- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 1-41-185/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00045-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- E. V. M.
- Kaltinamasis
- S., R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 254 str. 2 d., 253 str. 1 d., 178 str. 4 d. padarymu, neteistas (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
NUSTA T Ė:
S. R. 2009 m. sausio 21 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas pas E. V. M. gyvenamajame name, iš spintos slapta pagrobė nukentėjusiajam E. V. M. priklausančius šaunamuosius ginklus: kombinuotą ilgavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą iš „1Ž-12" medžioklinio šautuvo, kurio Nr.2392, kombinuotą ilgavamzdį šautuvą „Olen", kurio Nr. 1270B, revolverį „ME 38 Compact", kurio Nr. 05640 bei šaudmenis: 37 vnt. 12-to kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, 4 vnt. 7,62 mm kalibro 7,62x53R tipo šovinių, skirtų graižtviniams medžiokliniams šautuvams, 2 vnt. 9 mm kalibro šovinių su pasklindančių smulkių šratų užtaisais, skirtų revolverio tipo lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d.
Be to, S. R. 2009 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 2009 m. sausio 22 d. 03.55 val., (duomenys neskelbtini) iš Edmondo V. M. gyvenamojo namo pagrobęs šaunamuosius ginklus: kombinuotą ilgavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą iš „IŽ-12" medžioklinio šautuvo, kurio Nr.2392, kombinuotą ilgavamzdį šautuvą „Olen", kurio Nr.l270B, bei šaudmenis: 37 vnt. 12-to kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, 4 vnt. 7,62 mm kalibro 7,62x53R tipo šovinių, skirtų graižtviniams medžiokliniams šautuvams, 2 vnt. 9 mm kalibro šovinių su pasklindančių smulkių šratų užtaisais, skirtų revolverio tipo lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams, šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, gabeno į savo namus, esančius Astiko g. 24, Užpalių kaime, Utenos r., ten 2 vnt. 12-to kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, iššovė namo kieme, o likusius šaudmenis ir šaunamuosius ginklus neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, paslėpęs laikė garaže bei prie ūkinio pastato esančioje mėšlo krūvoje iki juos įvykio vietos apžiūros ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.
Be to, S. R. 2009 m. sausio 21 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pas Edmondą V. M. gyvenamajame name, iš kambaryje esančios spintos slapta pagrobė jam svetimą E. V. M. priklausantį nedidelės vertės turtą - sportinį lanką su trimis šiam lankui skirtomis sportinėmis strėlėmis, bendros 200 Lt vertės. Šiais savo veiksmais S. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
S. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis ir pusbrolis A. B. 2009 m. sausio 21 d. dirbo ūkio darbus pas pažįstamą E. V. M., gyv. (duomenys neskelbtini) . Po darbo E. V. M. juos abu pavaišino savo namuose. Pavalgę ir išgėrę degtinės, apie 18 val. išsiruošė namo: A. B. išvažiavo dviračiu, o jis – pėsčias. Gyvena vieno kilometro atstumu nuo E. V. M.. Kiek paėjęs, sugrįžo atgal, nes dienos metu E. V. M. namuose, koridoriuje esančioje spintoje pro atviras jos duris matė padėtus šautuvus. Pro nerakintas namo duris įėjęs į koridorių, nuėjo tiesiai prie spintos. Spintoje esantis seifas buvo atrakintas, jame buvo padėtas revolveris, medžioklinis šautuvas ir pilna dėžutė šovinių, kitas medžioklinis šautuvas, lankas ir strėlės buvo padėti spintoje šalia seifo. Paėmęs abu šautuvus, revolverį, lanką su trimis strėlėmis ir šovinius, parėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini. Kokios rūšies šautuvus paėmė pasakyti negali, nes jų neskiria. Savo namo kieme išbandė vieną medžioklinį šautuvą, iššaudamas iš jo du kartus į orą. Iš kito medžioklinio šautuvo ir iš revolverio nešaudė. Šių šautuvų jis atidžiau neapžiūrinėjo, todėl nežinojo ar jie buvo veikiantys. Po to juos paslėpė nuo motinos už ūkinio pastato pakasdamas mėšlo krūvoje, o pavogtus šovinius ir lanką su strėlėmis paslėpė virš garažo durų, ant sijos. Naktį atvykusiems ir kratą pas jį dariusiems policijos pareigūnams prisipažino pavogęs iš E. V. M. ginklus bei šaudmenis ir parodė, kur juos paslėpė. Labai gailisi pavogęs iš E.V. M. ginklus, šovinius ir lanką su strėlėmis. Nusikalstamas veikas padarė todėl, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o ir pačių šaunamųjų ginklų niekada neturėjo. Ginklus vogė, nes norėjo pašaudyti žvyro karjere. Išsiblaivęs kitą rytą būtų pagrobtus ginklus ir šaudmenis grąžinęs savininkui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis Edmondas V. M. parodė, kad 2009 m. sausio 21 d. A. B. ir S. R. padėjo dirbti ūkio darbus, todėl pavaišino pietumis ir degtine. Apie 14 val. išleido juos namo, tačiau durų neužrakino, ir, bežiūrėdamas televizorių, matomai, užsnūdo. Koridoriuje esančioje spintoje teisėtai laikė šautuvus ir šaudmenis: vieną šautuvą, revolverį ir šaudmenis buvo įdėjęs į spintoje įrengtą seifą, kurio durelės buvo užrakintos, o raktas padėtas ant seifo, kitą šautuvą ir sportinį lanką laikė spintoje prie seifo. Sekančią dieną pastebėjo, kad seifas atrakintas, raktas paliktas seifo spynoje, o ginklai ir šaudmenys pavogti, t.y. pavogtas medžioklinis šautuvas „Iž-12", Nr.2392 1000 Lt vertės, medžioklinis šautuvas „Iž-57", Nr. 1270B 400 Lt vertės, dujinis revolveris 200 Lt vertės, sportinis lankas su trimis strėlėmis 200 Lt vertės. Revolverio būgnelyje buvo įdėti du ar trys 9 mm kalibro šoviniai. Minėtas revolveris buvo beveik naujas, mažai naudotas, paskutinį kartą iš jo šaudė gal prieš tris metus ir jis tuomet kuo puikiausiai veikė. Revolveris buvo tvarkingas, jo skeltuvo daužiklis nebuvo nulūžęs. Taip pat buvo pavogta daugiau nei 25 vnt. 12-to kalibro šovinių, kurių tikslaus kiekio neprisimena, trys ar keturi 7,62 mm kalibro šoviniai, skirti graižtviniams šautuvams. Kartu su sportiniu lanku, kuris buvo laikomos šalia seifo, pavogtos ir šiam lankui skirtos trys strėlės. Praeityje yra baustas už aplaidų ginklų laikymą.
Liudytojas D. M., Utenos apskrities VPK NTS vyr. tyrėjas parodė, kad 2009 m. sausio 21 d. apie 23.30 val., dirbant operatyvinio reagavimo grupėje, Užpalių miestelio gyventojas G. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) telefonu pranešė, kad prie jo namų yra šaudoma, todėl kartu su Utenos apskrities VPK KTP specialistu A. D. nuvyko į įvykio vietą G. J. paaiškino, kad jo kaimynas S. R., gyv,(duomenys neskelbtini) , savo namo kieme, prie garažo kelis kartus iššovė iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo. Atlikę kratą, garaže ant viršutinės durų staktos esančios sijos rado ir paėmė dėžutę su 12 kalibro medžiokliniais šoviniais ir pavienių 12 bei 7,62 kalibro šovinių, ten pat rado ir lanką su trimis strėlėmis. Kratos eigoje S. R. prisipažino, kad iš pažįstamo E. V. M. pavogė kelis šautuvus ir parodė vietą už ūkinio pastato, kur mėšlo krūvoje buvo paslėpęs šaunamuosius ginklus. Nurodytoje vietoje buvo rasti ir paimti į dėklus sudėti du medžiokliniai šautuvai, revolveris, du 9 mm šoviniai. Jei S. R. nebūtų nurodęs, kad šautuvai yra paslėpti mėšlo krūvoje, nebūtų jų radę.
