- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 1-13-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00407-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 1.2.4.7Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK139 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai D. J., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, kaltinamajam G. Š., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. 2012-06-18 apie 15.30 val. Kaune, Dujotiekio gatvėje, vairuodamas dviratį, kuriuo važiuodamas šaligatviu – pėstiesiems skirta kelio dalimi, nuo Kovo 11-osios gatvės link Pašilės gatvės, ties pastatu Nr. 26A pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus tuo, kad atsiradus kliūčiai (pėsčiajai), kurią galėjo iš anksto pastebėti, nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją D. J., kurią parbloškė ant šaligatvio. Šio įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. J., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. Š. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2012-06-18 apie 15.30 val. Dujotiekio g. važiavo šaligatviu, žiūrėdamas į gatvę, nes norėjo į ją įvažiuoti. Atsisukęs pamatė pėsčiąją D. J. ir trenkėsi nukentėjusiajai į nugarą, nukentėjusioji krito tiesiai veidu ir rankomis į žemę. Matė, kad jos ranka lūžusi, bėgo kraujas. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri D. J. išvežė į ligoninę. Kaltinamasis parodė, kad šiais metais baigė gimnaziją, įstojo į universitetą, jį išlaiko mama. Tėvai išsiskyrę, gyvena su mama, kuri dirba mokykloje muzikos mokytoja. Turi 16 metų brolį. Iš tėčio gauna 300 Lt alimentų. Mano, kad jam reikėjo būti atsargesniam, nukentėjusiąją parbloškė netyčia, jos atsiprašė. Kaltinamojo mama bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet D. J. labai daug prašė. Iš pradžių prašė 8000 Lt, mama sakė, kad galės dalimis mokėti, tada ji prašė 10000 Lt žalos. Su žalos dydžiu nesutinka, sutinka mokėti apie 2000 Lt žalos. Dėl to įvykio kaltę pripažįsta. Sutinka, kad šis įvykis turėjo įtakos nukentėjusiosios darbui. Mano, kad 2000 Lt pakankamas žalos dydis. Su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį mokant po 58,06 Lt.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2012-06-18 apie 15.30 val. ėjo šaligatviu Dujotiekio gatve ir be jokio signalo ar perspėjimo į ją iš nugaros trenkėsi dviratis, kuriuo važiavo kaltinamasis. Ji nukrito ir sukniubo. Kaltinamasis ją peršoko, pakėlė dviratį. Ji sėdėjo užsėmusi ranką, kuri buvo visa kreiva ir kruvina. Pasakė kaltinamajam, kad greičiau kviestų greitąją, jis iškvietė. Pro šalį ėjęs medicinos studentas pasiūlė atvežti ledo, bet nespėjo, nes atvyko greitoji. Buvo nustatyti abiejų rankos kaulų lūžiai. Reikėjo operuoti. Operacija truko 4 valandas. Savaitę gulėjo ligoninėje. Iš kaltinamojo pusės niekas neatėjo jos aplankyti. Tik rugsėjo mėnesį kaltinamojo mama jai paskambino į namus. Atėjus bandė tartis, bet susitarti nepavyko. Ji susitarti nesutiko, nes prašė atlyginti žalą, o jie siūlė tik 7000 Lt. Jos ranka yra pragyvenimo šaltinis, todėl prašė 10000 Lt žalos. Jai sudėtos metalinės plokštelės. Dirba vyrėja, negali sunkiai dirbt, negali kilnoti, susitvarsto ir dirba, jaučia skausmą. Negali dirbti, nežino kas bus, kai išims metalą, gal negalės dirbti. Dėl šios rankos jai yra išduotas invalidumas iki birželio 11 d., po to išims metalą ir žiūrės kaip gyja ranka. Savaitę buvo ligoninėje, daugiau nesigydė. Pusę metų buvo nedarbinga, gyvendama namie, važinėjo į reabilitaciją Kaune. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė daug nervų ir skausmo. Jai blogai su širdimi, su viena ranka reikėjo važinėti į procedūras, gal ateityje negalės dirbti virėja. Turtinė žala 461,97 Lt susideda iš vaistų kainos ir kiek neteko, nes turėjo nedarbingumą pusė metų. Žala padidėjo, nes jai dabar yra blogai su ranka, geria vaistus yra nepatogu apsitarnauti su viena ranka. Prieš tą įvykį ligų neturėjo, tik sąnarius paskaudėdavo, kelius. Dabar nieko negali kilnoti, jaučia skausmą, nežino kokia bus ateitis su ta ranka. G. Š. jos neatsiprašė, po 4 mėnesių atėjo jo mama. Dirba nuo gruodžio 12 dienos, kai baigėsi nedarbingumas. Iki įvykio gaudavo 750 Lt dabar jos atlyginimas 800 Lt. Lankė kineziterapiją. Pirko adatinį elektrodą, nes norėjo pažiūrėti, kaip dirba raumenys, jį pirkti rekomendavo Klinikose, pirko marškinėlius, kad patogu būtų apsirengti, kamuoliuką, pateikė čekius. Patyrė kelionės išlaidas, važinėjo troleibusu, dėl to taip pat pateikė čekius. Prie savo darbo uždarbio šiai dienai gauna pinigus ir už invalidumą. Kol gydėsi, pinigus gaudavo tik už biuletenį. Nuo gruodžio 11 d. jai nustatytas nedarbingumas ir nuo 12 d. išėjo į darbą. Dirba kiek gali, padeda kiti bendradarbiai, ji saugo ranką. Kito darbo dirbti nemoka. Reabilitacijoje ją pasiuntė pas neurologą ir dabar ranka yra nutirpusi. Apžiūrėjus klinikose, davė vaistų, juos gėrė, dabar nepagerėjo.
