Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. T. R. J. D. naudai priteista 2500 litų F. J. laidojimo išlaidų ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir N. U. , D. K. , V. K. J. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 9 d., apie 19 val. N. U. namuose, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), aiškinantis su F. J. dėl V.K. J. benzopjūklo vagystės, kilus tarpusavio konfliktui, F. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir šis parvirto ant grindų. Dėl S. T. suduotų smūgių visumos kraujas išsiliejo po F. J. galvos kietuoju smegenų dangalu, suspaudė smegenis. Taip S. T. sunkiai sutrikdė F. J. sveikatą. Dėl S. T. suduotų į F. J. galvą smūgių F. J. 2006 m. kovo 10 d. mirė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde ginčija veikos kvalifikavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo veiksmai – suduoti du smūgiai F. J. į žandikaulio sritį buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais - nukentėjusiojo mirtimi.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. T. pripažintas kaltu padaręs nužudymą netiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d. netiesioginė tyčia yra tada, kai nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas asmens, kuris suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį. Tuo atveju, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai bei nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Byla nagrinėjama pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą (nėra nei prokuroro, nei nukentėjusiosios apeliacinių skundų), todėl, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. reikalavimų, neperžengiant apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, kolegija sprendžia ar teisingai kvalifikuota S. T. nusikalstama veika, ar apelianto veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, nėra pagrindo nagrinėti ar ir kitų nuteistųjų (ne tik S. T. ) veika turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Byloje nustatyta, jog 2006 m. kovo 9 d. N. U. namuose, aiškinantis dėl V.K. J. benzopjūklo vagystės, kilus tarpusavio konfliktui, S. T. F. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir šis parvirto ant grindų. Po S. T. suduotų smūgių F. J. sekė kitų nuteistųjų veiksmai – N. U. gulintį ant grindų F. J. paėmė už rūbų, pakėlė jį nuo grindų ir ne mažiau kaip du kartus stipriai trenkė į grindis, po to D. K. , sėdėdamas ant sofos, koja apautu guminiu batu, bato padu, ne mažiau kaip tris kartus smogė į krūtinės sritį nugara gulinčiam ant grindų F. J. , taip padarydamas F. J. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – sulaužė krūtinkaulį, šonkaulius krūtinės kairėje pusėje, po D. K. suduotų smūgių F. J. atsisėdus, V.K. J. tuščiavidure metaline lazda ne mažiau kaip penkis kartus F. J. sudavė per galvą. Dėl S. T. suduotų smūgių F. J. į galvą, kraujas išsiliejo po galvos kietuoju smegenų dangalu, suspaudė smegenis ir F. J. 2006 m. kovo 10 d. mirė. Nuteistasis S. T. neneigia sudavęs du smūgius nukentėjusiajam F. J. į žandikaulio sritį, tačiau teigia F. J. nužudyti nenorėjęs ir nenumatęs, kad jo suduoti du smūgiai gali atimti F. J. gyvybę, taip pat nežinojęs, kad kiti nuteistieji po jo suduotų smūgių daužys nukentėjusįjį, padarydami šiam daugybinius sužalojimus. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 306/06 (03) konstatuota, jog F. J. mirties priežastis – trauminės kilmės kraujo išsiliejimas kaukolės smegeninėje ertmėje, suspaudęs smegenis (t. 1, b. l. 63 – 66). Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, jog F. J. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, jungianti kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi. Plyšimo priežastimi buvo galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje, jį galėjo sukelti bet kuris vienas iš ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių rankomis, kojomis į galvą. (t. 4, b. l. 125 – 139). S. T. yra inkriminuotas dviejų smūgių sudavimas nukentėjusiajam F. J. į veidą. Nors apeliantui yra inkriminuotas ir įrodytas tik dviejų smūgių sudavimas į F. J. galvą, tačiau nėra nustatyta, kad dar kas nors būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius, galėjusius būti mirties priežastimi. Byloje nustatyta, kad po S. T. suduotų smūgių F. J. , N. U. gulintį ant grindų F. J. paėmė už rūbų, pakėlė jį nuo grindų ir ne mažiau kaip du kartus stipriai trenkė į grindis. F. J. galvos užpakalinė dalis trenkėsi į grindis ir į šalia buvusią krosnį. Po to D. K. , sėdėdamas ant sofos, koja apautu guminiu batu, bato padu, ne mažiau kaip tris kartus smogė į krūtinės sritį nugara gulinčiam ant grindų F. J. , taip padarydamas F. J. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – sulaužė krūtinkaulį, šonkaulius krūtinės kairėje pusėje. Po D. K. suduotų smūgių nukentėjusiajam atsisėdus, nuteistasis V.K. J. tuščiavidure metaline lazda ne mažiau kaip penkis kartus F. J. sudavė per galvą, padarydamas du odos nubrozdinimus viršugalvyje. Šie nuteistųjų N. U. , D. K. ir V.K. J. padaryti F. J. kūno sužalojimai, kaip nustatyta teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 53/07 (01), nesietini su F. J. mirtimi. Minėtame teismo medicinos akte nurodyta, jog pakaušio dešinėje pusėje nustatyta viena 2x2 cm dydžio neišreikšta kraujosruva, kuri nesietina su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, t.y., su mirties priežastimi. Tikėtina, kad šis sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant nedidele jėga su atsikišusiu paviršiumi, gal būt atsitrenkiant į krosnį (nuteistojo N. U. pavartotas smurtas). Dar du 2x1 cm dydžio nubrozdinimai viršugalvyje – vidurio linijoje, momenkaulio – kaktikaulio susikirtimo projekcijoje, 3x2 cm dydžio dešinio momens gumburo projekcijoje su susiliejančiomis kraujosruvomis 12x12 cm plote - galėjo būti padaryti dviem smūgiais ekspertams pateikta lazda į viršugalvio sritį (nuteistojo V.K. J. pavartotas smurtas). Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nenustatyta, kadangi smūgiai lazda į viršugalvį negali sukelti galvos smegenų rotacijos lydimos tarpinės venos plyšimo, ir kartu kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu (t. 4, b. l. 125 - 139). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis S. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė sudavęs du smūgius F. J. į veidą. Apie S. T. suduotus du smūgius nukentėjusiajam į veidą parodė ir nuteistasis N. U. . Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors iš kitų nuteistųjų: N. U. , D. K. ar V.K. J. sudavė nukentėjusiajam F. J. į veidą, taip pat nėra duomenų, jog minėtų nuteistųjų padaryti sužalojimai F. J. , būtų susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad tik S. T. sudavė nukentėjusiajam F. J. smūgius į galvą, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Pats nuteistasis S. T. neneigia sudavęs nukentėjusiajam F. J. du smūgius į galvą, o mirtį galėjo sukelti bet kuris iš 10 trauminių poveikių, tame tarpe ir tie du, S. T. suduoti, smūgiai. Kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog tarp S. T. veikos (dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam F. J. į galvą) ir pasekmių (F. J. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl S. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Byla nagrinėjama pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą, todėl, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. reikalavimų, nėra pagrindo svarstyti, ar kitų nuteistųjų, ne tik S. T. , veiksmai galėjo turėti įtakos F. J. mirčiai, ar teisingai kvalifikuota kitų nuteistųjų nusikalstama veika.

