Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-181-798/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2-181-798/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autma“
Ieškovas
A. Y. G.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-181-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00318-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1.‘3.1.18.1.1.2.;3.3.2.5LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autma“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Y. G. ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Ieškovas A. Y. G. ieškinyje prašo įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Autma“ grąžinti ieškovui ginčo automobilį ir jo dokumentus. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – automobilio L. R. R. R., VIN: (duomenys neskelbtini), ir techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; draudimą atsakovei perleisti grąžintą automobilį ar bet kurią jo dalį tretiesiems asmenims; taip pat draudimą jį eksploatuoti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų patikimumo ir dėl jos sąžiningumo. Kadangi atsakovės pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra prekyba automobiliais, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galimybių užtikrinti nei atlikti grąžinto automobilio vertės nustatymą, nei tai - kad atsakovė neblogintų grąžinto automobilio būklės bei neperleistų automobilio tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovei UAB „Autma“ priklausantį automobilį L. R. R. R., VIN: (duomenys neskelbtini), techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti šį automobilį ar bet kurią jo dalį tretiesiems asmenims; likusią prašymo dalį atmetė.Teismas akivaizdžių duomenų dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo nenustatė. Teismas vertino, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti grąžintą automobilį ar bet kurią jo dalį tretiesiems asmenims – pagrįstas, kadangi atsakovė gali ginčo automobilį perleisti kitų asmenų nuosavybėn, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, jog, nors tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus priimtas sprendimas dėl automobilio nuosavybės, tačiau iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad atsakovė UAB „Autma“ ikiteisminiame tyrime teikė įrodymus, jog ji yra sąžininga ginčijamo automobilio įgijėja ir teikė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – automobilio ir techninio paso Nr. E53165U sulaikymas iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei draudimas atsakovei automobilį eksploatuoti iki teismo sprendimo priėmimo dienos – pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo principus ir per daug nepagrįstai suvaržys atsakovės UAB „Autma“ teises, todėl šios prašymo dalies netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Autma“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio teiginius, kad automobilis priklausė ieškovui (ieškovas yra teisėtas ginčo automobilio savininkas) ir ginčo automobilis iš ieškovo buvo pavogtas. Deklaratyvūs ieškinio teiginiai nesudaro pagrindo suvaržyti atsakovės teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo. Pažymi ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie teisinę ginčo automobilio registraciją ieškovo vardu, dėl kurių buvo nustatyti ieškinio trūkumai. Ieškovas pateikė teismui tik 2013 m. spalio 20 d. automobilio įsigijimo sutartį, tačiau nėra įrodymų, pagrindžiančių automobilio registracijos faktą dėl neva įvykusios vagystės prieš automobilio registravimą. Maža to, dokumentų, pagrindžiančių automobilio vagystės faktą taip pat nėra pateikta, o ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-1-00373 nurodyta, kad ieškovas yra nesąžiningas, galimai sukčiauja bandydamas susigrąžinti automobilį. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba neįmanomas. Priešingai, atsakovė yra moki, veiklą vykdo ir yra finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. Y. G. prašo atsakovės skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Atsakovė turi įrodinėti, kad automobilis priklausė atsakovei. E. G. ir ieškovas įsigijo automobilį sutarties Nr. 326781 pagrindu, iš įmonės „Luxury Auto Mall“;Ikiteisminio tyrimo dėl ginčijamo automobilio kontrabandos Nr. 04-1-00373-13 duomenimis ginčo automobilis nuo 2013-11-01 ieškomas kaip vogtas, o prokurorų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota aplinkybė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijoje buvo kreiptasi dėl ginčo automobilio vagystės. Be to Klaipėdos apygardos teismas 2016 m rugpjūčio 12 d. nutartyje nurodė, jog esant galimoms grėsmėms trečiųjų asmenų interesams dėl disponavimo ginčo automobiliu, pastarojo nuosavybės teisių ginčijimo ar ribojimo klausimas gali būti sprendžiamas tiek taikant civilinio proceso priemones, tiek baudžiamojo proceso priemones.Atsakovės nurodytas įrodymas – JAV draudimo bendrovės „Mercury insurance company“ įgaliotos įmonės UAB „Alfa Baltic“ 2015-04-22 prašymas yra nepatikimas įrodymas, paneigtas 2015-02-04 draudimo kompanijos „Mercury“ raštu bei JAV Interpolo biuro 2014-10-27 raštu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo

Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino, jog automobilis yra ginčo objektas ir ieškiniu reikalaujama įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui ginčijamą automobilį bei jo dokumentus. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) esančios elektroninės civilinės bylos Nr. e2-926-569/2017 medžiagos nustatyta, kad ieškovas, ginčo automobilio įsigijimo faktui pagrįsti, į bylą pateikė 2013 m. spalio 20 d. automobilio įsigijimo sutartį Nr. 326781 bei prašė teismo išreikalauti bei prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00373-13 medžiagą, kurioje nustatyta aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo pavogtas (ieškomas kaip vogtas nuo 2013 m. lapkričio 1 d.). Ieškovas teigia, kad ginčo automobilis buvo pavogtas nespėjus jo įregistruoti savo vardu nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Lietuvos Respublikoje, į kurios teritoriją automobilis buvo atgabentas, todėl negalėjo teismui pateikti transporto priemonės registracijos ieškovo vardu dokumento. Taigi, vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00373-13 dėl grąžinto automobilio atgabenimo kontrabanda į Lietuvos Respubliką iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurio metu nustatyta, jog grąžinto automobilio techniniame pase Nr. E53165U yra įrašas, kad šios transporto priemonės pirkėjas yra įmonė „Carlab“, kuri pardavė automobilį įmonei „Luxury Auto Mall“, o pastaroji pardavė automobilį E. G. ir ieškovui sutarties Nr. 326781 pagrindu. Konstatuotina, jog ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas, tačiau pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taigi, dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo (dėl ginčo automobilio grąžinimo ieškovui pagrįstumo ir teisėtumo) bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y., jog atsakovė nepajėgi kompensuoti ieškovui atitinkamą turto vertę pinigine išraiška. Nustatant, kuri šalis turi įrodyti vienokias ar kitokias aplinkybes, kai nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pasinaudojo apeliacijos teise, todėl būtent ji, siekdama įrodyti galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo rizikos nebuvimą (savo gerą turtinę padėtį) ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įrodymų, paneigiančių egzistuojančią grėsmę, kad sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo sprendimui, be to atsakovė turi teisę prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, prašyti taikyti kitokią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str.). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas