Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-354-1201/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-21
Bylos Nr.
1-354-1201/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
A. V. S.
Advokatai
Remigijus Rinkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-354-1201/2025
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-22617-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.5; 1.2.23.1.2.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovaidalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam A. V. S., jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. V. S. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 14 d., jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), rožinės spalvos plastikiniame užspaudžiamame maišelyje – 0,168 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,2%, bei metaliniame smulkintuve – 0,031 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,0 %, tol, kol 2024 m. birželio 14 d. 16.33 val. kratos minėtame bute metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai buvo birželio 14 d. Narkotikus įsigijo per programėlę „Telegram“, į naršyklę įrašė žodį „dūmai“, rado grupę ir joje pasiteiravo, kas gali parduoti. Žinojo, kokiu būdu įsigyti, nes internetas yra visagalis, tarp jaunimo yra paplitęs žodis „dūmai“, suprato, kad tai yra kanapės. Vienas žmogus atrašė, susitarė, kad jam sumokės į „Litcoin“ ir jis atsiųs koordinates. Tarėsi dėl 1 g, sumokėjo 10 Eur (1 Eur yra 1 litcoin). Nuėjęs į parduotuvę „Maxima“ pervedė pinigus, pagal atsiųstas koordinates narkotikus pasiėmė po Šilo tiltu, jie buvo pakišti po rąstu, supakuoti rožiniame maišelyje. Grįžo namo, smulkintuvu susimulkino kanapes, jas susuko į popieriuką su tabaku, įdėjo filtriuką ir surūkė balkone. Tai darė vienas. Šias medžiagas turėjo, nes rūko tabaką, o smulkintuvą gavo dovanų. Nesurūkė viso kiekio, likutį būtų išmetęs arba surūkęs. Išėjo pavedžioti šuns, grįžęs suprato, kad brolis buvo pasiėmęs parūkyti, jam pasakė, kad taip daryti negalima. Mamos tuo metu nebuvo namuose, ji atvažiavo po maždaug 10 minučių. Po kurio laiko atvažiavo pareigūnai, juos dėl kvapo iškvietė kaimynai. Pareigūnai draudžiamas medžiagas rado bute, jo kambaryje ant stalo. Sutinka su kaltinime nurodytu kanapių kiekiu. Narkotines medžiagas įsigijo dėl to, kad baigė 12 klasių ir norėjo pabandyti. Tėvai dėl šio įvykio buvo nusiminę, jį barė. Tai yra blogas elgesys, pamoka ir didžiausia klaida, taip pasielgė, nes yra jaunas ir „durnas“. Po šio įvykio daugiau kanapių nerūkė, ateityje neketina vartoti narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo A. V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. birželio 14 d. važiavo iš Varėnos rajone esančios sodybos į tėvų butą, adresu (duomenys neskelbtini), bute nieko nebuvo. Sugalvojo parūkyti kanapių, nes baigėsi mokslo metai ir norėjo jų pabandyti. Girdėjo, kad programėlėje „Telegram“ yra įvairių platformų, kur galima įsigyti kanapių, todėl užėjo į programėlę, parašė raktinį žodį „dumai“ ir rado grupę, kurioje buvo daug skelbimų apie pardavinėjamas kanapes. Parašė keliems žmonėms, kurių paskyrų pavadinimų neprisimena. Vienas iš asmenų jam atrašė, kad turi kanapių, paklausus kainos, nurodė, kad 1 g kainuoja 10 Eur, bet reikia atsiskaityti kriptovaliuta, atsiuntė kodą, į kurį turėjo pervesti pinigus. Jis parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, „Perlas“ terminale pervedė pinigus. Asmuo jam atsiuntė koordinates, pagal kurias turėjo paimti kanapes. Nuėjęs iki Šilo tilto, nusileido prie Neries upės ir po nukritusio medžio rąstu rado permatomą polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Iš karto telefone ištrynė programėlę „Telegram“ ir grįžo namo, kur buvo jo brolis L. V. S.. Pasiėmė dalį kanapių iš maišelio, įdėjo į smulkintuvą, susmulkintas kanapes įdėjo į popieriaus lapelį, skirtą tabakui rūkyti, ir nuėjo į balkoną, kur surūkė visą savadarbę cigaretę. Maišelį su likusiomis kanapėmis paliko kambaryje ant stalo. Išėjo pasivaikščioti su šunimi. Po pusvalandžio grįžęs pastebėjo, kad maišelyje liko mažai kanapių. Klausė brolio, ar ėmė iš jo maišelio „žolę“. Brolis prisipažino, kad surūkė. Jis labai supyko, barėsi, nes brolis yra nepilnametis ir negali rūkyti kanapių. Tuo metu namo grįžo mama. Netrukus išgirdo skambutį į duris, jas atidaręs pamatė policijos pareigūnus, užėję į vidų jie rado kambaryje maišelį su likusiomis kanapėmis ir smulkintuvą. Narkotinių medžiagų jis neketino platinti, jas įsigijo savo vartojimui. Labai gailisi (t. 1, b. l. 162–164).

5. Liudytojo A. J. (A. J.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad žino, jog bute Nr. 30 gyvena du broliai, vienas galimai pilnametis, kitas – ne. Ar kartu minėtame bute gyvena jų tėvai, negali pasakyti. Maždaug prieš du metus periodiškai pradėjo jausti sklindantį aitrų kvapą iš jų balkono, daro prielaidą, kad broliai galimai rūkydavo narkotines medžiagas. Kadangi gyvena su nepilnamečiais vaikais, pasidarė neramu, kad jo vaikai kvėpuoja galimai narkotinių medžiagų dūmais, dėl to nusprendė pranešti policijai. 2024 m. birželio 14 d. 12.35 val. vėl užuodė minėtą kvapą, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Nėra matęs, kad minėti broliai platintų narkotines medžiagas, tik periodiškai užuodžia iš jų balkono sklindantį galimai rūkomų narkotinių medžiagų kvapą ir girdi juos kalbančius balkone (t. 1, b. l. 20–21).

6. Liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdyboje (duomenys neskelbtini) pareigose. Dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., 2024 m. birželio 14 d., apie 12.32 val., gavo iškvietimą, kad iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklinda „žolės“ kvapas, tai vyksta nuolat, pranešėjas nenori, kad jo vaikai uostytų tokį kvapą. Atvykus juos pasitiko pranešėjas ir nurodė butą Nr. 30, iš kurio jautė sklindantį „žolės“ kvapą. Paskambinus į nurodyto buto duris, jas atidarė A. V. S. ir jo brolis L. V. S.. Buvo paklausta, kodėl nuo jų sklinda aitrus, galimai augalinės kilmės narkotinių medžiagų kvapas. Jie buvo pasimetę ir atsakyti negalėjo, tačiau prisipažino, kad balkone rūkė „žolę“. Kartu su jais buvo nueita į balkoną, tačiau jokių galimai narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Bendraujant kambaryje ant stalo buvo pastebėtas polietileninis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų likučiais, paklausus, iš kur šis maišelis, jie nurodė, kad tai yra augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų likučiai, kurių nespėjo surūkyti. A. V. S. paaiškino, kad šias medžiagas įsigijo iš internetinės platformos „Telegram“. Šalia minėto maišelio buvo rastas ir smulkintuvas su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 24–27).

7. 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92285191543 , skambučio pradžia_2024-06-14 12_32_20)“, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112. P: Jei esi namuose, kambaryje ir jauti, kad kaimynai rūko žolę, tai kokie veiksmai turi būti pagal dabartinę situaciją? BPC: Policijai reikia pranešti. <...> P: Toks kvapas eina, aš su dvejais vaikais, negaliu, kad jie kvėpuotų tokiu oru. <...> (t. 1, b. l. 117–119).

