Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, kaltinamajam M. T., mažametės nukentėjusiosios E. A. atstovei pagal įstatymą J. T., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

nedalyvaujant mažametei nukentėjusiajai E. A., nukentėjusiajai V. O. R., civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

M. T. 2015 m. rugsėjo 28 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo miegamajame, rankomis suėmęs sugyventinės J. T. mažametę dukrą E. A., gim. (duomenys neskelbtini), už pažastų, pakėlė, tyčia trenkė į lovytę, mažametė atsitrenkė į lovytės apsauginę tvorelę, dėl to lūžo kairysis šlaunikaulis, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė mažametės sveikatą.

Be to, jis 2015 m. spalio 23 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), V. O. R. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus rankomis savo artimam šeimos nariui - močiutei V. O. R. į įvairias kūno vietas, po to suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ją smaugė, tuo sukėlė V. O. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. prižiūrėjo sugyventinės J. T. mažametę dukrą E. A.. J. T. buvo išėjusi iš namų tvarkytis reikalų ir žadėjo grįžti apie pietus, tačiau negrįžo. Mažametė E. vis nemiegojo. Be to, jis buvo piktas, kad negrįžta sugyventinė, todėl suėmęs mažametę už pažastų, trenkė ją į lovytės kraštą. Mergaitė, ją pajudinus, buvo nerami. Grįžusiai sugyventinei apie įvykį iš karto nieko nepasakojo. Po įvykio jis išsikraustė gyventi pas močiutę. 2015 m. spalio 23 d., apie 16.30 val., būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, išgirdo, kaip jam pasirodė, močiutės V. O. R. pokalbį, jog sergantį senelį reikia išvežti į senelių prieglaudos namus, todėl supykęs, ją mušė ir smaugė, sudavė keturis smūgius ranka į įvairias kūno vietas. Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000,00 eurų neturtinės žalos mažametei nukentėjusiajai E. A. bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 2788,85 eurų už nukentėjusiosios gydymą pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).

Kaltinamasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. sugyventinei J. T. išėjus tvarkyti reikalų ir namo negrįžus sutartu laiku, jis buvo piktas. Paliktos prižiūrėti mažametės vis nemiegojo, todėl jis E. suėmė už pažastų, trenkė mergaitę stipriai į lovytės atramą. Mergaitės koja užkliuvo už lovytės atramos. E. garsiai šaukė. Grįžus sugyventinei mergaitė miegojo, apie įvykį jis nieko nepasakojo. Mergaitė atsibudusi nesikėlė iš lovytės, o sugyventinė ją apžiūrėjo ir pamatė, kad ištinusi kairė koja, todėl iškvietė medikus, kurie pasakė, kad koja lūžusi. Jis suprato, kad dėl jo veiksmų mergaitei lūžo koja. Vėliau jis skambino J., domėjosi mergaitės sveikata. Po įvykio jis išsikėlė gyventi pas močiutę V. O. R.. 2015 m. spalio 23 d. jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, grįžo namo apie 16.00 val., atsigulė miegoti. Gulėdamas išgirdo, kaip jam pasirodė, jog močiutė kalba, kad senelį reikia vežti į senelių prieglaudą, todėl atsikėlęs su ja susibarė, sudavė smūgius rankomis, kliuvo į veidą ir kitas vietas, po to suėmė rankomis už kaklo ir spaudė. Močiutė ėmė verkti, suprato, kad jai skauda, todėl išsigandęs, kad atvyks policijos pareigūnai, pabėgo. Kitą dieną jis močiutės atsiprašė, abu susitaikė. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi, pažadėjo daugiau negerti, kad neskaudintų močiutės (b. l. 76-77, 83-84-85).