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymą S. T. paskyrė bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismo nuosprendžiu S. T. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos Lietuvos Respublikos BK VIII skyriuje. Lietuvos Respublikos BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. T. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

S. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas netiesiogine tyčia, nusikalstamos vaikos pasekmės labai sunkios ir neatstatomos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta S. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę S. T. , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje S. T. neteistas, tik keturių klasių išsilavinimo, niekur nedirba ir nesimoko, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. T. paskirta mažesnė negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti pagrindo nėra.

Nuteistais S. T. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis teikė sumuštam nukentėjusiajam pagalbą ir šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Kolegijos nuomone, šie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė arba bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, atspindinti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika bei leidžianti įvertinti jo pastangas užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti. Šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Byloje nustatyta, jog pastebėjęs, kad nukentėjusiajam F. J. iš žaizdos galvoje pradėjo bėgti kraujas, S. T. uždėjo ant žaizdos tvarstį ir išėjo namo. Greitoji medicinos pagalba sužeistam nukentėjusiajam nebuvo iškviesta, nebuvo pasirūpinta, kad F. J. būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Kolegijos nuomone, S. T. veiksmai po nusikaltimo padarymo – tvarsčio uždėjimas ant kraujuojančios žaizdos ir sužeisto nukentėjusiojo palikimas – nelaikytini pagalba, adekvačia padarytiems sužalojimams bei nuteistojo siekimu užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.