Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 6 straipsnį ir 234 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį ir 105 straipsnio 2, 8, 12 punktus, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su 1/2 turto konfiskavimu. Nuteistojo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. D. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2017 m. liepos 19 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, tačiau vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, stebima, jog nuteistojo adaptacija buvo apsunkinta. Nuteistojo darbinė motyvacija yra aukšta, ne kartą teikė prašymus dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau įdarbintas nebuvo. Užsiima menine veikla – drožinėja iš medžio.

2.2. Taip pat teikime nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu eilę kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 44 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Galiojančių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda skirta 2022 m. vasario 18 d., skatintas 8 kartus. Teikime pabrėžiama, kad nuteistasis vertinimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, savo kaltės nepripažino. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė individualias psichologines konsultacijas, baigė 12 akademinių valandų edukacinę programą, užsiima menine veikla.

2.3. Teikime pabrėžiama, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. Vertinimo metu nebuvo fiksuota esminių pokyčių, tačiau tam tikros rizikos valdymo pastangos buvo nustatytos, stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam nustatomi dinaminiai rizikos veiksniai – neturi arba turi labai mažą darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas elgesys, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentikša motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, emocijų valdymo sunkumai, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras savęs vertinimas, būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamo problemų sprendimo, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius tikslus, sunkiai supranta kitų požiūrį, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus mąstymas, tvirtas subkultūros palaikymas, diskriminacinės nuostatos, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos ir visuomenės atžvilgiu.

3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais.

4. Prokuroras prašė teikimą atmesti, nurodė, kad nėra stebimas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

5. Nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė teikimą tenkinti, akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba dėl darbo vietų stokos, užsiima kūrybine veikla, deda pastangas gerinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis pažymėjo, kad jis nusikalstamų veikų už kurias atlieka laivės atėmimo bausmę nėra padaręs.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 25 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliktą vertinimą nuteistojo A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taškų suma yra 72 balai, iš kurių 20 statinių, o likusieji dinaminiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis 2021 m. liepos 14 d. atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, A. D. taip pat buvo nustatyta vidutinė – 72 balų nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys rodo, kad nors paskutinio vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Remiantis 2023 m. vasario 3 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis po paskutinio vertinimo nuteistasis A. D. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima kūrybine veikla, buvo du kartus paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi aukštą darbinę motyvaciją, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų ženklią dalį vis dar sudaro dinaminiai balai, kurie yra kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją būtina įvertinti ir A. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. vasario 3 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. D. jau daugiau kaip 25 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1997 m. liepos 17 d.), vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimai sunkėja, neturi arba turi labai mažą darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentikša motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, emocijų valdymo sunkumai, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras savęs vertinimas, būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamo problemų sprendimo, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius tikslus, sunkiai supranta kitų požiūrį, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus mąstymas, tvirtas subkultūros palaikymas, diskriminacinės nuostatos, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos ir visuomenės atžvilgiu. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. D. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis A. D. praeityje taip pat buvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų (buvo nužudyti trys žmonės), padarymą. Bylos nagrinėjimo metu A. D. savo kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ir vertinimų metu kaltę kategoriškai neigia. Iš esmės tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teismo posėdyje nagrinėjant pataisos įstaigos teikimą, kas kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiamų pasekmių, kuriems iš esmės yra abejingas. A. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesnis teistumas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų eilės nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Sprendžiant klausimą dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 53 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas), už ką 44 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama A. D. motyvacija siekiant švelnesnės bausmės. Juolab, kad paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2022 m. vasario 18 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, t. y. po to, kai buvo išspręstas pataisos įstaigos teikimas dėl bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę bausmės tikslai bus pasiekti.

12. Taip pat Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. stokoja emocijų bei streso valdymo įgūdžių, taip pat jo elgesys agresyvus bei kontroliuojantis, turi savitvardos problemų, neturi gebėjimo atpažinti probleminių sričių bei problemų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, neįvertina elgesio pasekmių, turi diskriminacinių nuostatų. Pagrindžiant kriminogeninių veiksnių, susijusių su nuteistojo emocine gerove, mąstymu bei elgesiu, egzistavimą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. D. siekia save pateikti palankiau, sudaryti įspūdį, tačiau jo turimas savivaizdis neatitinka elgesio laisvės atėmimo vietoje, kadangi nuteistasis yra konfliktavęs su pareigūnais, o šiuo metu stebima netiesioginė, pasyvi agresija įstaigos darbuotojų atžvilgiu (bandymas pašiepti, sumenkinti), kas buvo pastebėta ir teismo posėdžio metu nuteistajam atitinkamai replikuojant prokurorui, kitų žmonių kaltinimas dėl savo nesėkmių. Nuteistojo A. D. asmens bylos duomenimis, jis bausmės atlikimo metu praradęs savitvardą, elgėsi pykčio įtakojamas, keturis kartus atliko agresyvius veiksmus pareigūnų atžvilgiu, o iš linkusių užpulti įskaitos buvo išbrauktas tik 2011 metais. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. D. dalyvauja pozityvaus užimtumo bei resocializacijos programose, užsiima kūrybine veikla, tačiau tai reikšmingo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mąstymui nepadarė.

13. Kaip matyti iš nuteistojo A. D. asmens bylos, nuteistasis turi aukštą darbinę motyvaciją, teikdamas prašymus siekė įsidarbinti pataisos įstaigoje, nors įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų nebuvimo, tačiau visgi bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis dėjo pakankamas pastangas užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiėmė kūrybine veikla (drožinėjimu), tačiau turėdamas profesinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, pataisos įstaigose nuteistasis nesimokė, nesiekė įgyti naujos profesijos, kas leistų padidinti įsidarbinimo galimybes ir taip užsitikrinti stabilų bei legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis A. D. eilę kartų buvo baustas ir už alkoholio vartojimą. Paskutinį kartą pastarojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo užfiksuotas 2019 m. gegužės 27 d. Nors nuteistasis neigia priklausomybę alkoholiui, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis ne visuomet saikingai vartojo alkoholį, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo jo, ir tai galėjo įtakoti ne tik jo sprendimus, tačiau ir pasiryžimą įvykdyti nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad antrąjį nusikaltimą dviejų žmonių gyvybei, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimas ir pataisos įstaigoje vertinamas itin neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, jog jau šiuo metu pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelnesne bausmės rūšimi, tolesniam jo elgesiui neturės įtakos žalingas alkoholio vartojimas.

14. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. D. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. D. (A. D.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.