Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, R. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovo tėvai – A. G. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) Kalingrado r. Slavsko m. nutraukė santuoką. Po santuokos nutraukimo tėvai gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, neturėjo jokio bendro turto. 1992 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, A. G. R. savo vardu iš asmeninių lėšų įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ištuoka tarp A. G. R. ir A. R. buvo įregistruota tik 1993 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) mirė A. R., po jos mirties niekas palikimo nepriėmė. (duomenys neskelbtini) A. G. R.. Po jo mirties ieškovas notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tačiau notarė nurodė, kad formaliai butas priklauso ir A. R., nes įsigytas jų santuokos metu. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio nuostatomis, kad turtas laikomas asmenine nuosavybe, kai įgyjamas už asmenines lėšas, prašo butą pripažinti asmenine A. G. R. nuosavybe. Nurodo, kad tokiu sprendimu nebus pažeistos jokių asmenų teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 1992 m. liepos 27 d. pirkimo sutartimi A. G. R. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą. Turto įsigijimo metu A. G. R. buvo susituokęs su A. R., jų ištuoka įregistruota 1993 m. kovo 4 d. Turto įsigijimo metu A. G. R. su A. R. faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

1992 m. liepos 7 d. sutartimi A. G. R. įsigijo dalį gyvenamojo namo su rūsiu ir priestatu – butą Nr. 2 , esantį (duomenys neskelbtini); turtas įkainotas 39 403,12 rub., pritaikius nuolaidą, mokant investiciniais čekiais – 29 552 rub.; visa suma apmokėta vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (t. 1, el. b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad A. G. R. vardu registruotas šešių kambarių 125,99 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini); įsigytas 1992 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1374 (t. 1, el. b. l. 5). Santuokos nutraukimo įrašas, ištuokos liudijimas ir akto įrašas patvirtina, kad 1993 m. kovo 4 d. įregistruota ištuoka tarp A. G. R. ir A. R., išduotas ištuokos liudijimas; santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kaliningrado sr. Slavsko rajono teismo sprendimu (t. 1, el. b. l. 5). Gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovas – A. G. R. ir A. R. sūnus (t. 1, el. b. l. 5). A. R. mirė (duomenys neskelbtini), A. G. R. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 5). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, el. b. l. 5). Asmens duomenų pažymos patvirtina, kad A. R. ir A. G. R. mirė išsituokę, turėjo tik du vaikaus _ A. R. ir R. R. (t. 1, el. b. l. 38).

Teismas konstatuoja:

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčo butas įsigytas 1992 m. liepos 7 d., t. y. santuokos metu, nes pagal tuo metu galiojusį 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimas įregistruotas 1993 m. kovo 4 d. Ginčo butas įsigytas 1992 m. liepos 7 d., t. y. iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo.

Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Dėl tos priežasties, jog ginčo butas įsigytas 1992 m. liepos 7 d., iki šalių santuokos nutraukimo ir tik vieno iš sutuoktinių vardu, buto teisinis statusas nesikeičia, t. y. ginčo butas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 21 straipsnis 3 dalis). Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras).

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, todėl, pavyzdžiui, ir vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad A. G. R. ir A. R. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad tėvai po santuokos nutraukimo dar kurį laiką pagyveno kartu, tačiau apie 1980–1981 m. tėvas išėjo gyventi atskirai ir gyveno su kita moterimi iki 1989 m. Kaliningrado sr. Apie 1990 m. A. G. R. grįžo į Lietuvą, netrukus įsigijo ginčo butą. A. R. į Lietuvą grįžo apie 2000 m., apsigyveno atskirai, pas trečiąjį asmenį R. R.. Aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad nuo 1981 m. santuokiniai ryšiai, bendras gyvenimo ir bendro ūkio vedimas, parama vienas kitam bei bendri ateities planai tarp A. G. R. ir A. R. buvo visiškai nutrūkęs, kiekvienas gyveno atskirai, A. R. grįžusi į Lietuvą apsistojo atskirai ir į A. G. R. įsigytą turtą pretenzijų nereiškė. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad negyvendamas santuokinio gyvenimo, nutraukęs bet kokius faktinius šeimos santykius, už investicinius čekius įsigydamas ginčo butą, A. G. R. jį įsigijo už asmenines lėšas, aiškiai išreiškė savo valią šį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn ir su tuo sutiko A. R.. Šių faktinių aplinkybių neginčija ir trečiasis asmuo R. R..

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad ieškinys tenkintinas, nes, vertinant įrodymus tikimybių pusiausvyros principo kontekste spręstina, kad protingo žmogaus požiūriu labiau tikėtina, kad ginčo butas yra asmeninė A. G. R. nuosavybė.

Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, todėl jos nepriteistinos.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 40,03 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

A. R., a. K. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

125,99 kv. m bendro ploto, šešių kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine A. G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.