8. 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad, be kita ko, buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kamera (angl. body camera) užfiksuotas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240614-131308UTC“, iš kurio matyti laiptais lipantys pareigūnai (toliau – P1, P2), kurie pabeldžia į duris, jas atidaro jaunuolis (J1), jis išeina į laiptinę, tuomet ateina ir kitas jaunuolis (J2). Tarp pareigūnų ir jaunuolių vyksta pokalbis: „<...> P2: Kodėl nuo jūsų užuodžiamas „žolės“ kvapas? J1, J2: Nežinau. <...> P2: Kuris turite? <...> J2: Nu mes turėjom biškį, surūkėm. <...> P2: Ką „kasiaką“ rūkėt? J1: Jo, ką gi daugiau?“ P1 kambaryje ant balto stalo pamato galimai narkotines medžiagas. P1: O kas čia? J1: Čia dar liko. <...> P2: Daugiau nėra? J2: Ne, ne <...> (t. 1, b. l. 120–124).

9. 2024 m. birželio 14 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad A. V. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame ant rašomojo stalo rastas raudonos spalvos peršviečiamas polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1); šalia maišelio rastas smulkintuvas, kurio viduje aptiktos galimai narkotinės medžiagos likučiai (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2), bei metalinė dėžutė, kurioje yra vienkartiniai popierėliai (paimta ir supakuota į voką Nr. 3) (t. 1, b. l. 65–78).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. birželio 17 d. specialisto išvada Nr. T-N 1797/2024(01), iš kurios matyti, kad A. V. S. šlapime, paimtame 2024 m. birželio 14 d. 17.30 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 1, b. l. 182).

11. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2221254-24, iš kurios matyti, kad:

11.1. žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš rožinės spalvos plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 1), 2024 m. birželio 14 d. kratos metu rasto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,168 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,2%;

11.2. žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinė medžiaga iš metalinio smulkintuvo (vokas Nr. 2), 2024 m. birželio 14 d. kratos metu rasto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,031 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,0%;

11.3. A. V. S. rankų nuoplovose (vokas Nr. 3) rasti psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio pėdsakai (t. 1, b. l. 82–86).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. A. V. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinimai pareikšti dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis IV sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kanapės (antžeminės dalys) priskiriamos narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 20 p.).

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 25 punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kurį neteisėtai įgijo ir laikė A. V. S., yra 0,199 g ir toks kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio.

15. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. rožinės spalvos plastikiniame užspaudžiamame maišelyje – 0,168 g kanapių (antžeminių dalių) ir metaliniame smulkintuve – 0,031 g kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kratos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis A. V. S. įgijo ir laikė nedidelį kiek narkotinės medžiagos – 0,199 g kanapių (antžeminių dalių), todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

16. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. A. V. S. apklausiamas nurodė, kad narkotinę medžiagą įgijo ir laikė asmeniniam vartojimui, brolis šią medžiagą vartojo be jo žinios ir sutikimo. Iš kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, jog nebuvo rasta priemonių narkotinėms medžiagoms sverti, fasuoti ar rūšiuoti, taip pat nebuvo rasta pinigų, galimai gautų už narkotinių medžiagų platinimą. Kanapės (antžeminės dalys) buvo aptiktos kaltinamojo kambaryje ant stalo, šių medžiagų kiekis nebuvo didelis, šalia buvo aptiktos ir jų vartojimui skirtos priemonės – smulkintuvas, dėžutė su rūkymui skirtais popierėliais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. V. S. kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslą jas platinti.

17. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų įgijimo ir laikymo – nurodė, kad su narkotikų pardavėju susisiekė per „Telegram“ programėlę, už narkotines medžiagas sumokėjo 10 Eur kriptovaliuta, nurodytomis koordinatėmis draudžiamas medžiagas rado ir jas pasiėmė, laikė namuose savo reikmėms, dalį narkotinių medžiagų suvartojo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. V. S. suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

18. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas kaltinamojo A. V. S. mamos A. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat yra pateiktas analogiškas paties kaltinamojo prašymas.

19. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2021 m. lapkričio 30 d., visos paskirtos baudos sumokėtos. A. V. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 2024 m. baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, klasės auklėtojos pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas kaip mandagus, paslaugus, konfliktinių situacijų nekeldavęs mokinys, bendraudavęs su klasiokais ir kitų klasių mokiniais ir dėl savo elgesio niekada nekėlęs jokių problemų. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenės pirmininkės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad A. V. S. yra aktyvus (duomenys neskelbtini) veikiančio jaunimo savanorystės klubo narys, prisidedantis prie erdvių paruošimo renginiams, gebantis puikiai spręsti kilusias problemas ar susitvarkyti su netikėtais iššūkiais, pirmininkės nuomone, jis yra atsakingas, atidus, iniciatyvus, pareigingas, kruopštus, besilaikantis duoto žodžio – savanorystės pavyzdys jaunesniems vaikams. Kaltinamąjį nuo mažens pažįstantis T. Ž. jį charakterizuoja kaip darbštų, pareigingą, nelinkusį konfliktuoti, pasiryžusį padėti, šeimos vertybių svarbą suprantantį žmogų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. V. S. yra dalyvavęs renkant maistą „Maisto banko“ akcijoje. Nustatytos A. V. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis baudžiamasis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje A. V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

21. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

22. Laiduotoja siekianti būti A. Š. teisme paaiškino, kad yra A. V. S. mama, dirba (duomenys neskelbtini), yra kruopšti ir atsakinga. Jos teigimu, santykiai su sūnumi yra geri, sūnus vis labiau ja pasitiki, nors paauglystėje buvo visko, tačiau jis bręsta, kitaip žiūri į gyvenimą, stengiasi jį auklėti taip, kad laisvalaikį leistų ne tik su draugais, bet ir su šeima, siekia parodyti sūnui, kaip reikia elgtis, kad gyvenime sektųsi. Jie kartu gyvena, keliauja, atostogauja, lankosi koncertuose, leidžia laisvalaikį sodyboje. Apie įvykį ji sužinojo atvažiavus pareigūnams, iki tol nežinojo, kad sūnus vartoja narkotines medžiagas, jai tai buvo keista. Mamos teigimu, sūnus dėl šio įvykio labai išgyvena. Ji imsis veiksmų, kad to daugiau nebūtų, su sūnumi daug kalbasi, skambina jam, kontroliuoja jo elgesį, pataria dėl ateities. Sutinka laiduoti tokiam terminui, kuris yra reikalingas, turi galimybę sumokėti užstatą. Prašyme galima laiduotoja nurodo, kad smerkia tokį sūnaus poelgį, gali padėti jam įvertinti savo veiksmus ir susilaikyti nuo naujų veikų darymo, ji sūnui yra autoritetas, pastarasis paiso jos nuomonės ir patarimų. Kaltinamasis A. V. S. teismui nurodė, kad mama pasitiki, jai išsipasakoja, klausia patarimų, iš jos mokosi nuoširdumo, mama jam galės daryti teigiamą įtaką. Taigi, matyti, kad tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

23. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad A. Š. nėra teista, administracine tvarka bausta septynis kartus, t. y. už leistino greičio viršijimą, pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymo, vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą nesumokėjimo, paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. balandžio mėn., paskirtas baudas yra sumokėjusi, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu stengiasi neviršyti greičio, vairuoja atsakingai. Pažymėtina, kad A. Š. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto, šį kartą teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. A. Š. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini). Darbovietės pateiktoje charakteristikoje ji apibūdinama kaip kruopšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, sugebanti vadovauti komandai, nuolat kelianti kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose mokymuose, seminaruose bei konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nurodoma, kad A. Š. geba prisiimti atsakomybę ir rasti išeitį pačiose sunkiausiose situacijose, yra pajėgi spręsti kompleksinius finansinius ir vadybinius iššūkius, priimti tinkamus sprendimus ir įgyvendinti veiksmingas strategijas. Pateiktoje charakteristikoje pažymima, kad A. Š. pastangos ir įsipareigojimai yra ne kartą įvertinti skiriant padėkas, ji yra išskirtinė darbuotoja.

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, tikslinga A. V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant kaltinamąjį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo neteisėtą elgesį ir ateityje nenusikalsti.

V. Kiti klausimai

25. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas su po tyrimo likusiais objektais ir vokas su dėžute, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) vokas su kompaktiniu disku, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, A. V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką su po tyrimo likusiais objektais ir voką su dėžute, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus; 2) voką su kompaktiniu disku, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. V. S., kad:

1. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Božena Mozūraitienė