Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1-955/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2-1-955/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02326-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: L. U.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
Advokatai: Viktorija Skridailaitė Gribėnienė

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2-1-955/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02326-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Gretai Stankevičiūtei, Gabrielei Bucininkaitei,

dalyvaujant ieškovei L. U., jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei Gribėnienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ atstovui M. K.,trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl daikto, neatitinkančio kokybės reikalavimų grąžinimo, sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė L. U. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – atsakovė) ieškovės naudai: 1) 3 600,00 Eur dydžio kainą, sumokėtą atsakovei už transporto priemonę Citroen C3, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 1 364,11 Eur sumą nuostolių atlyginimui ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 2 000,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ji kreipėsi į atsakovę dėl automobilio įsigijimo. Ieškovei nuvykus į UAB „Baltijos realizacijos centras“, vadybininkas P. V. rekomendavo automobilį Citroen C3 (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Prieš sudarant Transporto priemonės prikimo - pardavimo sandorį, P. V. pasiūlė jį patikrinti UAB „Baltijos realizacijos centras“ autoservise. Ieškovei sutikus, už automobilio Citroen C3 patikrą 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo sumokėta 50,00 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 16 d. vadybininkas P. V. elektroniniu būdu atsiuntė UAB „Baltijos realizacijos centras“ serviso automobilio Citroen C3 patikros aktą ir rekomendavo automobilį remontuoti atsakovės servise.

3. 2019 m. rugpjūčio 22 d. A. N., UAB „Baltijos realizacijos centras“ vadybininkas, į ieškovės elektroninį paštą atsiuntė sąmatą, kurioje buvo nurodyta kokie automobilio Citroen C3 mazgai bus remontuotini. Remonto kaina sąmatoje buvo nurodyta 260,00 Eur, tačiau iš ieškovės buvo prašoma sumokėti 160,00 Eur remonto darbų vertės, nes likusią remonto darbų sumą, t. y. 100,00 Eur, sutinka kompensuoti automobilio savininkas. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei nuvykus į UAB „Baltijos realizacijos centras“ vadybininkas P. V. užtikrino, kad automobilis geras, be defektų ir patikino, kad trūkumai yra labai smulkūs, o juos pašalinus automobilis bus pilnai parengtas eksploatavimui.

4. 2019 m. rugpjūčio 27 d. susitikimo metu ieškovė informavo P. V., kad ketina automobilį įsigyti lizingo būdu. Vadybininkas P. V. ieškovę nuvedė pas UAB „Baltijos realizacijos centras“ lizingo vadybininką P. T.. Dar nepasirašius sutarties, vadybininkas P. T. reikalavo jau tą pačią dieną sumokėti 160,00 Eur sutarties administracinį mokestį ir automobilio Citroen C3 160,00 Eur remonto mokestį, t. y, iš viso 320,00 Eur sumą, nurodydamas, kad, jei mokesčiai nebus sumokėti, sutartis nebus pasirašyta su banku ir nebus galimybės įsigyti automobilio. Ieškovės buvo prašoma greitai apsispręsti ir pasirinkti vieną iš dviejų banko pasiūlymų. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė sumokėjo sutarties administracinį mokestį, t. y. 160,00 Eur, o automobilio remonto mokesčio nemokėjo. Sutarė jį sumokėti, kai bus suremontuotas automobilis ir bus pasirašyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d.

5. 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. TV-193-11971 (toliau - Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovė iš AB „Šiaulių bankas“ gavo 3 600,00 Eur finansavimą 24 mėnesių laikotarpiui automobilio Citroen C3 įsigijimui. Ieškovė už suteiktą paskolą įsipareigojo sumokėti 338,41 Eur dydžio palūkanas ir 160,00 Eur administravimo mokestį, t. y. prisiėmė 4 098,41 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą transporto priemonei įsigyti.

6. Tą pačią dieną UAB BRC servise ieškovė sumokėjo 160,00 Eur automobilio remonto kainą ir gavo UAB „Baltijos realizacijos centras“ serviso vadovo S. B. pasirašytą atliktų darbų aktą, kuriame papildomai buvo įtraukti darbai, nenumatyti 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu siųstoje sąmatoje: pakeistas kairės pusės šakės salenblokas, keitimas 60,00 Eur, priekinių saugos diržų tvarkymas 100,00 Eur, variklio plovimas 30,00 Eur, dujų pildymas 20,00 Eur, technikinė apžiūra 20,00 Eur. Tačiau automobilio remonto kaina liko ta pati, t. y. 260,00 Eur.

7. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas Priedas prie 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuriame nurodyta pardavėjo perduodamos motorinės transporto priemonės būklė, t. y. rida 163 287 km, technikinė apžiūra galiojanti, trūkumų nėra. Šiame priede įtvirtinta nuostata, jog ,,Paaiškėjus, kad šiame priede nurodyta Pardavėjo informacija ir patvirtinimai neatitinka tikrovės, joje išvardinti ne visi įvykiai, nenurodyta visa teisės aktuose paminėta informacija, kurią Pardavėjas privalo nurodyti Sutartyje, Pardavėjas įsipareigoja atlyginti visus su tuo susijusius Kliento ir Banko nuostolius“.

8. Nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2019 m. spalio 22 d. nuvykus į degalinę, ieškovė pastebėjo, kad transporto priemonės skydelyje trumpam sumirksėjo „Oil pressure“ indikatorius. Nepajudėjus iš degalinės, ieškovė skubiai susisiekė su UAB „Baltijos realizacijos centras“ lizingo vadybininku P. T. dėl transporto priemonės indikatoriaus parodymo. UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovas informavo, jog reikalinga patikrinti alyvos kiekį variklyje ir, esant poreikiui, papildyti alyvos kiekį variklyje. Taip pat nurodė, kokį alyvos tipą pirkti. Ieškovė, atsižvelgusi į rekomendaciją, atliko nurodytus veiksmus ir indikatoriui nedegant grįžo namo. Pasitelkusi diplomuotą automechaniką, kaimyną V. A., patikrino automobilio variklio alyvos ir aušinimo skysčio kiekius. Variklio alyvos ir aušinimo skysčio kiekiai buvo normos ribose.

9. Kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d., ieškovei važiuojant transporto priemone, ji staiga sustojo ir ieškovė nebegalėjo tęsti kelionės automobiliu, todėl nedelsdama telefonu kreipėsi į UAB „Baltijos realizacijos centras“ atstovą vadybininką P. V. dėl automobilio gedimo. P. V. rekomendavo transporto priemonę pristatyti į UAB „Baltijos realizacijos centras“ servisą. Iškvietus pagalbą kelyje (tralą), 2019 m. spalio 28 d., apie 15 val. ieškovė pristatė transporto priemonę į UAB „Baltijos realizacijos centras“ servisą, esantį Senasis Ukmergės kelias 18, Užubaliai, Vilniaus raj. sav.

10. 2019 m. lapkričio 4 d. UAB „Baltijos realizacijos centras“ informavo ieškovę telefonu, kad transporto priemonės patikros metu nustatyta, kad nėra variklio kompresijos, taip pat informavo, jog išardžius variklį ar pakeitus jį kitu, galimai problema būtų pašalinta. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl transporto priemonės trūkumų, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės ir prašė UAB „Baltijos realizacijos centras“ lėšomis atlikti transporto priemonės diagnostiką ir remontą, tačiau remontas nebuvo atliktas.

11. Ieškinio pareiškimo dienai ginčo transporto priemonė Citroen C3 yra nenaudojama pagal tikslinę jos paskirtį, nes dėl variklio gedimo jos naudojimas yra objektyviai negalimas. Pažymėtina ir tai, jog automobilis Citroen C3, nuo 2019 m. spalio 28 d. yra atsakovės dispozicijoje ir jai priklausančioje teritorijoje.

12. Įvertinus tai, jog transporto priemonės variklio defektas yra esminis daikto trukumas, nes remontas, kaip nurodė pati atsakovė - ekonomiškai nenaudingas, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti transporto priemonę Citroen C3 pardavėjui kaip neatitinkančią kokybės reikalavimų ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė sutarties priede nenurodė variklio gedimo trūkumo, kurio ieškovei ar AB „Šiaulių bankas“ nebuvo galimybės aptikti, todėl šis trukumas traktuojamas kaip paslėptas.

Šalies argumentai

13. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji liko be santaupų, be važiuojančio automobilio ir įpareigota kas mėnesį mokėti bankui mėnesinę įmoką iki 30 % mėnesinio tarifinio atlygio. Ieškovė nors ir negali naudotis įsigyta transporto priemone, tačiau privalo kas mėnesį mokėti mėnesinę įmoką lizingo davėjui, dėl ko nėra galimybės įsigyti kitos transporto priemonės.

14. Dėl šio įvykio pašlijo ieškovės sveikata, kadangi kiekvieną dieną buvo jaučiamas nerimas ir įtampa. Sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos atsakovės nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu, vengimas prisiimti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, siekimas manipuliuoti susiklosčiusia situacija, išsisukinėjimas bei viso proceso vilkinimas. Dėl investicijų į įgytą transporto priemonę, ieškovė prarado galimybę įsigyti kitą transporto priemonę, bei neturi galimybės sudaryti kitos išperkamosios nuomos sutarties, kol nėra pilnai įvykdyta ir pasibaigusi ginčo Lizingo sutartis, todėl ieškovė mano, kad neturtinės žalos atlyginimas iš dalies atlygintų ieškovės patirtus išgyvenimus.