Liudytojas A. D., Utenos apskrities VPK KTP specialistas parodė analogiškai, kaip ir liudytojas D. M..
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. R. nuvedė pareigūnus į E. V. M. gyvenamąjį namą, jo koridoriuje parodė nerakinamą medinę sieninę spintą ir joje įrengtą seifą, parodė vietą, iš kur paėmė du medžioklinius šautuvus su dėklais, revolverį, šovinius ir lanką su trimis strėlėmis ir nurodė kryptį, kuria nešinas pavogtais daiktais grįžo namo. Nuvedęs parodymų patikrinimo vietoje dalyvius į savo namo kieme esantį garažą, parodė vietą, esančią virš durų ant sijos, kurioje laikė pavogtus šovinius ir lanką su strėlėmis. Parodė vietą, kurioje užtaisęs vieną medžioklinį šautuvą, šovė du kartus į kaimyno G. J. namo pusę, po to nuvedę į vietą už ūkinio pastato, kur mėšlo krūvoje paslėpė medžioklinius šautuvus ir revolverį (b.1.-84- 91).
2009-01-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) , S. R. namo kieme esančiame garaže, virš durų staktos rasta ir paimta dėžutė su 24 vnt. 12-to kalibro šovinių, taip pat pavienių 11 vnt. 12-to kalibro šovinių, 4 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, lankas su trimis strėlėmis (b.l. 10-12, 13-14).
Kratos protokole užfiksuota, kad prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , buvo rasta ir paimta mėšlo krūvoje paslėptas šautuvas Nr.2392, šautuvas Nr.l270B3, revolveris ME 38 COMPACT Nr. 056401, 2 vnt. 9 mm kalibro šovinių (b.l.- 18-20).
Apžiūrint S. R. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini, rasti ir paimti medžioklinių šovinių du plastmasiniai konteineriai (b.l. 24-26).
2009-01-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo namuose esančioje spintoje įrengtas seifas, kuris apžiūros metu buvo neužrakintas (b.l. 36-40).
Iš 2010-02-02 specialisto išvados Nr.l40-(981)-ISl-865 matyti, kad pateiktas tirti šautuvas Nr.2392 yra 12-to ir 7,62 mm kalibrų lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu iš 12-to kalibro „1Ž-12" modelio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo, pakeitus apatinį lygų vamzdį graižtviniu. Šautuvas priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje šaunamųjų ginklų, skirtas šaudyti 12-to kalibro medžiokliniais šoviniais ir pritaikytas šaudyti 7,62x53 mm kalibro šoviniais. Šaudyti tinkamas iš dalies – tik iš viršutinio lygaus 12-o kalibro vamzdžio, nes savadarbis apatinis skiltuvas nepakankamai giliai įskelia šovinio kapsulę.
Šautuvas Nr.l270B yra 32-ro kalibro „Olen" modelio ilgavamzdis šaunamasis ginklas, priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų ir yra tinkamas šaudyti.
Revolveris Nr.056401 yra 9 mm kalibro „ME 38 Compact" modelio dujinis ginklas, priskiriamas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų, skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais bei galintis šaudyti 35 kalibro šoviniais su smulkių šratų užtaisais ir šoviniais su guminėmis kulkomis. Revolveris šaudyti netinkamas dėl nulaužto skiltuvo daužiklio.
Pateikti tirti du 35 mm (9 mm ) kalibro šoviniai su pasklindančių smulkių šratų užtaisais, skirti revolverio tipo lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams, yra A kategorijos šaudmenys ir yra tinkami šauti tyrimui pateiktu revolveriu ME Compact Nr. 056401.
Keturi 7,62 mm kalibro 7,62x53R tipo šoviniai, skirti graižtviniams medžiokliniams šautuvams, yra šaudmenys ir yra tinkami šauti pateiktu savadarbiu šautuvu Nr. 2392 apatiniame 7,62 mm. kalibro vamzdyje.
Trisdešimt penki 12-to kalibro šoviniai, skirti lygiavamzdžiams šautuvams, yra šaudmenys ir yra tinkami šauti pateiktu savadarbiu šautuvu Nr. 2392 apatiniame 7,62 mm. kalibro vamzdyje.
Du 12-to kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, iššauti kamščiai-konteineriai galėjo būti iššauti iš pateikto tyrimui šautuvo Nr. 2392 viršutinio 12-to kalibro vamzdžio (b.l. -53-63 ).
2010-02-03 specialisto išvadoje Nr.l40-(982)-ISl-937 užfiksuota, kad 2009-01-21 pas S. R. garaže rastas lankas yra sportinis, jis nėra templinis nešaunamasis ginklas, o rastos trys strėlės nėra šaudmenys ( b.l. 64-65 ).
Iš leidimo laikyti ir nešiotis ginklus Nr.364, išduoto Utenos raj. PK matyti, kad E. V. M. leidžiama laikyti šaunamuosius ginklus (b. 1. 41).
Iš Utenos rajono PK pranešimo matyti, kad S. R. nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti ar nešioti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis (b.1. 94).
S. R. 2010-01-22, 02.31 val. buvo nustatytas 0,99 promilių girtumas (b.1. 70).
Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad S. R. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje dėl emocinio nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo (b.l. 106), tačiau teismo psichiatrijos specialistas pateikė išvadą, kad skirti S. R. psichiatrinę ekspertizę nereikia (b.l. 108).
Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.
Kaltinamasis S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir smulkiai papasakojo jų padarymo aplinkybes: prisipažino, kad būdamas E. V. M. name, iš spintos, kurioje pietaudamas pro atviras jos duris matė padėtus šautuvus, ir iš joje įrengto neužrakinto seifo paėmė revolverį, du medžioklinius šautuvus ir šovinius bei lanką su strėlėmis ir parsinešė į kilometro atstumu esančius savo namus. Iššovęs du kartus iš vieno medžioklinio šautuvo į orą, visus daiktus paslėpė: šovinius, lanką ir strėles paslėpė garaže, o du šautuvus ir revolverį užkasė prie ūkinio pastato esančioje mėšlo krūvoje. Kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjusiojo Edmondo V. M. ir liudytojų D. M. bei A. D. parodymai, o taip pat įrodymai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros ir kratos protokoluose bei specialisto išvadose.
E. V. M. paaiškino, kad įvykio dieną S. R. viešėjo pas jį, o sekančią dieną pasigedo dviejų medžioklinių šautuvų, dujinio revolverio, šovinių bei sportinio lanko su strėlėmis. Liudytojais apklausti pareigūnai D. M. ir A. D. papasakojo, kad kratos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje metu virš garažo durų ant sijos rado šovinius, lanką ir strėles, o prie ūkinio pastato esančioje mėšlo krūvoje – du šautuvus, revolverį ir du šovinius. Paminėtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. R. nukentėjusiajam Edmondui V. M. priklausančius du šautuvus, revolverį, šovinius ir sportinį lanką su strėlėmis paėmė iš jų saugojimo vietos spintoje ir seife ir atgabeno į savo namus, kur galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Iš smalsumo du kartus iššovęs iš vieno medžioklinio šautuvo į orą, vogtus daiktus paslėpė nuo kartu gyvenančios motinos.
Kriminalistinių tyrimų centro specialistas, ištyręs minėtus daiktus, nustatė, kad pateiktas tirti šautuvai Nr.2392 ir Nr.l270B, o taip pat dujinis revolveris Nr.056401 yra šaunamieji ginklai. Pateikti tirti šoviniai: du 35 mm (9 mm ) kalibro, keturi 7,62 mm kalibro 7,62x53R tipo ir trisdešimt penki 12-to kalibro yra šaudmenys. Sportinis lankas nėra templinis nešaunamasis ginklas, o rastos trys strėlės nėra šaudmenys ( b.l. 53-63, 64-65 ). Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų grobimas yra įstatymu uždrausta veika, numatyta BK 254 straipsnyje. Šiuo atveju nusikaltimo kvalifikacijai pagal minėtą straipsnį reikšmės turi alternatyvūs požymiai – pagrobtų šaunamųjų ginklų bei šaudmenų kiekis. Specialisto išvada yra nustatyta, kad pagrobti šaunamieji ginklai yra trys, o 43 vienetai šovinių negali būti laikoma dideliu kiekiu. Esant bent vienam iš alternatyvių nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, pasireiškiančių daugiau kaip dviejų šaunamųjų ginklų grobimu, S. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 2 d.
Kaip minėta, sportinis lankas nėra ginklas, o pateiktos tirti trys strėlės – nėra šaudmenys, todėl šie daiktai yra vagystės, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, dalykas. 200 Lt vertės lankas ir strėlės, pagal sąvokų išaiškinimą, numatytą BK 190 straipsnyje, neviršija 3 MGL dydžio sumos ir yra nedidelės vertės, todėl jų vagystė kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis yra uždraustas Baudžiamojo kodekso 253 straipsniu. Veikos kvalifikacijai šioje byloje pagal minėtą straipsnį reikšmės taip pat turi gabentų ir laikytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekis. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų blanketinių dispozicijų turinį atskleidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau Įstatymas). Nusikalstamos veikos metu galiojusi Įstatymo 2007 m. gruodžio 4 d., Nr. X-705 redakcija numatė, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta yra draudžiama arba ribojama. Šaunamojo ginklo bei šaudmenų gabenimas ir laikymas yra neteisėtas, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka valstybės institucijos išduoto leidimo (Įstatymo 33 str.) arba kai tai susiję su ginklais, kurių civilinė apyvarta yra visiškai uždrausta. Įstatymo 32 str. 1 d. numatyta, kad D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų. Iš specialisto išvados matyti, kad lygiavamzdis šaunamasis ginklas Nr.2392, pagamintas savadarbiu būdu, priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje šaunamųjų ginklų. Ilgavamzdis šaunamasis ginklas Nr.l270B priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, taigi jo laikymas ir gabenimas laikomas teisėtu tik turint nustatyta tvarka valstybės institucijos išduotą leidimą (Įstatymo 33 str.). Dujinis revolveris priskiriamas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų, todėl jam laikyti ir nešioti leidimo nereikia ir jis nėra BK 253 straipsnio dalykas. Kaip jau pažymėta, pagrobtų šaudmenų kiekis yra nedidelis. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus licenzijavimo grupės išduotoje pažymoje nurodyta, kad S. R. leidimas įsigyti, laikyti ar nešioti civilinės apyvartos ginklus ir šaudmenis išduotas nebuvo (b.l. 94). Paminėtomis aplinkybėmis nustatyta, kad kaltinamasis S. R. neteisėtai gabeno du šaunamuosius ginklus (Nr.2392 ir Nr.l270B) ir nedidelį kiekį šaudmenų bei juos paslėpęs neteisėtai laikė savo namuose, Astiko g. 24, Užpalių kaime, Utenos r., Ši S. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.
Kaltinamasis S. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo nuoširdžiais ir nuosekliais parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Tai pripažino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. M., nurodęs, kad dviejų šautuvų ir revolverio be S. R. pagalbos nebūtų radę. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis idealiąja nusikaltimų sutaptimi padarė tris nusikalstamas veikas. Veika, numatyta BK 254 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), už kurią įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę - nuo šešerių iki dešimties metų. Veika, numatyta BK 253 str. 1 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), už kurią sankcijoje nustatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Veika, numatyta BK 178 str. 4 d. yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį įstatymas numato su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 12 str.).
