Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo BUAB „KAT metal“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nagrinėjamoje civilinėje byloje 2017 m. lapkričio 21 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys. Iš atsakovo Š. P., ieškovui priteista 2 040,58 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procento dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 040,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 61,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

2017-12-08 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo iš jo priteistą pinigų sumą išdėstyti mokėjimais kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur. Atskirai nurodė, kad priteistos sumos neginčija. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu nedirba, planuoja pradėti naują komercinį verslą, be to nuomojasi gyvenamąsias patalpas ir dėl to patiria papildomų išlaidų.

LR CPK 288 str. 4 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina priimtą sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jei konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškimas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali būti patenkintas tik pasyviajai šaliai įrodžius abi 287 str. 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes.

Sutinkamai su CPK 285 straipsniu sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sąlygos: turi būti konstatuotas šalies nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, nors jai yra tinkamai apie tai pranešta, iš nedalyvaujančios šalies nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, arba šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad 2017-11-21 teismo posėdyje yra įstatyme numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti. Todėl teismas nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo įvertina visus su jo pareiškimu susijusius argumentus.

Kaip žinoma, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtina nurodyti aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas bei neteisėtas, pridėti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, be to, būtina pagrįsti tai, jog pareiškėjo neatvykimas į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimas buvo nulemtas svarbių priežasčių. Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių nagrinėja tik tas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą, tai yra teismas nagrinėja prašymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik šiose ribose (CPK 288 str.). Taip pat teismas gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nagrinėti ne visą bylą iš naujo, o tik tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovas, ir tuos atsakovo argumentus, kuriais jis grindžia teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 288 str.).

Nagrinėjamu atveju, teismas neanalizuoja atskirai atsakovo pareiškimo motyvų, kadangi ginčo dėl priteistos sumos tarp šalių nėra, kas tuo pačiu atitinka ir civiliniame procese deklaruojamą rungimosi principą (CPK 12 str.).

Tuo pačiu teismas, vertindamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendžia, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laiko, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kaip žinoma, pagal proceso teisėje galiojančią taisyklę, materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui už akių panaikinti ar pakeisti, bet tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad jokių materialinės teisės normų pažeidimų nagrinėjant ieškovo ieškinį nebuvo padaryta, dėl to neatsiranda pagrindas peržiūrėti iš esmės pagrįstą sprendimą už akių. Šis reguliavimas atitinka proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei protingumo principus ir yra aktualus nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių, teismas, priimdamas šį sprendimą, ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 178, 185 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2017-11-21 teismas byloje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą už akių ir peržiūrėti jį atsakovo pareiškime nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo (atsakovo) prašymo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė reikiamais atvejais nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus. Nagrinėjamos bylos atveju teismas atsižvelgia į ginče dalyvaujančių asmenų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, nustatydamas sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus.

Aiškindamas ir taikydamas analogišką proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Todėl spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo tvarka neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo vardu LR nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. O iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad atsakovui anksčiau nuosavybės teise priklausė keli lengvieji automobiliai, kurie šiuo metu jau yra išregistruoti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas LR darbo santykių neturi. Atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo name esančiame Miško g. 13A, Šiauliai, kuris nuosavybės teise pagal jo paaiškinimus priklauso atsakovo tėvams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme dar 2013-08-13 yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta 1 560 Lt (atitikmuo 451,81 Eur) piniginė bauda, kurią atsakovas turėjo sumokėti įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytos anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį (dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turėtų skolinių įsipareigojimų), teikia teismui pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant yra teisinis pagrindas išdėstyti byloje priimtą teismo sprendimo už akių įvykdymą. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, siekdamas išlaikyti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad teismo sprendimo už akių įvykdymas negali būti išdėstytas dešimties mėnesių terminui, kaip to nori atsakovas, nes tai per ilgas terminas. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad ginčo atveju teismo sprendimo už akių įvykdymas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui (CPK 271 str. 1 d.).

Tuo pačiu atsakovas įpareigotinas sumokėti ieškovui nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo nesumokėtos pinigų sumos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad sprendimo už akių įvykdymo išdėstymas netaikomas iš atsakovo priteistam žyminiam mokesčiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Atsakovo Š. P. prašymą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11204-772/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti.

2. Atsakovo Š. P. prašymą išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių vykdymą tenkinti iš dalies.

2.1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių ieškovui BUAB ,,KAT metal“ (į. k. 302848106) iš atsakovo Š. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 2 040,58 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų 58 ct) nuostolių sumos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos lygiomis dalimis, nustatant, jog mėnesio trukmė 30 kalendorinių dienų, įskaitant ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 040,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-31) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir nuo nesumokėtos pinigų sumos bei 61,00 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

3. Likusioje dalyje atsakovo prašymo dėl byloje priimto sprendimo už akių išdėstymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.