių jis pasirašė. Šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis LR CK 6.313 str. 4 d. dalimi ir nustatyti protingumo kriterijus atitinkančią kainą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 388 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. sausio 20 d. pažyma-sąskaita serija ADO Nr. 0791 atsakovas S. T. pardavė ieškovui Baltarusijos piliečiui P. P. automobilį RENAULT (duomenys neskelbtini). Išvežant automobilį iš Lietuvos, Padvorių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte buvo nustatyta, kad automobilis yra paieškomas kaip pavogtas. Dėl šio fakto 2007-01-20 VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-6008-07, kuris Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2007-05-14 nutarimu nutrauktas nesant duomenų, kad Lietuvoje padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymių. Dėl šios priežasties automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini) iš ieškovo buvo paimtas ir grąžintas draudimo bendrovei GENERALI Prance ASSURANCES įgaliotam atstovui įmonei SCORPIO. Nors ieškovas automobilį įsigijo pagal komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo, tačiau bylos duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad automobilis buvo įgytas ne komiso, bet pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad atliko savo pareigą – priėmė automobilį RENAULT (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo suderėtą kainą, tačiau automobilis buvo iš jo paimtas ir grąžintas teisėtam savininkui. Tokiu atveju LR CK 6.323 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui apie aplinkybes dėl automobilio vagystės iki sandorio nebuvo žinoma, todėl pagrįstai iš šio atsakovo priteisė grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą ir atlyginti turėtus nuostolius. Atsakovė D. A. įmonė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl tai nėra apeliacijos objektu.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl grąžintinos sumokėtos kainos už automobilį. Kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas neginčijo rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo įgytas automobilis - 2007 m. sausio 20 d. pažymos-sąskaitos serija ADO Nr. 0791 teisėtumo. Joje yra duomenys apie sumokėtą kainą už parduotą automobilį - 1 700 Lt. (b.l. 8), todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti automobilio kainą 16573,44 Lt ir ją priteisti grąžinti ieškovui. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti – turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl turėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir įrodyti iš CK 6.323 str. 1 d. kildinamų reikalavimų apimtį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad už automobilį sumokėjo atsakovui S. T. ne litais, o 4 800 eurų, kas atitinka 16573,44 Lt ir šią aplinkybę įrodys liudytojų Z. R. ir R. P. parodymais bei Keleivio deklaracijomis apie ieškovo bei pastarosios liudytojos turėtą pinigų sumą įvažiuojant į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime šiuos įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.), nes tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 4 800 eurų nei ieškovas, nei jo motina R. P., įvažiuojant į Lietuvą neturėjo (b.l. 12-15), o JAV dol keitimo į eurus dokumentų ieškovas į bylą nepateikė, jų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo. Taip pat nėra žinoma kiek piniginių lėšų ieškovas turėjo grįždamas į Baltarusiją, nėra argumentų atmesti atsakovės nurodytą aplinkybę, kad turėtas lėšas ieškovas galėjo panaudoti ir kitoms reikmėms. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nesant kitų rašytinių įrodymų apie ieškovo nurodyto kiekio piniginių lėšų sumokėjimą atsakovui, labiau tikėtinas faktas, kad atsakovui buvo sumokėta 2007 m. sausio 20 d. pažymoje-sąskaitoje serija ADO Nr. 0791 nurodyta 1700 Lt suma, kuri iš esmės atitinka ieškovo Keleivių deklaracijoje nurodytą 500 eurų sumą (500 eurų x 3,4528 Lt).

Kolegija nesutinka su apelianto nuostata, kad 2007 m. sausio 20 d. pažymoje-sąskaitoje serija ADO Nr. 0791 nebuvo nurodyta kaina, todėl teismas privalėjo taikyti CK 6.313 str. 4 d. Tačiau šis dokumentas yra rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytą ieškovo sumokėtą atsakovui pinigų sumą vertinti kitaip negu šalių susitarimu nustatytą kainą nėra pagrindo. Apeliantas laiko šią kainą neatitinkančia protingumo kriterijų ir tai grindžia leidiniu „Autoplius.lt“, kuriame skelbiami reklaminiai duomenys apie automobilių RENAULT CLIO pardavimą. Automobilis individualiais ir rūšiniais požymiais apibūdinamas daiktas, todėl apie ginčo automobilio kainą spręsti pagal paminėto leidinio reklaminius duomenis būtų neteisinga. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad visapusiškas ir objektyvus aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimas neleidžia teismui nustatyti labiau tikėtinu faktą, kad atsakovas gavo iš ieškovo už parduotą automobilį ne 1 700 Lt kaip patvirtina rašytiniai įrodymais, o ieškovo reikalaujamą priteisti 4 800 eurų arba 16573,44 Lt. sumą (CPK 185 str.).

Apeliantas neginčija, kad D. A. su sutarties šalimis bendravo ieškovui suprantama rusų kalba. Ši paaiškino, kad į 2007 m. sausio 20 d. pažymą-sąskaitą serija ADO Nr. 0791 įrašė šalių sutarimu nurodytus duomenis, be to, dar pasitikslinus ją su ieškovu (b.l. 144). Laikyti, kad D. A. turėjo suinteresuotumą kurios nors šalies atžvilgiu ir, pagal apeliantą, paaiškino tik tą pažymos dalį, kurioje jis pasirašė, nėra pagrindo, juolab, kad tai buvo trečias jo Lietuvoje įsigyjamas automobilis (b.l. 143), todėl pasirašyto dokumento forma jam buvo žinoma.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Atsakovė D. A. pateikė 1500 Lt pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį turėtas advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto. Tačiau sprendžiant dėl jų dydžio būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos maksimalaus dydžio) 8.11. p., kur nurodyta, kad maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – koeficientas 1.5 arba 1200 Lt., todėl prašomos priteisti išlaidos viršija šį dydį. Be to, įvertinus tai, kad byla nebuvo sudėtinga, sprendžiamas klausimas nėra naujas, nereikalingos specialiosios žinios, pateikto dokumento apimtį, iš apelianto priteistina atsakovei 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. P. atsakovei D. A. įmonei (įmonės kodas 13458850) 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.