Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyve­na­mą­ją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodek­so (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kal­s­­ta­mos veikos padarymui, 2016 m. liepos 18 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), pagriebusi peilį ėjo link nukentėjusiojo, mojavo peiliu, žodžiu išsakydama grasinimus V. K. jį papjauti, tokiu būdu grasino jį nužudyti, dėl ko nukentėjusiajam V. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais.

Kaltinamosios V. K. parodymais (b. l. 51-52, 55-56), kuriuose savo kaltę ji pripa­­­­ži­no visiškai. Paaiškino, kad 2016-07-18 ryte namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu R. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. jos brolis V. K., gyvenantis tame pačiame name, grįžo į namus papietauti. Ji pradėjo jam prikaišioti, kad vagia iš jos daržo daržoves, konfliktuoti su juo dėl buities. Buvo labai supy­kusi, virtuvėje nuo stalo pasiėmė peilį ir eidama link brolio mosikavo peiliu, norėjo jį įbauginti. Tačiau prie pat nebuvo priėjusi, kadangi brolis pabėgo. Negali pasakyti, ar būtų jam dūrusi su peiliu, ar ne. Šiems jos veiksmams didelę įtaką turėjo alkoholis. Grasindama peiliu suprato, kad broliui kelia baimę, jis išsigando ir pabėgo iš virtuvės. Labai gailisi.

Nukentėjusiojo V. K. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 2, 29, 31), iš kurių matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi V. K. ir jos sugyventiniu R. M.. 2016-07-18 apie 12 val. iš darbo grįžo namo pavalgyti ir pamatė, kad sesuo su sugyventiniu vartoja alkoholį. Vos tik jam įėjus į namus sesuo griebė ant stalo buvusį peilį ir eidama link jo šaukė, kad papjaus. Jis išsigando, jog tai, ką sako, ji gali ir padaryti, kadangi anksčiau taip pat yra jį su peiliu sužalojusi, manė, kad jos grasinimai yra realūs, todėl iš karto pabėgo ir iškvietė policiją. Sesuo girta nuolat taip elgiasi, konfliktai tarp jų vyksta dėl jos girtavimų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12-21), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., V. K. ir V. K. gyvenamajame name. Ant stalo rastas ir paimtas virtuvinis peilis.

Daikto apžiūros protokolu (b. l. 22-23), kuriuo apžiūrėtas virtuvinis peilis, kurio rankena rudos spalvos, ilgis – 23,5 cm, ašmenų ilgis – 12 cm, plotis ties rankena – 2 cm.

Liudytojo R. M. parodymais (b. l. 36), iš kurių matyti, kad 2016-07-18 ryte su savo sugyventine V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), varto­jo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. pas juos į kambarį atėjo jos brolis V. K., jie su V. pradėjo bartis dėl buities, nes V. K. visiškai nesirūpina buiti­mi. Jie su V. ir V. gyvena viename name, tačiau pusės yra atidalintos, jie su V. gyvena vienoje namo pusėje, o jis kitoje. Vaikšto per bendrą įėjimą. V. ir V. konfliktuoja nuolatos, dažniau­siai dėl buities. Jis nematė, kada V. paėmė peilį ir mosikavo prieš V. Gal tuo metu buvo išėjęs į lauko tualetą, dabar tiksliai negali pasakyti. Matė, kai tarp jų įvyko konfliktas, tačiau prie jo ji peilio nebuvo paėmusi. 2010 m. V. buvo „padūrusi“ savo brolį V., tačiau nega­li pasakyti, kaip ir dėl ko ten viskas įvyko, nes praėjo ilgas laiko tarpas ir neprisimena. Ankščiau tiek V., tiek ir V. dažnai vartodavo alkoholį, dabar jie yra susitvarkę, retai kada geria.

Alkoholio kiekio matuoklio kvitais, iš kurių matyti, kad 2016-07-18 V. K. nustatytas 3,14 promilių neblaivumas (b. l. 42), V. K. buvo blaivus (b. l. 27).

Asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), brolis (b. l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. K. kaltė padarius jai inkri­­mi­nuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamoji grasino nužudyti nuken­tė­ju­sįjį, kuriam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jos pa­da­ry­ta nu­si­kalstama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama vie­šieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skir­­­­­ti kalti­na­­­­ma­jai viešuosius darbus. Kaltina­moji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­­­­džia­muo­­ju įsaky­mu, sutin­ka su siūlo­mos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 87-91).

V. K. padarė nesun­kų tyčinį nu­si­­­­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteis­­ta (b. l. 66-67), bausta adminis­t­ra­cine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 68-74), psichi­kos ir priklausomybių ligų registre neįrašyta (b. l. 82), gyvenamosios vietos seniūnijos charak­­te­ristikoje nurodyta, kad turi žalingų įpročių, yra konfliktiška, impulsyvi, gyvena ne pagal visuo­­menėje nusistovėjusias gyvenimo normas, konfliktuoja su broliu, konfliktai dažnai baigiasi smurtu (b. l. 84).

Kaltinamosios atsakomybę leng­­vi­nančia aplinkybe pripa­žin­ti­na tai, kad prisipažino pada­riu­si bau­­džia­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­džiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­­ko­my­bę sunki­nančia aplin­ky­be pripa­žin­ti­na tai, kad nusi­­kals­ta­mą veiką pa­darė būda­ma apsvai­­gu­si nuo alkoholio, kas turėjo įta­­kos nu­si­kals­ta­­mos veikos pada­ry­mui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punk­tas).

Įver­­­ti­nus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mo­sios asme­­­­nybę, jos turtinę padėtį (nedirbanti), jai skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankci­jo­je numa­­­­­ty­ta bausmė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – vie­­šieji darbai. Parenkant baus­mės dydį atsi­­žvel­gia­ma į kaltinamąją charakterizuojan­čius duomenis, atsako­my­­­bę leng­vinančią ir sunkinančią aplin­ky­bes, į tai, kad smurtas naudotas buiti­­nio konf­likto metu. Kaltinama­jai skirtina artima vidur­­­kiui viešų­jų darbų bausmė, nes pripa­žin­ti­na, kad ši baus­mė bus pakan­ka­ma pa­siek­­ti baus­­mės tikslus – sulaik­yti ją nuo nusikals­ta­mų veikų dary­mo, nu­baus­ti bei užtikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgyvendi­ni­mą (BK 41, 61 straips­niai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji grasino nužudyti savo artimą giminaitį, į jos atsakomybę sunki­nančią aplinkybę, charakterizuojančius duomenis, jai skirtina baudžia­mo­jo povei­kio priemo­nė – dalyvavimas smurti­nį elge­­sį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2016-07-18 iki 2016-07-20 (dvi paros).

Kaltinamajai paskirtos kardo­mosios prie­monės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­­­tėju­siojo ir rašy­ti­nis pasi­­žadė­ji­­mas neišvykti – panaikin­tinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugo­mas Alytaus apskri­­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (b. l. 24-25), – sunai­­­­­kin­­­tinas kaip menkavertis (Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo pro­­ceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pa­sek­mės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­go­jant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuo­me­nės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę baus­­mę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį (viso 120 valandų) visuomenės labui.

Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, vieną su­lai­ky­­mo parą prily­ginus šešioms vie­šų­jų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius laikinajame su­lai­ky­me iš­bū­tą laiką – nuo 2016-07-18 iki 2016-07-20 (dvi paras), laikyti, kad V. K. 12 valan­dų viešųjų darbų atlikusi.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskir­ti V. K. baudžia­­mojo po­vei­­kio priemonę – daly­vavimą smurtinį elge­sį keičiančiose programose, įpareigo­jant ją įvykdyti per keturis mėne­­­­­sius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – įparei­go­jimą gyventi skyrium nuo nuken­tė­jusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsiteisė­jus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugo­mą Alytaus apskri­­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, – sunaikinti.

Išaiškinti V. K., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskir­tų viešų­­jų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­­­ju įsaky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašy­mą reika­­laujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgis teisi­nės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džia­muoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagri­nė­­jimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­do­­mas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­masis įsa­ky­mas neskundžia­mas.