Specialistė Sigita Bielevičienė parodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus iš ambulatorinių kortelių matyti, kad nuo patirtos traumos pradžios D. J. lankėsi dėl atviro dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžio. Yra įrašai, kad lankėsi dėl abejų kelių artrozės, tai su trauma nesusiję. Lankėsi dėl skydliaukės patologijos. Dėl širdies ligos. Dėl skausmų stuburo dalyje. 2009 m. ji kreipėsi dėl rankų skausmų, ypač plaštakų, jų tirpimų. Kortelėje rašo, kad paskauda, kelis kartus, eilę metų, dabar skausmas paūmėjo. Nustatytas abipusis riešo kanalo sindromas, pakirtas reabilitacinis gydymas. 2011 m. įrašas, kad skauda kaklinę stuburo sritį, plinta į dešinę ranką, skausmai naktį, tirpsta. Vartoja medikamentus nustatyta osteoporozė po menopauzės. Dėl surašytos specialisto išvados nurodo, kad sveikatos sutrikdymo mastas nuo gydymo trukmės neiškeičia. Jai nustatyta potrauminio alkūninio nervo neuropatija. Kuomet tirpo 4-5 pirštas, tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad skausmai rankoje, rankos tirpimas yra susijęs vien tik su alkūninio nervo pažeidimu negalima, nes yra ankstesnės ligos: riešo kanalo sindromas ir petinio rezginio uždegimas, skausmai kaklinėje stuburo dalyje. Buvo daryta kaklinės stuburo dalies rentgenograma ir rasti ryškūs pakitimai kaklinėje stuburo dalyje, tai yra osteochondrozė. Prie jos gali tirpti ranka ir petį skaudėti. Alkūninio nervo pažeidimą nurodo tai, kad tirpsta 4-5 pirštas ir dilbio vidinis paviršius. Pagal nervo eigą yra pakitimai. Vien tik aiškinti, kad tai yra dėl traumos negalima. Nustatytas nedarbingumas yra ne tik dėl šios diagnozės. Yra išvardinti trys šifrai E 04.2., tai yra skydliaukės patologija. G. 56.2 alkūninio nervo pažeidimas. T.92.1 yra rankos kaulų lūžio padariniai. Iš dalies dėl traumos ir kitų ligų parašyta, kad gali dirbti ribojant krūvį. Reabilitacinės priemonės taikytos lapkričio mėnesį ne tik dėl rankos, bet ir dėl stuburo ligos. Osteoporozė yra visų kaulų retėjimas. Traumai įvykti turėjo įtakos ir kaulų išretėjimas ir osteoporozė. Kaulų gijimui turėjo įtakos kaulų osteoporozė. Tai turėjo įtakos ir ligos trukmei. Rankų skausmai galėjo būti ne tik dėl alkūninio nervo pažeidimo, o galėjo dubliuotis ir kitos ligos. Po traumos nustatyta diagnozė yra nesąmoninga diagnozė. Ją išvertus būtų po trauminė galvos smegenų radikulopatija, tai yra absurdiška diagnozė. Nukentėjusiajai pradžioje po traumos nebuvo net nustatyta jokių stuburo pakitimų, o dabar tokią nuogą diagnozę uždeda ir dar prideda žodį potrauminė. Jie patys buvo atlikę rentgenogramą ir radę, kad yra osteoporozė kaklinėje stuburo dalyje. Kad taikyti reabilitacines priemones reikia jas kažkuo pagrįsti, todėl nurodo tokią diagnozę ir taiko reabilitacines priemones. Pripažįsta, kad yra neuropatija, - tai yra potrauminis alkūninio nervo pažeidimas. Dėl alkūninio nervo pažeidimo gydymas užsitęsė. Lapkričio mėnesį taikyta reabilitacija ne tik dėl stuburo, bet ir dėl rankos.