Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Tauragės rajono sav., šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, nedirbantis, teistas:

1) 2020 m. liepos 28 d. pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 178 str. 4 d., 214 str. 1 d. galutine 60 parų arešto bausme, jos vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą - jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose;

2) 2020 m. spalio 6 d. pagal LR BK 178 str. 2 d. (5 veikos) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 m. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2020 m. spalio 6 d. nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn., 2021 m. lapkričio 4 d. taikytas lygtinis paleidimas pagal LR BPK 157 str. 1 d. 1 p. (neatlikta bausmės dalis 3 mėn. 29 d.), 2022 m. kovo 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį;

3) 2023 m. vasario 1 d. pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. galutine 30 parų arešto bausme. Paleistas 2023 m. balandžio 12 d. atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2024 m. sausio 24 d., nuo 8 val. iki 9 val., (duomenys neskelbtini), iš B. G. naudojamos neužrakintos spintelės Nr. 18 pagrobė piniginėje buvusius B. G. priklausančius 190 eurų, taip dėl vagystės nukentėjusiajai B. G. padarė 190 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis T. B. teisme kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad lankė (duomenys neskelbtini), iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl jų norėjosi ir rytą. Jis vagystę įvykdė tarp 8-9 val., rūbinėje. (duomenys neskelbtini) lankė taip pat B. G.. Ją pažįsta, nes buvo kaimynė. Jis pamatė rūbinėje atidarytą B. G. spintelę, raktas buvo spintelės durelėse. Jis žinojo, kad tos spintelės daiktai priklauso B. G.. Jis atidaręs B. G. spintelę įkišo ranką į B. G. rankinę ir joje rado piniginę, iš kurios paėmė pinigų po 20 Eur, 50 Eur, kiek tiksliai paėmė pinigų tuo metu neskaičiavo. Pinigus įsidėjo į kelnių kišenę ir nuėjo į užsiėmimą pas psichologą. Tą pačią dieną B. G. iš jo pirko popierinę gulbę už 40 Eur, todėl jam sumokėjo dar 40 Eur. Vėliau suskaičiavo, kad iš B. G. piniginės paėmė 190 eur. Po užsiėmimo pas psichologą, jis pasišalino iš (duomenys neskelbtini). Nuėjo į miestą, už tuos pinigus pirko maisto ir alkoholinių gėrimų. Supranta, kad blogai pasielgė. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis anksčiau vartodavo alkoholį kiekvieną dieną. Šiuo metu nevartoja alkoholio apie 2 mėnesius. Nuo 2024 m. balandžio 13 d. gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Anksčiau gydėsi Klaipėdos priklausomybės ligų skyriuje. Jis turi neįgalumą, šiuo metu nedirba. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau neatlygino, neturi galimybės atlyginti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. B. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais (BPK 291 straipsnis).

Nukentėjusioji B. G. parodė, kad 2024-01-24, kaip ir kiekvieną dieną, lankėsi (duomenys neskelbtini). Ji atėjo 07.50 val. Registratūroje jai padavė spintelės Nr. 18 raktą. Spintelėse pasilieka asmeninius daiktus, viršutinius drabužius, pasikeičia batus. Ji pasikabino striukę, paliko rankinę su pinigine. Rūbinėje susitiko su pažįstamu T. B., persimetė keliais žodžiais ir išėjo iš rūbinės. Jis ėjo į virtuvę darytis kavos, po to turėjo parsinešti kavos indą su kava atgal į savo spintelę, nes dauguma savo kavos ar arbatos dėžutes laiko savo spintelėse. Ji nuėjo į darbų klasę, netrukus atėjo ir T. B., atsisėdo netoli jos. T. paklausė, kiek kainuotų popierinė gulbė, pasakė, kad 40 eurų. Ėjo į rūbinę paduoti pinigus. Eidama nerado spintelės rakto, ieškojo klasėje, tačiau grįžusi prie spintelės pamatė, kad raktas yra paliktas pačioje spintelėje. Iš rankinės išėmusi piniginę iš jos išėmė ir padavė 40 eurų, pinigų piniginėje dar buvo, tačiau jų neskaičiavo. Užrakinusi spintelę nuėjo į klasę dirbti. Po kurio laiko į klasę grįžo T. Po paskaitos visi išėjo į kitas paskaitas. Apie 11 val. pati nežino kodėl nutarė nueiti iki spintelės ir pasitikrinti, ar visi pinigai yra piniginėje. Piniginėje turėjo 420 eurų, sumą tiksliai žino, patikrinusi rado 190 eurų, iškart suprato, kad jai trūksta 190 eurų, 40 eurų davė T. Suprato, kad kol buvo atrakinta ryte jos spintelė, iš piniginės pavogė 190 eurų. Apie vagystę pranešė darbuotojoms. Psichologė visų likusių lankytojų paklausė, ar niekas nepavogė pinigų, apžiūrėjo asmenis ir jų daiktus, pinigų nerado. T. jau nebebuvo, jis buvo pasišalinęs iš užsiėmimų apie 10 val. Galvoja, kad pinigus galėjo pavogti T. B.. Jis teistas už vagystes ( b. l. 5-14).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta – adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 29-31).

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą) padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta privilegijuota vagystės sudėtis, nes įstatymo leidėjas nedidelės vertės turto vagystę laiko mažiau pavojinga nusikalstama veika –baudžiamuoju nusižengimu ir numato švelnesnę atsakomybę. Veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, t. y. viršija 3 MGL (150 eur), bet neviršija 10 MGL (500 eur) (BK 190 straipsnis).

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios kaltę tyčia pagrobus svetimą turtą – B. G. priklausančius pinigus, patvirtina paties kaltinamojo T. B. paaiškinimai, nukentėjusiosios B. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis T. B. darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia: kaltinamasis grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, kadangi kaltinamasis disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, jį realizavo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis T. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. kad 2024 m. sausio 24 d., nuo 8 val. iki 9 val., (duomenys neskelbtini), rūbinės patalpose, iš B. G. naudojamos neužrakintos spintelės Nr. 18 pagrobė piniginėje buvusius B. G. priklausančius 190 eurų, taip dėl vagystės nukentėjusiajai B. G. padarė 190 eurų turtinę žalą. T. B. padarytoji nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes pagrobtų daiktų vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju 190 eurų atitinka 3,8 MGL dydžio turtinę žalą (nedidelė vertė). Kaltinamasis T. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis T. B. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. B. neįgalus, nustatytas 30 proc. darbingumas. Šiuo metu T. B. savo noru gydosi (duomenys neskelbtini).

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje teistas 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (b. l. 82-92), administracine tvarka baustas (b.l. 112-114). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. G. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti 190 Eur turtinę žalą iš T. B. (b. l. 37). Nurodė, kad 2024 m. sausio 24 d., nuo 8 val. iki 9 val., (duomenys neskelbtini) rūbinės patalpose T. B. iš jos piniginės, buvusios neužrakintoje spintelėje, pagrobė 190 eurų grynųjų pinigų.

Civilinio ieškovo B. G. civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, pilnai įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir teismas iš kaltinamojo priteisia civilinei ieškovei 190 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1dalimi, 5dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės B. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo T. B. civilinės ieškovės B. G. naudai 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. (Jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).