Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-19 · Administracinė byla Nr. I-5349-764/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
I-5349-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03292-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. K. T.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5349-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-03292-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui M. K. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. T. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 29–31), prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7352 (11); 3) įpareigoti atsakovą išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį apribotą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. – 10 774,24 Lt.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31 jam paskirta 3 187,61 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2013-07-30 prašymą, nes, pagal Konstitucijos 23 str., asmenys turi teisėtus lūkesčius, kad jiems bus mokama paskirto dydžio valstybinė pensija, todėl turi teisę reikalauti pašalinti dėl sumažintos pensijos mokėjimo atsiradusius praradimus. Terminą kreiptis į teismą pareiškėjas praleido dėl tokių priežasčių: laukė Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, sužinojęs, kad gali kreiptis į teismą pradėjo rinkti pažymas, o tai užėmė daug laiko, nuo 2012-06-15 iki 2013-11-07 sirgo ir ligoninėje gulėjo 5 kartus, turi širdies ritmo sutrikimą, serga žarnyno ligomis, reikia keisti dešinio klubo sąnarį, yra stuburo osteochondrozė. Dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjui 2013-06-04 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjas M. K. T. palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) ir patikslintą skundą (b. l. 46) prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją turėjo kreiptis iki 2013-03-21, t. y. nepraėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie jo teisių pažeidimą dienos. Skundas Vidaus reikalų ministerijai buvo paduotas 2013-07-30, t. y. akivaizdžiai praleidus terminą kreiptis į pensiją skiriančią ir mokančią instituciją. Pareiškėjas yra praleidęs ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą trejų metų terminą, todėl pensijos nepriemoka už 2010 metų sausio–birželio mėnesius nepriteistina. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo pareiškėjas negalėjo žinoti, kad jis turi teisę kreiptis į teismą, gali būti vertinama kaip objektyvi kliūtis paduoti skundą, tačiau po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir paskelbimo pareiškėjas veikė neoperatyviai ir aplaidžiai, todėl į teismą laiku nesikreipė dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui M. K. T. nuo 2009-06-10 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 11).

Pareiškėjas 2013-07-31 Vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą išmokėti jam 2010–2012 metais dėl neteisėtais pripažintų teisės aktų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 15). Vidaus reikalų ministerija 2013-08-07 sprendimu Nr. 1D-7352(11) pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti, nes jis yra praleidęs Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą šešių mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-09-21 (b. l. 12).

Pareiškėjas 2013-08-21 paštu padavė teismui skundą ir prašė priteisti jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką bei panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7352(11) (b. l. 1–2). Patikslindamas teismui pateiktą skundą, pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 29–31).

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobūdį, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 6 d.). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.

Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Teismas taip pat išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.

Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas buvo ribojama nuo 2010-01-01. Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikti duomenys tvirtina, kad 2010 metų sausio mėnesio pensija pareiškėjui buvo pervesta 2010-02-26 (b. l. 27). Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido, nes laukė Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, sužinojęs, kad gali kreiptis į teismą pradėjo rinkti pažymas, o tai užėmė daug laiko, nuo 2012-06-15 iki 2013-11-07 sirgo ir ligoninėje gulėjo 5 kartus, turi įvairių sveikatos sutrikimų (širdies ritmo sutrikimą, serga žarnyno ligomis, reikia keisti dešinio klubo sąnarį, yra stuburo osteochondrozė).

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.

Pareiškėjas teismui pateikė duomenis tvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2012-06-18, nuo 2013-03-17 iki 2013-03-18 dėl širdies ritmo sutrikimo buvo gydomas VšĮ Kaišiadorių ligoninėje (b. l. 33, 35), nuo 2013-04-13 iki 2013-04-18 buvo gydomas VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje (b. l. 36), nuo 2013-06-10 iki 2013-06-11 – VšĮ Kaišiadorių ligoninėje (b. l. 39). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo M. K. T. sveikatos būklė galėjo sutrukdyti jam laiku ir tinkamai ginti pažeistas teises, susijusias su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėjimu.

Įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai nėra nustatyti. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobūdį, ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTĮ 4 str. 6 d.), t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Išaiškinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismą termino eigos skaičiavimo, buvo pateiktas tik LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje.

Nustatyta, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-08-21, t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (2010-02-26), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad kreipimosi į teismą terminas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nebuvo, o, kad pagal analogiją turi būti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas trejų metų terminas, paaiškėjo tik po išplėstinės LVAT kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, nuo šios nutarties paskelbimo iki kreipimosi į teismą pareiškėjas tris kartus gydėsi ligoninėje, teismas konstatuoja, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teisinės situacijos neaiškumas sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismą tvarkos. Jo sveikatos būklė objektyviai galėjo sutrukdyti po LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo per protingą terminą kreiptis į teismą. Teismas, paisydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui M. K. T. procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytą išimtį iš 107 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju, būtų pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės, prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį, nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Byloje ginčas keliamas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų, priteisimo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos galima spręsti, kad perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 turi būti taikoma ne Konstitucijai prieštaraujanti Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, pagal kurią pensijos ribojamos 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o pensija ribojama taikant 1,5 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydį (2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A756-844/2013).

Atsižvelgus į nurodytą LVAT aiškinimą ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-08-06 pažymoje Nr. 11PP(P)-4774 pateiktus duomenis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Konstitucijai prieštaravusių Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo pareiškėjui neišmokėta 10 774,24 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 4–5). Nurodytos sumos teisingumo atsakovė neginčija. Kaip konstatuota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad nors ABTĮ 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobūdžio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013).

Teismo nuomone, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui M. K. T. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalis – 10 774,24 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį pareiškėjui M. K. T. įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.

Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjui priteistos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas M. K. T. prašo teismą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7352(11).

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7352(11) iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai atsisakė prašymą nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes kaip nurodyta anksčiau minėtose LVAT nutartyse ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismą terminas nustatomas pagal analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Vadinasi, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iš esmės neapgrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas taip pat pažymi, kad nors Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimas realiai pareiškėjo teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-08-07 sprendimą Nr. 1D-7352(11).

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti M. K. T. 10 774,24 Lt (dešimties tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt keturių litų ir 72 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė