Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. G., nukentėjusiajai L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. A., gim. (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1995-06-06 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) - laisvės atėmimu trejiems metams ir 1000 Lt bauda. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 1995-09-26 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 1997-11-21 bausmę atlikęs;

1998-11-27 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2004-05-05 veikos perkvalifikuotos pagal BK 2000 metų redakciją ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams;

2000-04-27 pagal BK 111 straipsnio 1 dalį (1961 m. redakcija) ir, subendrinus su 1998-11-27 nuosprendžiu, laisvės atėmimu trejiems metams; iš laisvės atėmimo vietos 2002-08-02 paleistas lygtinai prieš 8 mėnesius 26 dienas; 2004-06-18 nutartimi veikos perkvalifikuotos ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė – trejiems metams;

2002-11-28 BK 271 straipsnio 2 dalį (pagal 1961 m. redakcija) ir, subendrinus su 2000-04-27 nuosprendžiu, laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

2003-04-24 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) ir, subendrinus su 2002-11-28 ir 2000-04-27 nuosprendžiais, laisvės atėmimu šešeriems metams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-09-19 ir 2004-07-02 teismo nutartimis veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atlikęs 2008-03-17;

2009-09-24 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausme laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; atlikęs bausmę; teistumai neišnykę; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. A. 2015 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 4 d. 20.50 val. iki 5 d. 00.40 val. tiksliai nenustatytą valandą, bute adresu, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išeidamas iš buto pagrobė svetimą nedidelės vertės – 116 eurų – turtą, t. y. L. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 515 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai L. K. padarė 116 eurų žalą.

Kaltinamasis I. A. 2015 m. balandžio 5 d., apie 10.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimą turtą, išnešė iš buto G. G. priklausantį 200 eurų vertės televizorių LG į kiemą, nukentėjusiajam jį pasivijus lauke ir bandžius televizorių pasiimti bei nunešti atgal į butą, sudavė rankomis ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam į veidą, taip padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir poodinę kraujosruvą veide, šiais veiksmais pasikėsino apiplėšti G. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė, į įvykio vietą atėjusi I. J., kuri nukentėjusiojo G. G. prašymu nunešė televizorių į butą; po to, kaltinamasis I. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 10.40 val., po pasikėsinimo apiplėšti G. G., sugrįžęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį G. G., ne mažiau kaip po vieną kartą peiliu dūrė G. G. į abiejų kojų šlaunis ir du kartus peiliu dūrė G. G. į pilvą, taip nukentėjusiajam dėl pilvo sienos kiauryminių durtinių-pjautinių žaizdų su plonžarnės bei jos pasaito pažeidimais sunkiai sutrikdžius sveikatą ir atėmus galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 200 eurų vertės televizorių LG, t. y. šiais veiksmais kaltinamasis I. A., panaudodamas peilį, apiplėšė nukentėjusįjį G. G. ir plėšimo metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. G. sveikatą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis I. A. prisipažino iš dalies - I. A. neigė tyčia nukentėjusiam sudavęs ne mažiau du smūgius į veidą, kaip yra nurodyta kaltinime, o nurodė, jog alkūne sukdamasis nukentėjusiajam sudavė netyčia. Prisipažino, jog pagrobė nukentėjusios L. K. telefoną ir nukentėjusiojo G. G. televizorių, taip pat pripažino, jog sudavė peiliu nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių, tačiau teigė nukentėjusįjį sužalojęs ne dėl savanaudiškų paskatų, o dėl to, jog nukentėjusysis jį įžeidė. Kaltinamasis I. A. parodė, jog balandžio 6 d. paskambino M. U. ir paprašė paskolinti pinigų alkoholiui nusipirkti. Susitarė susitikti. Turėjo pakuotę alaus, 6 butelius po 1 litrą talpos. Parduotuvėje dar nusipirko degtinės. Abu nuėjo pas G. G., kurį tuo metu matė pirmą kartą, nukentėjusiajam prisistatė Irmanto vardu. Jie gėrė degtinę, jis (I. A.) degtinės negerė. Girtas G. užmigo. Išeidamas iš buto, nes ėjo namo, be leidimo paėmė G. telefoną Nokia. Ryte paskambino M. U., pasakė, kad vakare iškvietė policiją dėl telefono vagystės, bet G. nerašė pareiškimo ir dėl telefono pretenzijų neturi, tik prašė grąžinti Sim kortelę. Tą rytą telefoną už 20 eurų pardavė taksistui, nupirko alaus, su taksi atvažiavo iki nukentėjusiojo namų, atvežė Sim kortelę, ją padavė M. U.. Toliau trise gėrė alų. Pagalvojo, kad jei nukentėjęs neturi pretenzijų dėl telefono, tai paims ir televizorių, gal nukentėjęs irgi neturės pretenzijų. Nukentėjęs matė, kaip atjunginėjo televizoriaus laidus, išsinešė televizorių į lauką. Kaltinamasis parodė, kad jis televizorių pasistatė ant žemės, skambino taksi ir tuo metu išėjo nukentėjęs, kuris iš už nugaros, stvėrė jam (I. A.) už bliuzono, patraukė, liepė atiduoti televizorių. Sukdamasis su alkūne nukentėjusiajam pataikė į veidą, specialiai smūgių nesudavė. Po smūgio nukentėjusysis nenugriuvo. Nukentėjusiajam pasakė pasiimti televizorių. G. G. televizorių pasiėmė ir nuėjo į laiptinę, bet eidamas parklupo. G. G. suklupo ne nuo jo (kaltinamojo) veiksmų. Jis (I. A.) nukentėjusiajam ėjo iš paskos. Tada žemyn lipo kaimynė, pamatė nukentėjusįjį, šis paprašė kaimynės padėti nunešti televizorių. Kaimynė nunešė televizorių į butą, į butą grįžo G., taip pat į butą grįžo ir jis (I. A.). Kaimynė viename kambaryje pastatė televizorių, o jis (I. A.) tuo metu buvo kitame kambaryje, matė, kaip iš buto išėjo kaimynė. Kadangi nukentėjusysis buvo labai girtas, galvojo, kad dar nukentėjusysis išgers alaus ir eis miegoti, o tada jis paims televizorių ir išeis. Grįžo į butą tam, kad paimtų televizorių. Dar buvo likę alaus, po stiklinę išgėrė ir nukentėjusysis pradėjo jį (I. A.) vadinti „žiurke“. Tai jį labai žeidė. M. U. žinojo jo (I. A.) praeitį (teistumus) ir sakė: ,,G., baik, nevadink taip, nes gali turėti bėdų“. Bet G. G. vis tiek jį vadino „žiurke“. Tada pamatė peilį ant spintelės, peilį paėmė ir dūrė nukentėjusiajam, tuo metu nukentėjęs sėdėjo ant lovos, o jis (I. A.) sėdėjo prieš lovą ant kėdės. Pirmą smūgį peiliu sudavė nukentėjusiajam į koją ir paklausė, ar jis yra žiurkė, o nukentėjusysis atsakė – taip. Tada antrą kartą dūrė į kitą koją ir vėl klausė, ar jis yra žiurkė, o nukentėjusysis atsakė, kad – žiurkė, tada dūrė į pilvą, tik kai dūrė ketvirtą kartą, nukentėjusysis pasakė, kad jis (I. A.) ne žiurkė. Kai nukentėjęs parkrito, nuėjo į kitą kambarį, paėmė televizorių, išsikvietė taksi ir išvažiavo. Peilį išmetė pro balkoną į kiemą. Atvažiavo taksi, vairuotojas buvo tas pats, kuris davė teisme parodymus, tam taksistui pardavė televizorių už 20 eurų. Nuvažiavo pas kitus pažįstamus, toliau gėrė. Blogai vertina savo veiksmus. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, gailisi. Alkoholis lėmė tokį jo elgesį, blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Galėjo suduoti smūgius peiliu nukentėjusiajam taip, kaip parodė parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš 2015-04-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog I. A. parodė, kur ir kaip pagrobė televizorių, kur ir kaip buvo sužalotas G. G. (2 tomas, b. l. 2-4, 5-13)

Nukentėjusioji L. K. parodė, jog trejus metus gyvena su G. G. jo mamos bute. Balandžio 4 d. gulėjo ligoninėje, telefonas, kuris 2014 m. birželio mėnesį už 486 Lt pirktas jos vardu išsimokėtinai (už telefoną dar moka pagal sutartį), buvo paliktas G. G., skambino telefonu, bet niekas neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad G. sužeistas. Iš gydytojų sužinojo apie sužalojimus. Telefoną grąžino pareigūnai, nuostolių nepatyrė. Telefono dokumentus pateikė. Telefonas buvo veikiantis, sumažino telefono kainą dėl nusidėvėjimo. Sim kortelę G. buvo išėmęs. Nori, kad telefoną pavogęs asmuo būtų nubaustas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. G. parodė, kad kaltinamasis atėjo su M. U., kaltinamąjį tada matė pirmą kartą. Prisistatė, kaip vėliau paaiškėjo, ne savo vardu, tikrąjį vardą sužinojo tik vėliau, kokius vardu prisistatė, neprisimena. Atsinešė 8 laipsnių stiprumo alaus, kurį gėrė trise. Tą vakarą dingo telefonas. Telefonas buvo padėtas kambaryje ant spintelės. Butas - dviejų kambarių, gėrė miegamajame, sėdėjo ant lovos. M. U. bute nakvojo, o I. A. buvo išėjęs, kaip išėjo, neprisimena dėl girtumo. Telefono pasigedo ryte. Klausė M. U., kur telefonas. Dėl girtumo neatsimena, kad būtų kvietęs policijos pareigūnus. Ryte sugrįžo I. A. ir vėl visi gėrė alų. Begeriant, jis (G. G.) užsnūdo miegamajame ant plačios lovos. Prabudo ir pamatė, kaip I. A. tempia televizorių (televizorius įstrižainė – 81 cm). Televizorius buvo miegamajame. Klausė I. A., ką jis daro, šis nieko nesakė, paėmė televizorių ir išėjo pro buto duris. M. U. gulėjo lovoje, mano, kad pastarasis apsimetė, jog miegojo. Kaltinamąjį pasivijo prie namo laiptinės lauko durų, kur I. A. padėjo televizorių ant žemės ir nieko nesakęs, ranka jam (G. G.) sudavė du smūgius į veidą, į lūpą. Jis I. A. nieko nedarė, nieko nesakė, rankose nieko neturėjo. Nuo smūgių nenugriuvo, paėmė televizorių, tada kaltinamasis jį (G. G.) pargriovė prie laiptinės, jis (G. G.) priklupo, saugojo televizorių, tada atėjo kaimynė I. J. ir paėmė televizorių, parnešė į namus, padėjo televizorių salone. Kaimynė išėjo iš buto, o I. A. įėjo į buto vidų. Kaltinamojo jis nieko neklausė. Grįžęs, jis (G. G.) miegamajame atsisėdo ant lovos, M. U. gulėjo lovoje. I. A. pavaikštinėjo, paėmė nuo spintelės peilį. Byloje nuotraukoje (1 tomas, b. l. 21) yra ne tas peilis, kuriuo sužalojo. Peilio, kuriuo dūrė, medinis kotas, darytas iš juostinio gaterio pjūklo. Peilis buvo ne atlenkiamas, o tai buvo virtuvinis peilis, kurio geležtės ilgis apie 12 centimetrų, plotis - gal 2,5 centimetro. Nukentėjęs parodė, kad jis tada atsistojo, prašė M. U. keltis. Jokio konflikto nebuvo, neatsimena, kad kaltinamajam sakytų kokius nors negražius žodžius. Kaltinamojo akys tapo baltos, jis greitai priėjo, nieko nesakė ir staigiai stovinčiam dūrė į abi kojas, po to du kartus dūrė į pilvą. Dar prisimena, kad paprašė M. U. telefono greitajai pagalbai paskambinti, pats pasiskambino greitajai, prarado sąmonę. Atsigavo reanimacijoje. Ligoninėje iš parodytų asmenų nuotraukų atpažino kaltinamąjį. Nežino, kodėl taip atsitiko. Nežino, kur dingo peilis, kuriuo buvo sužalotas. Prašo tenkinti 200 eurų turtinės ir 5 700 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį. Dėl klubo anksčiau turėjo neįgalumą, o dabar reikia iš naujo daryti pilvo operaciją. Dėl sužalojimo patyrė dvi operacijas: pirmą iš karto po sužalojimo, antrą po dienos ar dviejų. Gydosi pas chirurgą, šeimos gydytoją, yra 80 procentų darbingas. Prašo labai griežtai I. A. nebausti, nors jis ir neatsiprašė, kompensacijos nesiūlė. Nedarbingumas nustatytas ir dėl ankstesnių kojos ligų, o taip pat ir dėl kaltinamojo padarytų pilvo sužalojimų.

Liudytojas M. U. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra pažįstami. Nukentėjusysis pakvietė ateiti, I. A. turėjo 5 eurus. Nupirko alaus ir kartu su kaltinamuoju atėjo pas G. G., trise gėrė. Dvi paras vartojo alkoholį. Dingo G. telefonas, nukentėjusysis skambino policijai. Prašė jo (M. U.) I. A. pasakyti, kad grąžintų bent kortelę. Nežino, kaip telefonas atsidūrė pas I. A.. Policijos pareigūnai buvo atvykę. I. A. kitą dieną grąžino kortelę nukentėjusiajam. Liudytojas parodė, kad jis nekalbėjo telefonu su kaltinamuoju apie pavogtą telefoną, sim kortelės grąžinimą. Pasakė nukentėjusiajam, kad kaltinamojo vardas yra G., nes nenorėjo kaltinamojo pavesti, todėl sumelavo jo vardą. Kaip buvo sužalotas nukentėjusysis ir pavogtas televizorius, nematė, nes miegojo, pažadino policijos pareigūnai. Kaltinamasis ir nukentėjusysis dėl kažko nesutarė, jie pykosi kultūringai, žodžiais, nelabai atsimena dėl ko, nes buvo girtas. Muštynių nebuvo. Piktybiškais žodžiais persimetė. Nežino, kuris pirmas pasakė, buvo neįdomu. Nežino, kas sužalojo G. Ėjo kitą dieną pas G. į ligoninę, bet neįleido, būtų jo paklausęs, kas jį sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 58 b. l.) neparodė, jog tarėsi nesakyti, kad I. A. sužalojo G., kad tarėsi sakyti, jog I. A. vardas S.

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog M. U. 2015-04-05 buvo nustatytas girtumas 2,84 promilės alkoholio (b. l. 53, 1 tomas).

Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamąjį vežė du kartus, abu kartus jis buvo išgėręs alkoholio. Dienos neprisimena, ryte pagal iškvietimą kaltinamąjį paėmė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuvežė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, davė kaltinamajam savo vizitinę kortelę. Kaltinamasis sakė, jog neturi pinigų susimokėti už paslaugą (pravažiavimas kainavo 2 eurus) ir mobilaus ryšio telefoną, kurios pavadinimo neprisimena, paliko kaip užstatą. Po kurio laiko (nuo pirmo iki antro pavežimo, kai kaltinamasis įsėdo su televizoriumi, praėjo apie dvi valandos) tą pačią dieną kaltinamasis skambino, kvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę prie stotelės. Kai atvažiavo į vietą, kaltinamasis stovėjo su televizoriumi, įdėjo televizorių į automobilio bagažinę, vežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Važiuojant, kaltinamasis sakė, jog nori išgerti, pasiūlė nupirkti televizorių. Televizorių iš kaltinamojo nupirko už 20 eurų. Televizorius buvo ne naujas, dulkėtas, pavadinimo neatsimena. Televizorių pardavė už 30 eurų kitam žmogui. Tik iš policijos pareigūnų suprato, kad televizorius buvo vogtas. Per tyrimą kaltinamąjį atpažino iš nuotraukų. Važiuodamas antrą kartą, kaltinamasis telefono nepasiėmė. Telefoną jis (V. L.) grąžino policijai.

Iš 2015-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. L. atpažino I. A., kaip asmenį, iš kurio pirko mobilaus ryšio telefoną Nokia 515 ir televizorių LG. (1 tomas, b. l. 69-72)

Iš 2015-04-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. L. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 515 (1 tomas, b. l. 73), kuris 2015-04-23 buvo apžiūrėtas (IMEI (duomenys neskelbtini), telefone SIM, SD kortelių nėra) ir 2015-04-28 grąžintas nukentėjusiajai L. K. (1 tomas, b.l.74-77).

Liudytoja I. J. parodė, kad jos mama, gyvenanti trečiame aukšte, yra nukentėjusiojo, kuris gyvena pirmame aukšte, kaimynė. Buvo Velykų rytas, besileisdama laiptais, išgirdo triukšmą, bildesį, buvo tamsu, pamatė laiptinėje prie išėjimo durų suklupusį neblaivų nukentėjusįjį, kuris laikė televizorių, prašė padėti. Ji negalėjo praeiti. Pamanė, kad neblaivus žmogus pargriuvo su televizoriumi ir prašo padėti panešti televizorių, sužalojimų nematė. Nukentėjusiojo buto durys buvo praviros. Ji paėmė televizorių, įnešė į nukentėjusiojo butą, ten pamatė dar vieną vyrą ant lovos, išsigandusi spruko iš buto. Nematė, ar nukentėjusysis ėjo paskui ją į butą, bet kai išeidinėjo iš buto, buto koridoriuje nukentėjusysis stovėjo. Pasakė, kad televizorių padėjo. Gal po 15-20 minučių pamatė atvažiavusį greitosios automobilį. Kaltinamojo nematė, bet eidama su televizoriumi, lyg ir matė dar kito vyro siluetą, kuris buvo už nukentėjusiojo nugaros, pačioje apačioje laiptinės laiptelių arčiau lauko durų.

Iš įvykio vietos 2015-04-05 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name, esantis butas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Matomų apgadinimų ant buto durų nėra. Durys rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis. Įėjus pro duris patenkama į 2,7x2,7 m dydžio koridorių. Kryptimi tiesiai yra durys, vedančios į 3,8m x 5 m dydžio miegamąjį. Kambaryje, šalia dešinės sienos, kampe yra televizoriaus staliukas su trimis lentynomis. Ant lentynų muzikinis centras, vaizdajuosčių grotuvas, DVD grotuvas, įvairūs kompaktiniai diskai. Priešais staliuką ant grindų guli plastikinis butelis su užrašais Stiprusis kapitono alus 7,5 %. Kryptimi tiesiai yra langas, priešais jį ant grindų guli pagalvė, dvi taburetės su ant jų sumestais drabužiais. Toliau palei kitą sieną stovi juodos spalvos spintelė, ant kurios stiklinis indas su jame sudėtais sausainiais, du tušti cigarečių pakeliai, degtukų dėžutė, du stikliniai indai su prieskoniais, tuščia lėkštė, stikliukas, du plastikiniai alaus buteliai su užrašais „Stiprusis tornado“ 7,5 % ir stiklinis 0,5 l talpos Bajorų degtinės butelis. Toliau - dvigulė lova. Ant lovos yra pagalvė ir antklodė. Įvairiose čiužinio vietose, ant paklodės matyti įvairaus dydžio raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia lovos krašto stovi taburetė. Prie kitos sienos stovi spinta su veidrodžiu. Tarp lovos ir spintos ant grindų trijose vietose yra medžiagos, panašios į kraują, dėmės. Kambario centre stovi taburetė, aplinkui ją mėtosi trys tušti plastikiniai buteliai. Virtuvėje, ant virtuvinės spintelės rastas 29,8 cm ilgio peilis metaline geležte ir juodos spalvos plastikiniu korpusu. Peilis paimtas, vėliau grąžintas savininkui – nukentėjusiajam G. G.. Baigus apžiūrą, butas buvo užrakintas, jo durys užplombuotos. Taip pat atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo paimta – 3 plastikiniai alaus buteliai, 1 stiklinis butelis Bajorų degtinė, paklodė ir antklodės užvalkalas (1 tomas, b. l.10-16, 22).

Iš 2015-06-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti antklodės užvalkalas ir paklodė, ant kurių matyti dėmės panašios į kraują (b. l. 23-25, 1 tomas).

Iš 2015-04-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis G. G. atpažino I. A. bei nurodė, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo M. U. 2015-04-04 atėjo pas jį į svečius bei 2015-04-05 peiliu du kartus dūrė į kojas ir du kartus – į pilvą bei, paėmęs televizorių, išėjo iš buto. (1 tomas, b. l. 34-35, 36-37).

Iš Teismo medicinos specialisto 2015-05-21 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. nustatyta - muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva veide, šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu; 2 kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos pilvo sienoje su plonžarnės bei jos pasaito pažeidimais, 2 durtinės pjautinės žaizdos šlaunyse, šie sužalojimai padaryti paveikus duriančiai-pjaunančiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-04-05). Sužalojimai veide padaryti 2 trauminiais poveikiais, durtinės-pjautinės žaizdos pilvo sienoje ir šlaunyse padarytos 4 trauminiais poveikiais. Durtinės-pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos peiliu. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo sienos kiauryminių žaizdų su pilvo organų pažeidimu. Hospitalizacijos metu į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę G. G. paimtame kraujyje rasta 3,50 promilių etilo alkoholio. (1 tomas, b.l. 41-42)

Iš 2015-04-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. G. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 515 pirkimo - pardavimo sutarties kopiją. (1 tomas, b. l. 46-47).

Iš 2015-04-09 daiktų pateikimo 2015-04-09 protokolo matyti, kad V. G. pateikė sportines kelnes ,,Umbro“ (1 tomas, b. l. 82), kurios 2015-05-18 buvo apžiūrėtos – priekinėje kelinių dalyje ant dešinės klešnės 46 cm nuo liemens į apačią yra 2,5 cm ilgio skylė; užpakalinėje kelnių pusėje 41 cm nuo juosmens į apačią ant kairės klešnės yra 1,5 cm ilgio skylė (1 tomas, b. l. 83-87), kelnės priduotos saugoti į saugojimo kamerą (1 tomas, b. l. 88-89).

Iš 2015-04-10 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. A. pateikė savo drabužius ir avalynę (1 tomas, b. l. 167), kurie apžiūrėti, nufotografuoti (1 tomas, b. l. 168-169, 170-176), drabužiai grąžinti I. A. (1 tomas, b. l. 179), avalynė – sportiniai batai, ant kurių yra raudonos spalvos sutepimų, panašių į kraują, priduotos saugoti į saugojimo kamerą (1 tomas, b. l. 177-178).

Iš 2015-04-10 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad areštinės vyr. postinis G. A. pateikė I. A. telefoną Samsung (duomenys neskelbtini) (b. l. 155, 1 tomas), kuris 2015-04-10 apžiūrėtas (b. l. 155-165, 1 tomas).

Iš Utenos apskrities VPK KP NTS vyr. tyrėjos N. K. 2015-05-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. G., skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad G. G. 2015-04-04 du kartus, t. y. 19.22 val. ir 20.46 val. skambino savo sugyventinei L. K.. Išklotinėje vėlesnių skambučių iš (ar) į šį telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 2015-04-04 nėra. (1 tomas, b. l. 139)

Iš Utenos apskrities VPK KP NTS vyr. tyrėjos N. K. 2015-05-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus M. U. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. A. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizę, nustatyta, kad 2015-04-05 00.40 val. iš M. U. telefono skambinta pagalbos skambučiu. Išanalizavus I. A. telefono skambučių išklotinę nustatyta, kad 2015-04-05 iš I. A. telefono 08.37 val. skambinta taksi; iš I. A. telefono 10.19 val. skambinta taksi; iš I. A. telefono 10.33 val., 10.44 val. skambinta taksi; iš M. U. telefono 10.48 val. skambinama pagalbos telefonu; 11.10 val. I. A. skambina M. U. (1 tomas, b. l. 153-154).

Iš 2015-05-28 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2015-04-05 sistemoje buvo užregistruoti du pranešimai dėl vagystės ir kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio abonento numeris + (duomenys neskelbtini). Minėta dieną Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas dar vienas skambutis dėl informacijos, iš telefono, kurio abonento numeris tas pats (b. l. 183, 1 tomas).

Iš 2015-06-01 garso įrašo išklausymo protokolo matyti, jog 2015-04-05 bendruoju pagalbos telefonu M. U. pranešė apie G. G. telefono vagystę; 2015-04-05 bendruoju pagalbos telefonu iš M. U. telefono, kurio abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), skambinta pagalbos telefonu ir teirautasi (duomenys neskelbtini) ligoninės telefono numerio; vėliau G. G. skambino iš to paties abonento pagalbos telefonu ir pranešė apie jam padarytą sužalojimą (b. l. 184-186, 1 tomas).

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės – 116 eurų - svetimą nukentėjusios L. K. turtą. Kaltinamojo I. A. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtina paties kaltinamojo I. A. parodymai apie telefono pagrobimo aplinkybes, nukentėjusios L. K. parodymai apie telefono vertę (telefono vertę sumažino dėl nusidėvėjimo), G. G. ir M. U. parodymai apie telefono dingimo aplinkybes bei telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, iš kurios matyti, kad mobilaus ryšio telefonas Nokia 515 įgytas 2014-05-20 sutarties pagrindu ir telefono aparato vertė yra 428 Lt (129,95 eurai).

Kaltinamasis I. A. neigė tyčia sudavęs du smūgius nukentėjusiajam G. G. į veidą ir aiškino, jog sukdamasis su alkūne nukentėjusiajam netyčia pataikė į veidą, specialiai smūgių nesudavė. Tokius kaltinamojo I. A. parodymus teismas atmeta, kadangi jie yra paneigti nukentėjusiojo G. G. parodymais, kuriais teismas neabejoja ir kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog G. G. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir poodinė kraujosruva veide, specialisto išvados aprašomoje dalyje nurodyta, kad G. G. nustatyta poodinė kairės akies hematoma ir nosies srityje (b. l. 42, 1 tomas). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį pavartoto smurto.

Kaltinime I. A. veiksmai dėl nukentėjusiojo televizoriaus pagrobimo buvo kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog kaltinamasis I. A. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas. Teisminio tyrimo metu I. A. tvirtino, jog turėjo tikslą pagrobti televizorių, nes pagrobus telefoną nukentėjęs pretenzijų neturėjo. Kaltinamasis aiškino, jog pirmą kartą nukentėjusiajam laiptinėje jį sulaikius ir liudytojai I. J. televizorių įnešus į butą, jis sugrįžo į nukentėjusiojo butą, tikėdamasis savo sumanymą – pagrobti televizorių – realizuoti, nes nukentėjusysis buvo neblaivus ir kaltinamasis galvojo, jog nukentėjusysis užmigs. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo I. A. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą, nusikaltimą kaltinamasis įvykdė nukentėjusiojo G. G. bute, per trumpą laiko tarpą (nuo 10.20 val. iki 10.40 val.), todėl daroma išvada, jog kaltinamasis I. A. vieninga tyčia siekė vieningo ir konkrečiai apibrėžto nusikalstamo rezultato - pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiojo G. G. televizorių. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo I. A. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip du atskirti nusikaltimai – BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis ir 180 straipsnio 2 dalis. Bylos įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis I. A. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu bei panaudojęs peilį apiplėšė nukentėjusįjį ir tai kaltinamasis padarė vieninga tyčia – įgyvendino vieną sumanymą dėl to paties dalyko ir kaltinamojo I. A. nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tęstinė, t. y. tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vertindamas I. A. parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Tai, jog kaltinamasis I. A. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo G. G. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Nukentėjęs G. G. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir, nors sužalojimo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymus atitinka kiti įrodymai ir jokie prieštaravimai tarp nukentėjusiojo parodymų bei visų bylos įrodymų nėra. Nukentėjusysis duodamas detalius parodymus apie įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu, vienodai tvirtino, jog jokio smurto prieš kaltinamąjį nevartojo, o kaltinamasis I. A. po bandymo išnešti televizorių sugrįžo į butą ir labai greitai, nieko nesakydamas, sudavė smūgius peiliu. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina telefonų abonentų, kuriais įvykio metu naudojosi nukentėjusysis, liudytojas M. U. išklotinių analizė, o būtent: minėti duomenys nurodo, jog iš I. A. telefono 10.19 val. skambinta taksi (pagal paties kaltinamojo parodymus, išėjęs iš nukentėjusiojo buto pirmą kartą, skambino taksi); iš I. A. telefono 10.33 val., 10.41., 10.44. (b. l. 126, 1 tomas) vėl skambinta taksi; o 10.48 val. G. G. kviečia medikus (1 tomas, b. l. 153-154). Šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis sugrįžęs į nukentėjusiojo butą, bute prabuvo trumpą laiką ir tai leidžia tvirtinti, jog kaltinamojo veiksmai – smūgiavimas peiliu nukentėjusiajam – buvo susiję su jo tyčia pagrobti nukentėjusiojo televizorių. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo I. A. parodymai, kad nukentėjusiajam G. G. dūrė peiliu, nes šis jį išvadino „žiurke“ ir tas žodis jį labai įžeidė, nepatvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl pripažįstami siekimu sušvelninti savo padėtį. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis dėl šios aplinkybės buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu pačioje pirmoje apklausoje, kuri vyko 2015-04-08, nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių neprisiminė ir jų nenurodė (b. l. 196-197, 1 tomas). Parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-04-09 taip pat negalėjo nurodyti konflikto priežasties (b. l. 3, 2 tomas). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2015-05-06 I. A. jau teigė, kad nukentėjusysis jam priekaištavo dėl telefono, ėmė vadinti „žiurke“ ir tuo metu, kai nukentėjusysis taip pradėjo vadinti, sugalvojo, kad reikia pavogti dar ir G. G. televizorių (b. l. 15, 2 tomas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė kitaip - teigė, jog televizorių sugalvojo pagrobti, būdamas pas nukentėjusysis, nes nukentėjusysis nesiskundė dėl pagrobto telefono (b. l. 190, 2 tomas). Teisme I. A. teigė, jog tik po to, kai jo (I. A.) iš buto išneštą televizorių, parnešė liudytoja I. J. nukentėjusysis jį ėmė vadinti „žiurke“, todėl jis dėl to labai įsižeidė, nors pats neneigė, kad į butą sugrįžo, norėdamas pagrobti televizorių ir tikėdamasis tai padaryti tuo metu, kai nukentėjusysis dėl girtumo užmigs. Vertinant tokius kaltinamojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis, savaip interpretuodamas bylos duomenimis, siekė sušvelninti savo padėtį, neigdamas inkriminuotą kvalifikuojantį požymį - savanaudiškas paskatas. Savanaudiškos paskatos yra tada, kai siekiama tu­rė­ti ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą sau ar ki­tiems as­me­nims (už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, iš­lai­ky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir ne­teisė­tai, iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo, ki­to as­mens iš­lai­kymo ir pan.). Kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog G. G. daiktus vogė dėl to, kad galėtų juos parduoti ir gauti kažkokių pajamų, kadangi niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, negauna jokių pašalpų (b. l. 16, 2 tomas). Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti, ar buvo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, jeigu buvo konfliktas, tai, kas jį pradėjo, dėl kokios priežasties konfliktas kilo, kas ir kokius žodžius sakė, kurią dieną ir kuriuo momentu toks konfliktas buvo. Šis liudytojas nepatvirtino kaltinamojo parodymų, jog jis (M. U.) sakė tokius žodžius - ,,G., baik, nevadink taip, nes gali turėti bėdų“. Be to, M. U. painiojosi ir viso proceso metu buvo nenuoseklus, nes neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie kaltinamojo ir jo susitarimus po įvykio vykti į (duomenys neskelbtini), sakyti, kad I. A. sužalojo nukentėjusįjį, kaltinamojo prisistatymo kitu vardu aplinkybes ir pan. Teismas liudytojo G. U. parodymus vertina siekimu sušvelninti kaltinamojo I. A. padėtį. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog I. A. parodymų dėl jo įžeidimo ir asmeninių paskatų buvimo nepatvirtina bylos įrodymai, todėl nėra pagrindo veiką perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo I. A. veikos atitinka BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes jis panaudodamas peilį, apiplėšė nukentėjusįjį ir plėšimo metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo I. A. veiksmai – smūgiavimas nukentėjusiajam peiliu - patvirtina, kad smūgiai nukentėjusiajam G. G. buvo suduoti tyčia. Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė nesitaikydamas, nukentėjęs jokių aktyvių veiksmų tuo metu, kai dūrė peiliu, kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Paminėtos aplinkybės nurodo, kad I. A. veikė neapibrėžta tyčia ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. A. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jei kaltinamasis būtų norėjęs, būtų galėjęs suduoti daugiau smūgių peiliu, tačiau sudavė kaltinime nurodytų smūgių skaičių. Tačiau suduodamas smūgius peiliu į šlaunis ir į pilvą nukentėjusiajam G. G., kaltinamasis I. A. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo I. A. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.

Nukentėjusysis G. G. pareiškė 200 eurų turtinės ir 5 700 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 44, 1 tomas) bei prašė jį priteisti iš kaltinamojo I. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl pagrobto ir negrąžinto televizoriaus, kurio vertė 943,99 Lt. Nukentėjusysis G. G. pateikė kvito kopiją, iš kurios matyti, jog televizorius LG pirktas 2012-01-27 už 943,99 Lt (b. l. 48, 1 tomas). Vertinant nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes apie televizoriaus būklę, akivaizdu, jog reiškiamas turtinės žalos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam turtinės žalos neatlygino, todėl nukentėjusiojo turtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistinas iš kaltinamojo I. A. nukentėjusiajam G. G., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimą, kentė fizinį skausmą, teko ilgai gydytis, iki šiol jaučia skausmą, laukia dar viena operacija, sužalojimo padarinius jaučia ir dabar. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo I. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, ilgalaikius nepatogumus, rūpestį kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko pakeisti asmeninį gyvenimą – gydėsi patirtus sužalojimus, kas G. G. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo I. A. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis, į nusikaltimo pasekmes, į turtinės žalos civilinio ieškinio dydį, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo G. G. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas 4 500 eurų sumai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 4500 eurų. Mažindamas civilinį ieškinį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, į tai, jog nukentėjusysis neturtinės žalos civilinį ieškinį grindė ir nustatytu nedarbingumo lygiu. Tačiau bylos duomenys, taip pat ir paties nukentėjusiojo parodymai, nurodo, jog nedarbingumas nukentėjusiajam buvo nustatytas dar iki įvykio ir dėl kitų susirgimų, šiuo metu nukentėjusiajam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (b. l. 5, 3 tomas).

Civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 3989,44 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 106-108, 110, 1 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. A. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo G. G. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 107-108, 110, 1 tomas) matyti, kad dėl G. G. patirto sužalojimo gydymo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 3989,44 eurų. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo I. A. veika.

Kaltinamojo I. A. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, o dėl veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo I. A. atsakomybę dėl visų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią išvadą, teismas daro, įvertinęs paties I. A. parodymus, nukentėjusiojo G. G. ir liudytojo M. U. parodymus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo I. A. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo I. A. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), o nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, - baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis įvykdė baigtas tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, jis nuo 1995 metų teisiamas už analogiškus nusikaltimus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, skirtą pagal 2009-09-24 nuosprendį, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2014 m. pavasarį (b. l. 45-91, 2 tomas), po paleidimo iš pataisos įstaigos buvo baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, smulkų svetimo turto grobimą (b. l. 92-95, 2 tomas), taip pat įstatymus pažeidė kitoje valstybėje (b. l. 56-57, 2 tomas), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 104, 2 tomas), skirti teismo psichiatrinės ekspertizės nerekomenduojama, kadangi nusikaltimo padarymo metu buvo orientuotas situacijoje, psichozės reiškinių nenustatyta (b. l. 108, 2 tomas), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta (b. l. 102, 2 tomas). Atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis I. A. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo buvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu, nesuteikė jam pagalbos ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti, neatlygino nė dalies nusikaltimais padarytos žalos, į nusikaltimų pasekmes – nukentėjusysis sužalojimo padarinius tebejaučia, į tai, jog dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pripažinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į visas bylos aplinkybes.

BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistu, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis I. A. naują nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) padarė, būdamas teistas, t. y. nuo 1995 metų teisiamas ir yra laikomas teistu už tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikalto, būdamas recidyvistu. I. A. sistemingai teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vėl nusikalto, iš ankstesnių teistumų jis jokių teigiamų išvadų nedaro, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė, kaltinamasis daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, todėl, vertinant visas paminėtas aplinkybes, kurios parodo I. A. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, I. A. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Dėl įvykdytų nusikaltimų nėra nė vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o yra viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, todėl atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į BK 56 straipsnio reikalavimus - pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skirti griežtesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis - kaltinamajam I. A. už nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis, tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją – prašė kaltinamojo labai griežtai nebausti, artima vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina arešto bausmė, kurios trukmė taip pat nustatytina artima vidurkiui. Šioje byloje nustatyta, kad I. A., siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, jį sunkiai sužalojo, t. y. šias nusikalstamas veikas padarė tais pačiais veiksmais bei tuo pačiu metu. Todėl nagrinėjamu atveju I. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nustatyta, jog nukentėjusios L. K. telefonas buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai ir todėl byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė. Kadangi nustatyta, jog kaltinamasis I. A. iš nusikalstamos veikos – pardavęs nukentėjusios L. K. telefoną gavo 20 eurų, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš kaltinamojo I. A. konfiskuotina ši pinigų suma, t. y. konfiskuotina 20 eurų, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Kaltinamasis I. A. nuteisiamas už vieno labai sunkaus, vieno sunkaus ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Kadangi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, I. A. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, į tai, jog anksčiau jis buvo nusikaltęs laisvės atėmimo vietoje, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, dalis laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam nustatytina atlikti kalėjime.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį areštu trisdešimčiai parų;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir I. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, I. A. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-07 iki 2016-01-25. Bausmę paskirti atlikti – pirmus trejus metus atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, I. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš I. A. konfiskuoti 20 eurų valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo G. G. 200 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš I. A. nukentėjusiajam G. G. 200 eurų.

Nukentėjusiojo G. G. 5 700 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. A. nukentėjusiajam G. G. 4 500 eurų.

Tenkinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 3989,44 eurų civilinį ieškinį ir priteisti iš I. A. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 3989,44 eurų.

Daiktinius įrodymus – G. G. kelnes, I. A. batus ir M. U. DNR lyginamąjį pavyzdį - saugomus į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (2015-06-09 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-05-27 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-06-09 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.