Kaltinamasis M. T. parodymų patikrinimo vietoje metu davė analogiškus parodymus apie mažametės sužalojimo aplinkybes (b. l. 88-94).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad M. T. kraujyje 2015 m. rugsėjo 28 d. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 12).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis M. T. buvo jos sugyventinis. 2015 m. rugsėjo 28 d. ji buvo išėjusi pas socialinį darbuotoją, dukras buvo palikusi namie. Jas prižiūrėjo M. T.. Vienai dukrai 2 m., kitai 1 m. Mindaugui žadėjo, jog grįš namo apie pietus, tačiau užtruko. Grįžusi apie 14.00 val. rado dukras miegančias. Pasirodė, kad M. yra sutrikęs. Kuomet E. atsibudo, iš lovytės nesikėlė, verkė. Apžiūrėjusi dukrą, ji pamatė, kad ištinusi E. kairė kojytė, suprato, jog ji yra lūžusi, kreipėsi į medikus. Mergaitė buvo gydoma. M. jai po kurio laiko paskambinęs pasakė, kad Emilę metė į lovytę ir kojytė užkliuvo už lovos krašto. M. jos atsiprašė dėl dukros sužalojimo (b. l. 33-35).

Iš specialisto išvados Nr. G 364/15 (10) matyti, kad E. A. nustatyta kairio šlaunikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodomu laiku. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, paveikus kairę šlaunį. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 23-24 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, kur buvo sumušta mažametė E. A.. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta ( b. l. 9-11 ).

Nukentėjusioji V. O. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d., apie 16.30 val., jos namuose anūkas M. T., būdamas piktas ir apsvaigęs nuo alkoholio, jai sudavė 8 kartus rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą. Ji tvirtina ir ankstesnius parodymus. Po to jos atsiprašė. Ji anūkui atleido (b. l. 60-61).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog V. O. R., pasak nukentėjusiosios, M. T. sudavė smūgius rankomis, smaugė rankomis kaklą (b. l. 54-55).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 23 d. vykdė tarnybines pareigas, vyko pagal iškvietimą pas V. O. R.. Įvykio vietoje buvo rasta tik nukentėjusioji V. O. R., kuri paaiškino, kad neblaivus anūkas M. T. grįžęs namo smūgiavo jai į galvą ir kitas kūno vietas, po to griebė už kaklo ir smaugė, taip sukėlė fizinį skausmą. M. T. namie nebuvo (b. l. 64-65).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. O. R. pranešė, jog ją primušė anūkas M. T., sukėlė fizinį skausmą. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta ( b. l. 9-51-53).

Byloje surinktų įrodymų visuma, kurie yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, nustatyta, kad kaltinamasis M. T. suėmęs Mažametę E. A. už pažastų, trenkė ją į lovytės atlošą, dėl ko pastarajai lūžo kairės kojos šlaunikaulis. Kaltinamojo veiksmų pasekoje, t. y. tyčia, iš pykčio, trenkiant mažametę į lovytės atlošą, jis nukentėjusiąją sužalojo, taip dėl kairio šlaunikaulio lūžio padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 str. 2 d. 1 p.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. T. sudavė savo močiutei V. O. R. keturis kartus rankomis į įvairias kūno vietas bei suėmęs už kaklo ją smaugė, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojantį fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui ar artimam giminaičiui požymį atitinka BK 140 str. 2 d. sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką 2015 m. spalio 23 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kada kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamas prie apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų, praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas remiantis BK 38 str. nuostatomis, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 98-100), baustas administracine tvarka dėl administracinių teisės pažeidimų, kurie buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 101-104), į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (b. l. 106), nedirba (b. l. 107), Raseinių rajono savivaldybės Girkalnio seniūnijos charakterizuojamas kaip asmuo, augęs globos namuose, jo tėvams buvo apribota tėvų valdžia, registruojasi darbo biržoje (b. l. 108), dirba padienius darbus, talkininkauja kaimynams, padeda močiutei, skundų dėl jo elgesio negauta (b. l. 110).

Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad BK 138 str. 2 d. 1 p. padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo gyvenimo būdo išdava, o sąlygoti susiklosčiusiosios situacijos. Tačiau tai, jog kaltinamojo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis pagal BK 140 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja V. O. R., o jis padarė kitą analogišką nusikalstamą veiką, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tai dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo išdava.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą M. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012).