Šalies argumentai

15. Ieškovė nesutinka su atsakovės pareikštu prašymu taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad atsakovės ieškinio senaties instituto taikymas ir traktavimas neatitinka bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotai teisminei praktikai. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011 yra išaiškinęs, kad „CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, todėl, pareiškus ieškinį ne dėl trūkumų pašalinimo, bet dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pagal sutartį sumokėtų pinigų priteisimo, CK 1.125 straipsnio 5 dalis netaikytina. Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pasibaigus garantiniam terminui“. Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikomi atsižvelgiant į tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu daikto kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jei šie trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Taigi sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė suteikė įstatymuose įtvirtintą dviejų metų kokybės garantiją, kurio terminas suėjo 2021 m. rugpjūčio 30 d. Tik nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl Ieškovė, ieškinį pateikusi 2021 m. vasario 11 d., šio, įstatyme įtvirtinto termino, nepraleido.

II. Atsakovės argumentai

16. Atsakovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad aplinkybę, jog automobilis buvo tinkamas naudoti ir techniškai tvarkingas patvirtina pati ieškovė – ji automobilį naudojo du mėnesius be jokių trūkumų, iki kol 2019 m. spalio 22 d. užsidegė įspėjamoji lemputė automobilio skydelyje „Oil pressure“. Kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl atsiradusio gedimo, automobilio pirminėje patikroje buvo nustatyta, kad variklis neturi kompresijos. Akcentuotina, kad ieškovė pati nurodė, jog prieš atsirandant variklio gedimui, automobilio prietaisų skydelyje buvo užsidegęs perspėjimas „Oil pressure“, tačiau ieškovė toliau automobilį eksploatavo (nusipirkusi variklio alyvą, jos nepripylė iki tinkamo lygio, tačiau važiavo namo) ir tik nuvykusi į namus kartu su kaimynu papildomai pripylė variklio alyvos. Pabrėžtina, kad toks automobilio eksploatavimas stipriai pažeidžia jo variklį, todėl tai nėra rekomenduotina pagal gaminto rekomendacijas.

17. 2020 m. sausio 9 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl nepriklausomo eksperto paskyrimo, tačiau ieškovė nesutiko tiek su eksperto paskyrimu, tiek dėl pačios patikros atlikimo, todėl atsakovė, vadovaudamas sutarties 3.12. punktu, vienašališkai paskyrė ekspertu Citroen autorizuotą atstovą UAB „Fakto“ autocentrą. Automobilio patikros darbai buvo atlikti 2020 m. sausio 27 d. 13:00 val. adresu Laisvės pr. 3A, Vilnius 04132, Lietuva. Jų metu dalyvavo atsakovo atstovas V. S., o ieškovė dalyvauti atsisakė - apie ekspertizės laiką ir vietą jai buvo pranešta. Sutarties 3.12. punkte yra nustatyta, kad nepriklausomo eksperto išvada laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu ar paneigiančiu automobilio kokybę.

18. Atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta: variklio aušinimo sistemoje yra nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, ko pasekoje aušinimo sistema veikė neefektyviai, todėl variklis yra perkaitintas; ant variklio viršutinės dalies vizualiai matosi išsilydimo žymių; aušinimo sistemos nesandarumas atsirado dėl aušinimo žarnos nesandarumo, esančios tarp variklio ir salono aušinimo radiatoriaus; nuėmus automobilio variklio dugninę, pastebėta sudegusios variklio alyvos žymės, alyvos siurblio paėmėjas užsiteršęs sudegusia alyva ir užsikimšę alkūninio veleno tepaliniai kanalai; dėl alyvos trūkumo, pažeisti švaistikliniai įdėklai, išsilydęs variklio alyvos filtras.

19. Paskirtas ekspertas UAB “Fakto” padarė išvadą, kad laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasekoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje perkaito variklis. Toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinius kanalus, todėl kilo variklio gedimas. Taigi, akivaizdu, kad užsidegusi „Oil pressure“ perspėjamoji lemputė indikavo degančios variklio alyvos faktą, tačiau, automobilis toliau buvo eksploatuojamas neatkreipiant dėmesio, kad trūksta variklio aušinimo skysčio.