Nors S. R. viena iš padarytų nusikalstamų veikų – šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pagrobimas - priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo konkrečiu atveju vertinant padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių sunkių padarinių nekilo: žala nukentėjusiajam nepadaryta, jis pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Nusikaltimą padarė jaunas, stokojantis atsakomybės ir nepakankamai vertinantis savo veiksmų pavojingumą asmuo dėl lengvabūdiškai kilusio noro pašaudyti karjere. Šiam norui kilti bei apsisprendimui pagrobti ginklus turėjo reikšmės ir paties nukentėjusiojo aplaidumas netinkamai laikant šaunamuosius ginklus, kuriuos kaltinamasis pamatė pro atviras spintos duris ir be jokių kliūčių, savininkui užmigus, juos paėmė. Tai rodo, kad veikos pobūdis yra situacinis, tyčia pagrobti ginklus kilo staiga. Lengvabūdiškas kaltinamojo užmačias patvirtina ir tai, kad pagrobtus ginklus ir šaudmenis S. R. parsinešęs namo, paslėpė ne iš karto, o tik pašaudęs į orą, nors gyvena netoli nuo nukentėjusiojo namų. Slėpė dėl to, kad nepamatytų kartu gyvenanti mama. Kratos metu pareigūnai revolverį ir šautuvus rado tik pačiam kaltinamajam parodžius jų slėpimo vietą. Paminėtos aplinkybės vertintinos kaip išimtinės, liudijančios apie kaltinamojo ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei. Paskyrus net minimalią BK 254 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ilgam kaltinamasis būtų atskirtas nuo šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, nebūtų galimybės juos auklėti, bendrauti ir prisidėti prie jų išlaikymo. Tai be abejo, neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius, sukeltų neigiamų pasekmių jo šeimai. Dėl paminėtų aplinkybių paskirta sankcijoje nustatyta bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, o tai reiškia, kad nebūtų veiksminga.
BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o to paties straipsnio 2 d. nurodoma, jog švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš 1 – 6 punktuose numatytų aplinkybių. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. ir 2 d., kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų sąlygų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, kad S. R. pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką, nėra nustatyta ir BK 62 str. 2 d. 1 – 6 punktuose numatytų būtinųjų sąlygų visuma, todėl, skiriant bausmę, vadovautis BK 62 straipsniu, negalima.
BK 54 str. 3 d., kurioje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taigi, nesant byloje BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, S. R. už jo padarytą BK 254 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, skirtina bausmė, taikant BK 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).
Individualizuojant bausmes už nusikalstamas veikas be jau paminėtų aplinkybių atsižveltina į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Tyčinių nusikalstamų veikų motyvas – pašaudyti žvyro karjere. Teistumas išnykęs, todėl įstatymo prasme neteistas (b.l. 97-98), administracine tvarka nebaustas (b.l. 103). Kaltinamasis pagal jo gyvenamąją vietą – Užpalių seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai: seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, viešoje vietoje elgiasi tinkamai (b.l. 104). Nedirba, tačiau gyvena iš atsitiktinių darbų bei nuosavo ūkio (laiko gyvulius). 2010-03-14 autoįvykio metu patyrė politraumą – dubens kaulų sužalojimą, stuburo slankstelio lūžimą ir kt. sužalojimus. Dėl šių sužalojimų S. R. sveikatos būklė sunki (b.l. 131, 134), todėl šiuo metu dirba tik lengvus darbus. Su sugyventine augina du bendrus vaikus: trijų metų septynių mėnesių dukrą ir vienerių metų keturių mėnesių sūnų. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės (BK 59 str 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., skirtina švelnesnė, nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. skirtina arešto bausmė, artima įstatymo numatytai jos trukmės vidurkiui.
Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, padarytas idealiąja sutaptimi, todėl bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 92, 93) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
NUSPR ENDĖ:
S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str., skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę S. R. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2010 m. sausio 23 d., išbūtą sulaikyme.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.