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė Birutė Brazauskienė paaiškino, kad vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis buvo paremtas ieškinys dėl 3483,71 Lt žalos atlyginimo. Buvo vadovautasi pagrindinėmis diagnozėmis, kur buvo įvykęs eismo įvykis, D. J. buvo stacionarizuota - 7 lovadieniai. Pagrindinė diagnozė alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Nuo liepos 2 d. iki lapkričio 12 d. buvo teikiamo gydymo ir reabilitacijos paslaugos. Kauno klinikinėje ligoninėje daug konsultacijų. VŠĮ Dainavos poliklinikoje suteiktos bendrosios praktikos gydytojo konsultacija. Kauno klinikinėje ligoninėje nuo 2012 m spalio 22 d. iki lapkričio 9 d. buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija dėl tos pačios diagnozės. Kauno klinikoje 2012-11-28 nukentėjusiajai suteikta neurochirurgo konsultacija dėl alkūninio nervo pažeidimo. Prieš teikiant ieškinį buvo konsultuotasi su neurologe, kuri patvirtino, kad galimai galėjo būti susiję su lūžiu, tai jo padarinys. Kauno Dainavos poliklinikoje nuo 2012-12-12 iki 2012-12-27 suteiktos bendrosios praktikos gydytojų, neurologų, chirurgų konsultacijos, bet jos nebuvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Ieškinį laiko pagrįstu. Reabilitacinių priemonių įkainiai yra nustatyti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, ji atlikta iš fondo lėšų. Nukentėjusioji iš savo lėšų reabilitacijos nevykdė. S 52.6 šifras yra lūžiai alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių. G 56.2 yra alkūninio nervo pažeidimas, tai galimai susiję, nes dažnai po lūžių būna pažeidžiamas nervas. Šifras T 92.1 pagal TLK-10 yra rankos kaulų lūžio padariniai. Pagal naują tai būtų peties ir žasto sužalojimo padariniai, bet čia greičiausiai medikų nurodyta pagal seną tvarką ir seną kodavimo sistemą, tai būtų rankos kaulų lūžio padariniai, bet jos nebuvo apmokėtos. Tai bendro pobūdžio konsultacijos. Galutinė pagrindinė diagnozė S 52.6, tai yra alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. 2013-04-22 teritorinė ligonių kasa su kaltinamuoju sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria G. Š. įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį mokant po 58,06 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1851 /12(02) konstatuota, kad D. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Tuo būdu, be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusios, specialistės, civilinio ieškovo atstovės parodymuose, specialisto išvadoje. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas daro išvadą kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., kadangi jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad G. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų, administracine tvarka nebaustas, prisipažino kaltu, gailėjosi, studijuoja universitete. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą bausmės vidurkį.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji D. J. prašė priteisti iš kaltinamojo G. Š. 461,97 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt už teisinę pagalbą.
LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiosios D. J. atžvilgiu buvo padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalą, nusikaltimą padaręs asmuo nustatytas, nukentėjusioji D. J. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą.
Nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji prašė priteisti 461,97 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 166,97 Lt išlaidų medikamentams gydymui, 37 Lt išlaidų DCN37 adatiniui elektrodui, 15 Lt patogiai su sulaužyta ranka nešioti bliuzelei, 15 Lt išlaidų masažo kamuoliukui, 228 Lt išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas (2 t., b.l. 5-10). Įvertinus pateiktus byloje mokėjimo kvitų, čekių kopijas, patvirtinančias nukentėjusiosios vaistams ir kitoms nurodytoms prekėms skirtų išlaidų dydį, t. y. 461,97 Lt, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl priteistinos.
Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).
Nukentėjusioji prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes (kasacinės nutartys Nr. 2K-669/2006; 2K-209/2007). Nukentėjusiosios D. J. parodymais, išrašais iš medicininių dokumentų įrodyta, kad dėl padarytų sužalojimų D. J. buvo gydoma VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, netrukus po įvykio buvo operuota, 2012-06-25 išleista namo, nuo 2012-12-11 iki 2013-06-10 nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Po įvykio nukentėjusioji gatvėje jaučiasi nesaugiai, jaučia baimę, be to jaučiasi blogai dėl nutirpusios ir sutinusios rankos, iš dalies valdomų pirštų, ranką skauda taip pat ir naktimis, miega neramiai, dirbdama virėja, turi susibintuoti ranką elastiniu bintu, nieko negali kilnoti. Tačiau teismo posėdyje apklaustos ekspertės S Bielevičienės parodymais bei nukentėjusiosios asmens sveikatos kortelės įrašais nustatyta, kad, nukentėjusioji jau po įvykio gydymo įstaigoje lankėsi dėl abiejų kelių artrozės, dėl skydliaukės patologijos, dėl širdies ligos bei dėl skausmų stuburo dalyje, šie sveikatos sutrikimai su įvykiu nėra susiję. Be to ankstesni kortelės įrašai rodo, kad 2009 m. nukentėjusioji kreipėsi dėl rankų skausmų, ypač plaštakų, jų tirpimų. Nustatytas abipusis riešo kanalo sindromas, pakirtas reabilitacinis gydymas. 2011 m. įrašas, kad skauda kaklinę stuburo sritį, plinta į dešinę ranką, skausmai naktį, tirpsta. Vartoja medikamentus nustatyta osteoporozė po menopauzės. Ekspertė nurodė, kad vienareikšmiškai sakyti, kad skausmai rankoje, rankos tirpimas yra susijęs vien tik su alkūninio nervo pažeidimu negalima, nes yra ankstesnės ligos: riešo kanalo sindromas ir petinio rezginio uždegimas, skausmai kaklinėje stuburo dalyje. Buvo daryta kaklinės stuburo dalies rentgenograma ir rasti ryškūs pakitimai kaklinėje stuburo dalyje, tai yra osteochondrozė. Prie jos gali tirpti ranka ir petį skaudėti. Be to, ekspertė patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatytas nedarbingumas yra ne tik dėl patirtos traumos įvykio metu, bei, kad reabilitacinės priemonės taikytos nukentėjusiajai 2012 m. lapkričio mėnesį buvo ne tik dėl rankos, bet ir dėl stuburo ligos.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo, suluošinti nukentėjusiosios, jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Atsižvelgus į išdėstytą, į susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-306/2010, 2K-352/2009), bei į tai, kad žalą D. J. kaltinamasis padarė neatsargiais veiksmais, kad G. Š. yra studentas, jį išlaiko tėvai, kad kaltinamasis privalės nukentėjusiajai atlyginti 461,97 Lt turtinės žalos, ir į tai, kad D. J. dar prieš įvykį buvo diagnozuoti įvairūs susirgimai, todėl negalima teigti, kad visos pasekmės sveikatai atsirado dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatytina, kad protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, todėl D. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusiajai D. J. priteistini 2000 Lt (du tūkstančiai litų) už advokatės nukentėjusiajai suteiktas konsultacijas, atstovavimą ikiteisminiame tyrime, teisme (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 3838,57 litų civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusiajai D. J. išmokėtą ligos pašalpą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas nedarbingumo pažymėjimais už nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2012-12-10, pagal kuriuos ieškovas patyrė išlaidas, išmokėdamas nukentėjusiajai ligos pašalpas, todėl tenkintinas visiškai.
Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 3483,71 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų. 2013-04-24 teisme gautas Kauno teritorinės ligonių kasos pranešimas, kad su G. Š. 2013-04-22 sudarė žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo padarytą 3483,71 Lt žalą atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį pervedant po 58,06 Lt. Prašoma šią sutartį patvirtinti.
Šalys turi teisę susitarti dėl žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos, todėl prašymas tenkintinas, sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir nuteisti 5 MGL, t. y 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.
Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš G. Š. D. J. 6461,97 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt vieno lito 97 ct) žalos atlyginimą ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) už teisinę pagalbą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti, iš kaltinamojo G. Š. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 3838,57 (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus 57 ct) žalos atlyginimą.
Patvirtinti tarp Kauno teritorinės ligonių kasos bei G. Š. 2013-04-22 sudarytą Žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo padarytą 3483,71 Lt žalą atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį Kauno teritorinės ligonių kasai pervedant po 58,06 Lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.