Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs pas motiną (duomenys neskelbtini), šiuo metu neturintis pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi 2015 m. sausio 28 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

6) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 527,24 eurų (14 MGL) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 18.05 val., namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, koja spirdamas 2 kartus į kaklo sritį, po ko nukentėjusiajai S. K. nukritus ant grindų, ir smūgiuodamas du kartus į kairės pusės skruostą, nukentėjusiajai, artimai giminaitei – mamai S. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad labai sunkiai prisimena, nes buvo daug išgėręs ir dėl girtumo neprisimena. Jam ne pirmas kartas, kai daug išgėrus, „nutrūksta“ atmintis. Prisimena, kad gėrė pas kaimyną, po to grįžus į namus, namuose gėrė, gėrė degtinę, alų. Jam atrodo keista, kad būdamas sportiškas, atsistojęs mažoje virtuvėlėje, galėjo spirti du smūgius iš kojos į kaklo sritį ir kad atlaikytų moteris tokius smūgius. Mano, kad turėjo daug smarkiau kažkas nutikti, nei paraudęs skruostas. Prisimena, kad buvo konfliktas, buvo susistumdymas, susistumdymo metu ji nukrito ir užsigavo.

Perskaičius kaltinamojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad yra grįžęs iš užsienio, kur buvo keletą mėnesių ir ten alkoholio nevartojo. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 21 d. vartojo alkoholį pas kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino, jo namas yra perėjus per gatvę. Alkoholį pradėjo vartoti kažkur nuo 15 valandos. Gėrė 0,7 ltr degtinę, kurios išgėrė apie pusę butelio ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi alkoholio ilgą laiką buvo nevartojęs, todėl labai greitai apgirto. Daugiau nieko neprisimena dėl girtumo. Pamena, kai atsibudo sulaikytas areštinėje. Mamos atsiprašys, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis M. K. patvirtino, jog parodymai teisingi.

Atsakydamas į užduodamus klausimus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis M. K. parodė, kad suabejojo, jog galėjo spirti, kadangi žino save, kad taip pakeltų koją ir įspirtų, nes virtuvėlė maža, kojos pakėlimui reikia užsimoti iki kaklo srities, automatiškai šonu turi būti mostas. Mano, kad mama gal meluoja, jeigu neprisimena, kad gėrė. Mano, kad buvo iškvietimas, neturėjo kažko pasakyti, tiesiog taip ir pasakė. Kai atvažiavo policija, jis buvo namuose, nematė, kaip fotografavo mamą, kaip nustatė. Pripažįsta, kad pasielgė negerai, mamos atsiprašė dėl to, kad pasielgė negerai, jaučiasi negerai, ateityje taip nebesielgs. Žodinis konfliktas buvo, esant blaiviam būna, kad žodžiu pasipyksta, bet neišplinta iki didelio žodinio konflikto. Būdamas neblaivus nebekontroliuoja savęs. Baudos dar nesusimokėjo, labai sunku ją sumokėti, nes neturi kur gyventi, be paso sunku rasti darbą, bandė įsidarbinti, dėl teistumo niekas nenori įdarbinti. Bandė įsidarbinti Šiauliuose, statyboje, dabar bando įsidarbinti Vilniuje prie statybų, firmos pavadinimo negali pasakyti, karantino metu iš viso niekur nebuvo įmanoma įsidarbinti. Vilniuje dirbo prie trinkelių klojimo (duomenys neskelbtini) (kieme klojo trinkeles), nelegaliai, nes reikia iš kažko gyventi. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo prieš 3 ar 4 mėnesius. Buvo karantino laikotarpis, dar jokio darbo nepasiūlė. Prašo lygtinės bausmės, ar viešųjų darbų, kitokios bausmės, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Prašo atsižvelgti į tai, kad fiziškai to negalėjo padaryti, tuo labiau, kad pati mama buvo išgėrusi ir neprisimena, kad gėrė kartu. Jam asmeniškai daug keičia, ar daužė, ar smūgiavo savo mamai, ar tik pastūmė. Kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu, nes galvojo, kad gaus lengvą bausmę, niekada nėra kovojęs dėl kažko, tiesiog ikiteisminio tyrimo metu neišdrįso. Pirmas kartas kai bando kažką pakeisti, nebepripažinti to, ko nebuvo.

Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnus M. įvykio metu gyveno kartu su jais (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko 2019 m. gruodžio 21 d., į vakaro pusę, kai neblaivų sūnų parsivedė iš kaimyno. Sūnų į namus kvietė ne kartą, tačiau jis nėjo. Sūnui parėjus į namus apsipyko dėl to, kad jis eina pas tą kaimyną, kad geria, tarp jų kilo konfliktas. Sūnus buvo išgėręs, jai sudavė, stumtelėjo ir ji atsisėdo į „bliūdą“ su vandeniu (kur plovė grindis). Ji buvo blaivi, virė valgyti. Tuo metu namuose dar buvo jos sugyventinis S. D.. Sugyventinis pamatęs konfliktą pasiėmė jos telefoną, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Po sudavimo ant jos veido ir ant kaklo buvo mėlynės. Mėlynė ant kaklo atsirado, kai M. iš kojos spyrė į kaklo sritį, o kiek kartų spyrė nepasakys, bet, kad spyrė tai spyrė, gal ir du kartus. Praėjo daug laiko nebepamena. Iš kurios kojos spyrė negali pasakyti. Po spyrimo nukrito į „bliūdą“ su vandeniu, gal ir su kumščiu du kartus trenkė į veido sritį, sudavė į veidą, tik dabar negali pasakyti, kokiu momentu, ar prieš spyrimą, ar po spyrimo. Konflikto metu sugyventinis gal ir buvo išėjęs į lauką, matė, kaip jis įėjo į virtuvę, pasiėmė jos telefoną ir išėjo laukan. Neužilgo atvažiavo policija, suėmė M. ir išsivežė. Į gydytojus nesikreipė, nebuvo lūžių, sužalojimų, tik mėlynės, policija užfiksavo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo gal 2 ar 3 dienas, o mėlynės matėsi apie savaitę. Sūnus taip pasielgė tik dėl neblaivumo, blaivus taip nesielgia, „auksinis“ vaikas, viską namuose padėdavo. Ji nežino, kodėl sūnus neprisimena, kad spyrė, gal dėl girtumo. Kitą dieną policija sūnų parvežė į namus, sūnus jos atsiprašė, susirinko daiktus ir išvažiavo į Šiaulius. Su sūnumi bendrauja telefonu, susitaikė, nebepyksta, atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji S. K. parodė, kad sugyventiniui atėjus iš lauko į koridoriuką, į virtuvę, greičiausiai jisai pamatė konfliktą ir nieko nesakęs iškvietė policiją. Po suduotų smūgių ji sūnaus prašė nusiraminti, eiti miegoti, sūnus nieko nesakęs nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Nuėjusi pas kaimyną, sūnaus ji gražiuoju prašė eiti į namus, nekoliojo, sakė, kad užteks gerti, vyriškiui pasakė, kad užteks jį girdyti. Namuose tarp jos ir sūnaus konfliktas vyko stovint, ji stovėjo prie spintelės, iš pradžių konfliktavo žodžiais, spyrė jai stovinčiai, o gal buvo pasilenkusi prie „bliūdo“, gerai nebeatsimena. Sūnus prieš ją smurtavo pirmą kartą, žodžiu yra konfliktavę, o fizinis smurtas buvo pirmą kartą. Tie spyriai jai į kaklą nebuvo stiprūs, o kaip girto žmogaus. Paklausus, kad įvykio metu ji buvo neblaivi ir po įvykio jai buvo nustatytas girtumas, atsakė, jog neprisimena, kad jai buvo nustatytas girtumas.

Liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena tik tiek, jog iškvietė pareigūnus. Paties konflikto nematė. Atėjęs iš lauko, pamatė iš puodo išpiltą vandenį, sugyventinė stovėjo, jai buvo truputį raudonas skruostas, nesiskundė, kad skauda. Buvo išgėręs. Sugyventinė jo neprašė kviesti policijos. Būdamas išgėręs jis visada mėgsta iškviesti pareigūnus. Tą dieną jis ir S. buvo išgėrę, M. gėrė kitur, buvo išėjęs, o po to gal ir gėrė visi kartu, nebeatsimena.

Perskaičius liudytojo S. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, gali būti 21 d. vakare, apie kelintą valandą negali pasakyti, jis grįžo į namus ir pamatė, kad jo sugyventinės S. K. kairės pusės skruostas yra paraudęs. Ji jam nesakė, kas jai nutiko. Jis tuo metu pats buvo išgėręs alkoholio, todėl nieko neklausęs ir nieko nesakęs, iš sugyventinės mobilaus ryšio telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl iškvietė, negali pasakyti. Sugyventinė taip pat buvo neblaivi. Tą pačią dieną apie 15 ar 16 val. jis, sugyventinė ir sugyventinės sūnus M. K., būdami namuose, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus - alų. Kiek viso išgėrė, negali pasakyti, nepamena, tačiau po kurio laiko jis išėjo į miestelio eglutės įžiebimo šventę ir paliko sugyventinę su sūnumi toliau gerti alkoholinius gėrimus, todėl kas tarp jų abiejų įvyko, jis tikrai nežino, nieko nematė. Iki šiol jam nei sugyventinė, nei M. nepasakoja, kas tarp jų abiejų įvyko. M. po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų įtariant, kad smurtavo prieš S., jis pas juos nebegyvena, todėl su juo ir nepakalba apie tą įvykį. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant S. kūno jis nematė ir iki šiol daugiau jokių sužalojimų ant jos kūno nėra. Jis sugyventinės klausė, kas tada nutiko tarp jos ir sūnaus, bet ji jam nieko nepasakoja. Kiek žino niekada anksčiau tarp S. ir M. konfliktų nėra buvę. Po parodymų perskaitymo, liudytojas S. D. patvirtino, kad surašyti parodymai yra teisingi, kad jis neatkreipė dėmesio, ar sugyventinei ant kaklo buvo mėlynės. Jis pamatęs virtuvėje išverstą (išpiltą vandenį) puodą, suprato, kad sugyventinė susipyko su sūnumi, kad sūnus prieš mamą pakėlė ranką.

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuotas patinęs nukentėjusios kairės pusės skruostas (b. l. 38–43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–18).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. K. paaiškino, jog namuose jai spyrė ir sudavė ranka sūnus M. K., bei kad S. K. ir M. K. buvo nustatyti girtumai (b. l. 19–22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į kito žmogaus kūną, sukeliant tam tikrus padarinius, tai yra, sukeliant fizinį skausmą arba nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti ir kaltės – tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš žmogų, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jis buvo nežymiai sužalotas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi M. K., koja spirdamas du kartus į kaklo sritį ir nukritusiai ant grindų suduodamas du kartus į kairės pusės skruostą savo mamai S. K., sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmą. Toks kaltinamojo M. K. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamojo smūgių sudavimas nukentėjusiajai (mamai), sukėlęs jai fizinį skausmą, nesant jo atžvilgiu jokios grėsmės iš nukentėjusiosios (mamos) pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, girtumo pasekmėje, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo M. K. parodymai, kad jis negalėjo spirti nukentėjusiajai, nes virtuvėje buvo mažai vietos tokiems spyriams padaryti, be to, būtų padaryti rimtesni sužalojimai, negu paraudimas, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios S. K. parodymai, kuriuose ji aiškiai patvirtino, kad kilus konfliktui su sūnumi M., sūnus jai iš kojos spyrė du kartus maždaug į kaklo sritį į kairę pusę, iš kurios kojos spyrė pasakyti negali, nes nepamena, tada jai virtuvėje nugriuvus ant grindų, sūnus priėjęs dar kartą prie jos rankos kumščiu du kartus trenkė į kairę veido pusę, iš kurios rankos trenkė taip pat nurodyti negali, kad dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar (iki apklausos ikiteisminio tyrimo metu), į medikus pagalbos nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę nevyks, civilinio ieškinio nereiškia. Šiuos nukentėjusiosios S. K. parodymus patvirtino liudytojas S. D., kuris įėjęs iš lauko į vidų, pamatęs išpiltą vandenį ir paraudusį nukentėjusiosios skruostą, suprato, jog sūnus pakėlė ranką prieš motiną ir iškvietė policijos pareigūnus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. K. ir liudytojo S. D. parodymais, kuriuos vertina, kaip pagrįstus, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį.

Bausmės skyrimas i r kiti klausimai

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. teisiamas aštuntą kartą, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, neatlikęs bausmės (nesumokėjęs baudos) (b. l. 55-71, 72-78, 81), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 83-90), nedirba (b. l. 92), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 93), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaip pats paaiškino, kad bando įsidarbinti ir apsigyventi Vilniuje, tačiau neturi pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus darbo, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą. (BK 41, 49 straipsniai)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, M. K. šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą terminą ir šiuo metu nesumokėta bauda yra išieškoma priverstinai (81 b. l.), nenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, jo nuorašas išsiųstinas baudos išieškojimą vykdančiai antstolės E. R. kontorai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, M. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 18.36 val. (b. l. 121) iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.28 val. (b. l. 123), tai yra, 2 (dvi) paros.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–109) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimas (b. l. 110–111), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant visą 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą, ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d., 18.36 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d., 11.28 val., tai yra, 2 (dvi) paras.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

M. K. nenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolės E. R. kontorai.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.