- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1259-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00468-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams už tai, kad 2014 m. birželio 5 d. apie 21.09 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) pl., vairuodamas transporto priemonę „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu artėdamas prie nereguliuojamos kelių sankryžos, prieš pat kelių susikritimą nesustojo ir nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai transporto priemonei, tuo priversdamas artėjančios transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, siekiant užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo”, 9 ir 158 punktuose numatytus reikalavimus.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. S. jį skundė apylinkės teismui. Skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, jog iš surinktų įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad, priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą A. S., jo kaltė buvo patvirtinta surinktais įrodymais, šią kaltę iš dalies pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas formaliai įvertino teisės į gynybą pažeidimo faktą nagrinėjant jo padaryto pažeidimo bylą. Apelianto teigimu, šia teise pasinaudoti jis negalėjo, nes tą pačią dieną ir tą pačią valandą pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą, nesuteikiant galimybės ne tik ramiai perskaityti minėtus dokumentus, bet ir pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba. Be to, apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu netinkamai įvertino įrodymus, t. y. iš bylos duomenų neaišku kurioje vietoje, kada ir kas jį nufilmavo, kas ir kokiomis priemonėmis nustatė kokiu greičiu važiavo automobilis „BMW“ ir jį nufilmavęs asmuo, o tai, kad kelių susikirtime yra trikampis kelio ženklas „duoti kelią“ – tik prielaida. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos vienintelį galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymą – filmuotą medžiagą, padarytą ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Skundo autorius akcentuoja, kad jokie video registratoriai ir jų naudojimas transporto eismo fiksavimui Lietuvos Respublikoje nėra įteisinti – jų naudojimas nereglamentuotas jokiais teisės aktais, todėl neįteisintu prietaisu užfiksuotos aplinkybės negali būti įrodymu administracinėje byloje, juo labiau, kad šis įrodymas nagrinėjamoje byloje yra vienintelis. Be to, byloje nėra nustatytas šio įrašo autentiškumas. Apelianto nuomone, jo verslo konkurentai, siekdami eliminuoti jį iš verslo kuriam laikui, galėjo policijai pateikti suklastotą vaizdo medžiagą. Bet kuriuo atveju, piliečio užfiksuoti galimi pažeidimai, anot A. S., įrodymais gali virsti tik tuomet, kai jie užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.
Nepaisant nurodytų procesinių dokumentų trūkumų, apelianto nuomone, jis apskritai nepagrįstai kaltinamas padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes nepadarė KET pažeidimų, kurie keltų grėsmę eismo saugumui. Darant prielaidą, kad jį filmuojantis automobilis važiavo leistinu greičiu ir prie kelių susikirtimo priartėjo ne staiga, kad byloje esanti vaizdo medžiaga yra padaryta teisėtai ir laikytina tinkamu įrodymu, A. S. manymu, vis vien nėra numatyto pažeidimo sudėties, nes iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad jo išvažiavimas į pagrindinio kelio kelkraštį nesukėlė pavojingos situacijos, tai yra neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo prašoma Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. S. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį dėl A. S. buvo pradėta pagal D. K. pateiktą pranešimą dėl galimo KET pažeidimo (13, 17 b. l.). Kartu su šiuo pranešimu buvo pateiktas eismo registratoriumi padarytas videoįrašas. Nepaisant to, kad, surašant protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje, A. S. savo kaltės neneigė ir teigė, jog nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę neigė.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įrašas, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Tačiau vienintelis A. S. inkriminuojamo pažeidimo padarymo aplinkybes matęs liudytojas D. K., nei priimant nutarimą, nei nagrinėjant skundą dėl nutarimo apylinkės teisme apklaustas nebuvo, todėl nebuvo išsiaiškintos faktinės įvykio aplinkybės, buvo pažeistas rungimosi principas, atimta apelianto teisė užduoti klausimus asmeniui, kuris buvo eismo dalyviu.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis yra naikinama, A. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžinti A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.