M. T. yra teisiamas pirmą kartą. Yra jauno amžiaus. Administracine tvarka baustas pagal ATPK 178 str. dėl pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 1 p., teismo nuomone, kaip ir minėta, yra atsitiktinė, sąlygota susiklosčiusios situacijos, neparodanti kaltininko vertybinės orientacijos. M. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas atskleisti, atsakomybės nevengia. Tuoj po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiųjų atsiprašė, su močiute V. O. R. susitaikė, ji jam atleido. Taip pat kaltinamasis M. T. domėjosi ir mažametės nukentėjusiosios sveikata, atsiprašė jos atstovės pagal įstatymą motinos J. T.. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas. Kartu su mažametė nukentėjusiąja negyvena, išsikraustė, kas rodo jo akivaizdų norą daugiau netraumuoti mažametės. Augo šeimoje, kurioje buvo ribota jo motinos tėvų valdžia. Buvo auginamas globos namuose, močiutės, pas kurią gyvena ir šiuo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog gyvenimo sąlygotos aplinkybės nulėmė kaltinamojo socialinių įgūdžių stoką. Seniūnijos pateiktais duomenimis kaltinamojo motina ir močiutė, pas kurią gyvena, apibūdinamos, kaip mėgstančios vartoti alkoholinius gėrimus, kas sudaro pagrindą manyti, kad aplinka, kurioje augo kaltinamasis, sąlygojo tai, kad ir jis vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau nepaisant to, kaltinamasis M. T. užsiregistravęs darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, mėgino kurti šeimą, kurti socialinius ryšius. Seniūnijos pateiktais duomenimis dirba padienius darbus, talkininkauja kaimynams, padeda močiutei, kas rodo jo akivaizdžius ketinimus socializuotis visuomenėje. Minėti socialiniai ryšiai, darbo paieška sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o kaltinamasis bus resocializuotas visuomenėje (BK 75 str.).

Prokurorė, ginant viešąjį interesą, mažametės nukentėjusiosios E. A. interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44-45). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Iš specialisto išvados Nr. matyti, kad nukentėjusiajai dėl kairio šlaunikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 23-24).

Prokurorės ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kaltinamasis M. T. jį pripažįsta. Tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mažametė dėl patirto smurto ir sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizines kančias. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, nekilnojamojo ar registruojamojo turto neturi, tačiau yra jaunas darbingas ir gali uždirbti lėšų žalai atlyginti. Įvertinus aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 5000 eurų iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti E. A..

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2788,85 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų E. A. buvo teikta skubios pagalbos paslauga, vaikų ligų gydytojo ir radiologo konsultacija, LSMUL Kauno klinikos 2015-11-09 vaikų ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos, nuo 2015-09-28 iki 2015-10-22 nukentėjusioji buvo gydoma LSMUL Kauno klinikų stacionare, nuo 2015-10-22 iki 2015-11-11 VšĮ Respublikinėje ligoninėje - reabilitacijoje. Už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Minėtai mažametei suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 2788,85 eurai (b. l. 152-153). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas bylos įrodymais, ieškiniu, medicininiais dokumentais, kaltinamasis M. T. jį pripažįsta, todėl jis tenkintinas visiškai, priteisiant 2788,85 eurų iš kaltinamojo.

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus, nes turto nerasta, lėšų kredito įstaigose nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d. ir paskirti:

- pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. T. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. 23.40 val. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 13.50 val. (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., įpareigojant M. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti mažametės E. A. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su mažamete nukentėjusiąja E. A.

Vadovaujantis BK 75. str. 1, 2, 4 d., 67 str., 70 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, t. y. skirti 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos nuteistasis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Procesinės prievartos priemonė – laikinas M. T. nuosavybės teisės apribojimas panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Prokurorės ieškinį, ginat viešąjį interesą, tenkinti visiškai ir priteisti iš M. T. 5000,00 eurų E. A. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. T. 2788,85 eurus Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Raseinių rajono apylinkės teismą.