Šalies argumentai

20. Ieškovė nepaisė perspėjimo ženklų ir net ir kaip pati nurodo, automobiliu toliau naudojosi, jį eksploatavo ir net vėliau, kai su kaimynu pripylė alyvos, nepastebėjo, kad trūksta aušinimo skysčio, nesikreipė į kompetentingą automobilių servisą. Vėliau net ir pripylusi reikiamą alyvos kiekį, akivaizdu, kad važinėjo be aušinimo skysčio, todėl dėl tokių aplaidžių ieškovės veiksmų kilo variklio gedimas. Autorizuotam Citroen automobilių servisui padarius išvadą, tapo aišku, kad gedimas atsirado ne dėl užslėpto automobilio trūkumo pirkimo-pardavimo metu, bet dėl ieškovės neatsakingų veiksmų netinkamai eksploatuojant automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

21. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu jau buvo išsprendusi ieškovės ir atsakovo neteisminį ginčą, kuriuo nutarė atmesti analogiškus ieškovės reikalavimus. Minėtame nutarime buvo aiškiai nustatyta, kad „automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos.“ Nutarime taip pat akcentuojama, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas „tyčia pablogino automobilio būklę“. Taip pat Komisija rėmėsi „UAB „Fakto“ autocentras, kuris yra oficialaus Citroen gamintojo servisas, išvada bei nurodė, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Fakto“ autocentras atlikta automobilio patikra ir jo defektų įvertinimu.

Atsiliepimas

22. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė patiria nuostolius mokėdama lizingo įmokas – šiuo atveju įmokos yra kredito grąžinimas, o ne automobilio nuoma. Vertinant tai, kad automobilio gedimas kilo dėl ieškovės kaltės, nuostoliai neturėtų būti priteisiami. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ne visos ieškovės pateiktos nuostolių sumos yra pagrįstos, taip pat kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ligos, kuri buvo nustatyta UAB „Bendrosios medicinos praktika“, todėl civilinė atsakomybė atsakovei kilti negali.

23. Atsakovė taip pat prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju ieškovės pretenziją atsakovė atmetė 2019 m. gruodžio 11 d. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė tik 2021 m. vasario 11 d.

III. Trečiojo asmens argumentai

24. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad transporto priemonė, kaip atitinkanti ieškovės lūkesčius, buvo pasirinkta pačios ieškovės, bankui neįtakojant jos pasirinkimo. Bankas kaip finansuotojas nedalyvavo transporto priemonės pasirinkimo procese, ieškovės derybose su atsakove dėl transporto priemonės įsigijimo sąlygų, taip pat bankui pirkimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie galimus transporto priemonės gedimus ar trūkumus.

25. Pirkimo sutartimi visą atsakomybę už įsigyjamos transporto priemonės techninį stovį prisiėmė ieškovė. Šalys susitarė, kad bankas neatsako ieškovei dėl transporto priemonės pristatymo terminų pažeidimo, komplektacijos, kokybės, kiekybės, tinkamumo naudoti pagal paskirtį, atitikimo pirkimo sutarties ir lizingo sutarties sąlygoms bei už šia sutartimi pardavėjo (atsakovės) prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Už šių sąlygų vykdymą ieškovei ir/ar bankui tiesiogiai yra atsakinga atsakovė. Vadovaujantis pirkimo sutarties nuostatomis ieškovė įgijo teisę tiesiogiai atsakovei reikšti visus reikalavimus dėl transporto priemonės kokybės ir komplektiškumo, kylančius iš pirkimo sutarties bei perėmė visas pirkimo sutartyje banko pareigas (pirkimo sutarties 6.2. p.).

26. 2019 m. rugpjūčio 28 dieną bankas ir ieškovė sudarė Lizingo sutartį Nr.TV-193-11971, pagal kurią bankas finansavo transporto priemonės įsigijimą, sumokėdamas atsakovei už perkamą transporto priemonę 3 600,00 Eur sumą. Lizingo sutartimi ieškovė įsipareigojo bankui mokėti turto vertės dengimo įmokas ir jas padengti pagal sutarties grafiką iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Sudarant lizingo sutartį, be kitų susitarimų, šalys susitarė, kad perduotas naudoti turtas bus naudojamas rūpestingai, pagal jo tiesioginę paskirtį bei saugomas, ieškovė įsipareigojo laikytis turto naudojimo ir eksploatacijos taisyklių (bendrųjų lizingo sąlygų 5.1.2p., 5.1.3p.). 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo - perdavimo aktu transporto priemonė buvo perduota valdyti ir naudotis ieškovei. Ieškovė perimdama turtą nenurodė jokių perimamo turto trūkumų.

27. Vykdant lizingo sutartį, bankas buvo gavęs 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovės pareiškimą, kuriuo buvo prašoma, kad bankas nutrauktų transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. TV- 193-11971, konstatuojant, kad sutartis nutraukiama išimtinai dėl atsakovės kaltės bei reikalaujant, kad atsakovė atlygintų visus patirtus nuostolius. Bankas, išnagrinėjęs ieškovės pareiškimą, nutraukti pirkimo sutarties nesutiko, nes bankui nebuvo pateikta eksperto išvada dėl transporto priemonės gedimo, o taip pat atsakovė nesutiko, kad sutartis būtų nutraukta.

28. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad transporto priemonės perdavimo ieškovei metu transporto priemonė atitiko pirkimo-pardavimo sąlygas. Prieš įsigyjant transporto priemonę, buvo atlikta jos patikra servise, jokių gedimų, galėjusių lemti atsiradusį defektą, nebuvo nustatyta. Ginčą nagrinėjant Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, 2020 m. sausio 30 d. UAB „Fakto“ autocentre buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo padaryta išvada, jog transporto priemonė galėjo būti netinkamai eksploatuojama pačios ieškovės - o būtent, laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, transporto priemonės variklis užkaito, o toliau eksploatuojant transporto priemonę variklis perkaito, nes eksploatuojant transporto priemonę be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinius kanalus, todėl kilo variklio gedimas. Taigi, banko nuomone, ieškovei parduota transporto priemonė neturėjo defektų, nebuvo sugedusi, o gedimai galėjo atsirasti pačiai ieškovei nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, kaip kad teigiama ekspertizės išvadose. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad dėl atsakovės, ar tuo labiau banko kaltės transporto priemonė tapo nebetinkama naudoti.

29. Banko nuomone, šiuo atveju dėl ieškovei kilusių nuostolių nėra atsakinga nei atsakovė, nei bankas. Šioje byloje turėtų būti vertinami pačios ieškovės veiksmai, kurie vadovaujantis atliktos ekspertizės išvadomis, galėjo lemti nuostolių atsiradimą. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad be kitų prielaidų, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas - nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, taip pat rizikos prisiėmimas.

Atsiliepimas

30. Trečiasis asmuo palaiko ieškovės prašymą taikyti byloje ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

31. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovės (pagal Sutartį - Klientas), UAB „Baltijos realizacijos centras“ (pagal Sutartį - Pardavėjas) ir AB „Šiaulių bankas“ (pagal Sutartį – Pirkėjas, Bankas) buvo pasirašyta Pirkimo- Pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas iš atsakovės nusipirko automobilį Citroen C3 (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartyje numatyta, kad 160,00 Eur atsakovei iki sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovė, o likusią turto kainos dalį, t. y. 3 440,00 Eur bankas sumoka pardavėjui sutartyje numatyta tvarka. Tą pačią dieną buvo pasirašyta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė iš AB „Šiaulių bankas“ gavo 3 600,00 Eur finansavimą 24 mėnesių laikotarpiui automobilio įsigijimui.

32. Prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis buvo patikrintas UAB „Baltijos realizacijos centras“ autoservise bei atlikti reikalingi remonto darbai - pakeistas kairės pusės šakės salenblokas – keitimo kaina 60,00 Eur, priekinių saugos diržų tvarkymas - 100,00 Eur, variklio plovimas - 30,00 Eur, dujų pildymas - 20,00 Eur, technikinė apžiūra - 20,00 Eur. Už šiuos remonto darbus ieškovė sumokėjo 160,00 Eur, likusią sumą padengė atsakovė.

33. 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudarytas Turto priėmimo - perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad „...nuo šio akto pasirašymo momento, jei pirkimo sutartyje nenumatyta ankstesnė data, klientui pereina turto atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika. Klientas, pasirašydamas šį aktą patvirtina, kad Turto specifikacija atitinka nurodytai Pirkimo ir Nuomos sutartyse, Turtas (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka Nuomos sutarties ir Pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, kliento poreikius, Klientas visapusiškai įvertino Pardavėjo Pirkimo sutartyje ir šiame akte pateiktą informaciją, bei Klientas neturi jokių pretenzijų dėl Turto nei Bankui, nei Pardavėjui. Jei Klientas turi pastabų dėl perimamo Turto ir jo pilnos komplektacijos, visas pastabas Klientas turi nurodyti šio akto pastabų dalyje. Nepateikus pastabų, laikoma, kad Turtas ir visa su Turtu susijusi komplektacija yra perduota pilnai ir tinkamai“.

34. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudarytas priedas prie Pirkimo- Pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) - Informacija apie parduodamą motorinę transporto priemonę, kuriame nurodyta, kad nėra šių turto trūkumų: stabdžių sistemos, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų.

35. 2020 m. sausio 27 d. automobilis Citroen C3 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į UAB „Fakto“ autocentras servisą, esantį Laisvės pr. 3a, Vilniuje. Automobilį pristatė ir pasirašė ant „Remonto dabų užsakymo“ Nr. 234777 V. S.. Užsakyta automobiliui atlikti variklio patikrą (su variklio daliniu ardymu), nes nesiveda, su pastebėjimu, kad važiuojant švietė alyvos spaudimo lemputė, automobilis važiavo kol užgeso variklis. UAB „Fakto“ 2020 m. sausio 31 d. surašė remonto darbų ataskaitą, kurioje nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. atlikus patikrą nustatyta: variklio aušinimo sistemoje yra nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, ko pasekoje aušinimo sistema veikė neefektyviai, todėl variklis yra perkaitintas; ant variklio viršutinės dalies, vizualiai matosi išsilydimo žymių; aušinimo sistemos nesandarumas atsirado dėl aušinimo žarnos nesandarumo, esančios tarp variklio ir salono aušinimo radiatoriaus; nuėmus automobilio variklio dugninę, pastebėta sudegusios variklio alyvos žymės, alyvos siurblio paėmėjas užsiteršęs sudegusia alyva ir užsikimšę alkūninio veleno tepaliniai kanalai; dėl alyvos trūkumo, pažeisti švaistikliniai įdėklai, išsilydęs variklio alyvos filtras. Ataskaitoje padaryta išvada, kad laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasekoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje perkaito variklis. Toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinių kanalus, todėl atsirado variklio gedimas. Tiksliam padarytos žalos dydžio nustatymui reikalinga pilna variklio defektacija jį išardant. Rekomenduojamas variklio keitimas.

36. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojos L. U. 2019 m. gruodžio 13 d. prašymą (reg. Nr. 7-4325) dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties NR. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp vartotojos, pardavėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir AB „Šiaulių bankas“, pagrindu už 3 600,00 Eur įsigyto automobilio CITROEN C3, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2011, galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo Sutartį, grąžinti sumokėtas įmokas ir atlyginti su automobilio įsigijimu patirtus nuostolius (iš viso 2 972,45 Eur) – pagrįstumo, 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-1767 „Dėl L. U. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir pardavėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ kilusį ginčą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais sprendimą, t. y. vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė atmesti vartotojos reikalavimus, t. y. pripažinti nepagrįstais vartotojos reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo Sutartį, grąžinti sumokėtas įmokas ir atlyginti su automobilio įsigijimu patirtus nuostolius (iš viso 2 972,45 Eur).

37. Byloje apklaustas liudytojas V. A. paaiškino, kad jis yra ieškovės L. U. kaimynas. Turi kvalifikuoto automechaniko išsilavinimą. Tiksliai datos pasakyti negali, bet pamena, kad ieškovė kreipėsi į jį, prašydama patikrinti automobilio skysčius – tepalus, aušinimo skystį ir stabdžių skystį. Aušinimo ir stabdžių skysčiai buvo normoje, o pakėlus tepalo matuoklę matėsi, kad tepalo nepakanka. Ieškovė davė jam tepalą, jis papildė jo atsargas ir daugiau nieko automobilyje netikrino. Ieškovė sakė, kad skysčius reikia patikrinti profilaktiškai, nesakė kad kažkas nutikę. Liudytojas paaiškino, kad jei automobilyje būtų trūkę tepalo, būtų įsižiebusi signalizacinė lemputė, o aušinimo skystis gali išbėgti, pavyzdžiui, nuo senumo sutrūkus žarnelei. Be aušinimo skysčio iš viso važiuoti negalima.

Dėl ieškinio senaties

38. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovės pretenziją atsakovė atmetė 2019 m. gruodžio 11 d., todėl laikytina, kad ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė tik 2021 m. vasario 11 d.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK XXIII skyriaus antrajame skirsnyje yra reglamentuoti terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, t. y. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

40. Nustatyta, jog ginčo automobilis ieškovei buvo perduotas 2019 m. rugpjūčio 30 d., o su ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 11 d. Šalys nebuvo susitarusios dėl automobilio kokybės garantijos bei jos termino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovei pareiškiant ieškinį 2021 m. vasario 11 d., ieškinio senatis nebuvo suėjusi. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą aktyviais savo veiksmais bandė ginčą išspręsti su atsakove, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Remdamasis tuo, teismas atmeta atsakovės prašymą taikyti byloje ieškinio senaties terminą.

Dėl ginčo esmės

41. Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

42. Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

43. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Iš anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir įstatymų normų darytina išvada, kad būtent ieškovė privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų.

44. Ieškovė atsakovės pareigą atsakyti už nekokybiško daikto pardavimą grindžia tuo, jog ieškovei įsigijus automobilį, jį eksploatavus apie 2 mėnesius, automobilis sugedo ir toliau juo naudotis nebuvo galima. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, jog automobilis jo perdavimo metu, taip pat ir ieškovei jį eksploatuojant du mėnesius, buvo techniškai tvarkingas, automobilis sugedo dėl jo eksploatacijos metu vykusių procesų, į kuriuos ieškovė galimai ne laiku sureagavo, todėl atsakovė – kaip pardavėja tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, ieškovei pardavė kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą, kurį buvo galima naudoti pagal paskirtį ir ieškovė jį naudojo.

45. Byloje nustatyta, jog prieš įsigyjant automobilį, ieškovei buvo suteikta galimybė automobilį apžiūrėti, ieškovė automobilį apžiūrėjo, sutiko, jog būtų atlikti automobilio remonto darbai, tame tarpe ir techninė apžiūra, iš dalies remonto darbus apmokėjo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovei atliekant automobilio techninę apžiūrą, būtų nustatyti kokie nors automobilio variklio gedimai. Iš teismui pateikto 2019 m. rugpjūčio 28 d. Turto priėmimo - perdavimo akto prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog šalys susitarė, jog nuo šio akto pasirašymo momento, jei pirkimo sutartyje nenumatyta ankstesnė data, ieškovei pereina turto atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika. Šiuo aktu ieškovė patvirtino, jog automobilio specifikacija atitinka nurodytai pirkimo ir nuomos sutartyse numatytus kriterijus, automobilio (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka nuomos sutarties ir pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, ieškovės poreikius. Taip pat ieškovė patvirtino, kad ji visapusiškai įvertino pateiktą informaciją bei neturi jokių pretenzijų dėl automobilio nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovei automobilio perėmimo ir eksploatavimo metu buvo žinoma visa informacija apie automobilio techninę būklę, atsakovė prieš ieškovei įsigyjant automobilį pašalino kai kuriuos automobilio defektus, ieškovei perduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl įsigijusi naudotą daiktą, ieškovė taip pat turėjo pareigą jį prižiūrėti ir tikrinti bei rūpintis automobilio technine būkle.

46. Svarbia aplinkybe šioje byloje teismas laiko tai, jog atsakovė, siekdama išsiaiškinti automobilio variklio gedimo priežastis, atliko automobilio ekspertizę. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Fakto“ pateiktomis išvadomis, kurios pagrindžia, jog automobilio variklio gedimas įvyko laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasekoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje perkaito variklis. Toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinių kanalus, todėl atsirado variklio gedimas. Pažymėtina, jog šias išvadas paneigiančių įrodymų ieškovė byloje nepateikė, taip pat ieškovė neprašė byloje skirti ir teismo ekspertizės.

47. Teismas vertina ir tai, jog iš byloje pateikto aušinimo skysčio pirkimo kvito matyti, jog aušinimo skystį ieškovė pirko 2019 m. spalio 23 d., t. y. kitą dieną, kai byloje liudijęs V. A. apžiūrėjo ieškovės automobilį. Tai patvirtina, jog aušinimo skystį automobilyje ieškovė galimai papildė jau po to, kai 2019 m. spalio 22 d. automobilio skydelyje užsidegė „Oil pressure“ perspėjamoji lemputė. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2019 m. spalio 22 d. patikrinus automobilio skysčio kiekius, variklio alyvos ir aušinimo skysčio kiekiai buvo normos ribose, tačiau šiuos argumentus paneigia liudytojo parodymai, kuriais patvirtinama, jog apžiūros metu liudytojas nustatė, jog nepakanka tepalo ir jį automobilyje papildė. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog jei automobilyje 2019 m. spalio 22 d. būtų buvęs tinkamas aušinimo skysčio kiekis, ieškovei nebūtų būtinumo aušinimo skystį pirkti automobilio sugedimo dieną, t.y. 2019 m. spalio 23 d. Šios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog 2019 m. spalio 22 d. automobilio skydelyje užsidegus „Oil pressure“ įspėjimui, ieškovė nepaisydama automobilio gedimo rizikos, toliau eksploatavo automobilį, ko pasekoje automobilio variklis užkaito ir nepataisomai sugedo.

48. Teismas pažymi, jog ieškovė, įsigijusi naudotą daiktą, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog automobilis niekada nesuges, o sugedimo riziką turės prisiimti pardavėjas. Byloje nustatyta, jog automobilis ieškovei buvo perduotas techniškai tvarkingas, priešingų įrodymų byloje nėra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog automobilis iki jo perdavimo ieškovei buvo tikrinamas ir fiksuojama jo techninė būklė. Pažymėtina, kad automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos, galimai ieškovei nepakankamai prižiūrint automobilio aušinimo sistemą.

49. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog automobilių gamintojai rekomenduoja reguliariai tikrinti automobilių eksploatacinius skysčius, taip pat dalių būklę, o prireikus tiek skysčius, tiek dalis keisti. Pabrėžtina ir tai, kad užsidegus perspėjimo lemputėms (pavyzdžiui, pakilus variklio temperatūrai virš leistinos normos, trūkstant alyvos kiekiui) gamintojai rekomenduoja tokio automobilio neeksploatuoti, įsitikinti, kad neatsirado gedimas, kreiptis į kompetentingą automobilių servisą.

50. Nagrinėjamu atveju, užsidegus perspėjimo signalui, ieškovė ne kreipėsi į kompetentingą automobilių servisą, tačiau gedimo nustatymui pagalbos kreipėsi į kaimyną. Be to, po įspėjamojo signalo užsidegimo, ieškovė toliau eksploatavo automobilį. Ieškovė byloje nurodė, jog turi didelę vairuotojo patirtį, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog būdama atidi automobilio vairuotoja, ieškovė turėjo suprasti, kad užsidegus automobilio gedimo perspėjimo signalui, automobilis toliau nebegali būti eksploatuojamas.

51. Įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog automobilio defektas – variklio gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Teismo vertinimu, minėtas automobilio gedimas atsirado pačiai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

52. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovės ieškinį dėl transporto priemonės kainos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

53. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 364,11 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė sumokėdama lizingo davėjui administravimo mokestį, palūkanas, atsakovei – už automobilio patikrą, remontą, išlaidas už automobilio akumuliatoriaus keitimą, alyvą, aušinimo skystį, keliones iš Kauno į Vilnių, važiavimą viešuoju transportu į darbovietę, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, jog sugedus automobiliui, ieškovė privalėjo į darbovietę ir iš jos vykti viešuoju transportu, taip pat ieškovė dėl ginčo sprendimo vyko į Vilnių, be to, parduoto automobilio akumuliatorius buvo netinkamas, ieškovė privalėjo jį keisti.

54. Teismas pažymi, jog lizingo davėjui sumokėti administravimo mokestis ir palūkanos negali būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais, kadangi šiuo atveju ieškovė vykdė trišalę lizingo sutartį ir jos pagrindu grąžino kreditą. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad lizingo sutartis būtų nuginčyta, todėl ieškovė privalėjo vykdyti savo prievoles pagal šią sutartį. Be to, į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo apmokėtos trys kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal dėl automobilio įsigijimo, taip pat nepateikti įrodymai dėl viešojo transporto bilietų apmokėjimo. Ieškovės argumentai, jog įsigijus automobilį, ieškovė privalėjo pakeisti akumuliatorių taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Byloje nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, jog automobilio perdavimo metu ieškovė nustatė akumuliatoriaus defektus, dėl šių defektų reiškė pretenzijas pardavėjui. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. jog ieškovė įsigijo automobilį su defektu, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Remdamasis tuo, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atlyginimo kaip nepagrįstą.

55. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, jog UAB „Bendrosios medicinos praktika“ pažyma patvirtina, kad ieškovės sveikata pablogėjo 2020 m. pradžioje, nustatytas darinys dešiniajame inkste, atlikta operacija, taikyta reabilitacija. Ieškovė patyrė stresą, o moksliniais tyrimais yra nustatyta, jog lėtinis stresas, pergyvenimai, sukelia vėžio ląstelių dauginimąsi.

56. Atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės ligos, kuri buvo nustatyta UAB „Bendrosios medicinos praktika“. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovei buvo nustatytas lėtinis stresas būtent dėl su automobiliu susijusių klausimų, kuris neva įtakojo ieškovės sveikatos būklę. Ieškovė automobilį įsigijo 2019 m. rugpjūčio 28 d., jį eksploatavo iki 2019 m. spalio 23 d., UAB „Bendrosios medicinos praktika“ pažyma išrašyta 2020 m. gruodžio 29 d., o onkloginė liga ieškovei diagnozuota 2020 m. pradžioje. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog onkologinė liga ieškovei galėjo išsivystyti per du mėnesius nuo automobilio sugedimo, todėl teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Be to, ieškovės prielaidos dėl patirto streso, įtakojusio susirgimą, laikytinos tik ieškovės nuomone, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atmeta kaip neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). Ieškovės ieškinį atmetus, o atsakovei bei trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė