Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148-497/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
1S-148-497/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-148-497/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d., V. K. ½ teismo paskirtos bausmės atliko 2021 m. gruodžio 21 d. V. K. neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 4 metai 9 mėnesiai 11 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-66 nutarė netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašė Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. V. K. skundą atmetė.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su minėta nutartimi nuteistasis V. K. skundu prašo panaikinti Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir teismo nuožiūra nustatyti apribojimus ar įpareigojimus, jei būtina su intensyvia priežiūra.

6.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas konstatavo, jog bausmės tikslai nepasiekti, tačiau konkrečiai neįvardijo kurie BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti tikslai nepasiekti, todėl teismo nutartis yra neaiški, atitinkamai, neteisėta ir nepagrįsta.

6.2. Nors teismas nurodė, kad jis atlieka bausmę dėl žmogaus gyvybės atėmimo, tačiau nuteistojo teigimu, nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kvalifikacija negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ši aplinkybė buvo vertinama skiriant bausmę, o pakartotinis šios aplinkybės vertinimas prieštarauja Konstitucijos principams. Tai patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas, nurodydamas, kad sprendimas taikyti lygtinį paleidimą, nepaveikia bylą nagrinėjusios teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, galiojimo (D. G. prieš Lietuvą) Taip pat teismas yra pasisakęs, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės.

6.3. Skunde pažymima, kad teismas netinkamai konstatavo faktus susijusius su jo paskatinimais. Nors teismas teigė, kad paskutiniu metu nuteistasis nebuvo skatintas, tačiau paskutiniu jis skatintas 2 kartus, be to, netgi piniginėmis premijomis (2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. vasario 25 d. paskatinimo kopijos prideda prie skundo).

6.4. Skunde nesutinkama su Komisijos ir teismo išvadomis dėl V. K. finansinių įsiskolinimų. Apeliantas pažymi, kad pagal vykdomuosius raštus antstoliai kas mėnesį išskaičiuoja po 30 proc. pajamų, kurias jis gauna į pataisos įstaigą. Turimi įsiskolinimai mokami jo paties, mokant juos iš laisvės ir nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. jis sumokėjo 12469,16 Eur (tai patvirtina antstolės patvarkymas). Atkreipia dėmesį, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Apelianto teigimu, teismo išvada prieštarauja Jungtinių Tautų komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnio nuostatoms – niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, tai yra už skolas ar įsiskolinimus.

6.5. Skunde pabrėžiama, kad argumentas, jog V. K. nerealizuoja savęs darbinėje veikloje yra niekinis, nes Vilniaus pataisos namai patys nesilaiko įstatymo reikalavimų ir nesuteikia sąlygų nuteistiesiems dirbti. Apeliantas nurodo, kad pataisos namuose labai mažai darbo vietų, o esamos – užimtos. Remdamasis teismų praktika atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaiga privalo nuteistajam suteikti darbą.

6.6. Tai pat apeliantas nurodo, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu jam leista pataisos įstaigoje vykdyti individualią veiklą, kuri registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir išduota individualios veiklos pažyma (prideda tai patvirtinančių dokumentų kopijas).

6.7. Apelianto teigimu, asmens bylos ir socialinės tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, struktūruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys. Jis yra orientuotas į savo resocializacijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir nestruktūruotoje aplinkoje. Taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais. Jis dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvavimas šioje priemonėje vertinamas kaip sėkmingas. Taip pat nurodoma, kad V. K. kreipėsi į socialinį darbuotoją, nuo 2022 m. sausio mėn. dalyvauja psicho-savianalizės užsiėmimuose, taip pat būrelių veikloje, įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi profesinėje mokykloje, vykdo individualią veiklą pataisos įstaigoje, siekia įgyti staliaus – baldžiaus specialybę. Všį (“duomenys neskelbtini“) gauta pažyma, jog jis dalyvavo projekto „Išmokime gyventi be smurto“ programoje, dalyvavimas šioje programoje vertintinas teigiamai. Stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje bei daroma prielaida apie tinkamai įsisavintas žinias pykčio valdymo tema. V. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus (galiojančių nuobaudų neturi), už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 11 kartų, dengia skolą pagal antstolių patvarkymus, kreipėsi dėl teisės dirbti. Apeliantas pabrėžia, kad deda maksimalias pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, jeigu būtų paleistas lygtinai būtų įdarbintas bei turėtų gyvenamąją vietą (prideda tai patvirtinančius dokumentus), grįžtų pas žmoną į savo šeimą. Apelianto teigimu, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina jo daromą pažangą, o pati Komisija nurodė, kad anksčiau Komisijos nustatytas rekomendacijas jis nuosekliai vykdė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas

8. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nuteistasis V. K. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 2021 m. gruodžio 21 d., todėl atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

10. Aukštesnysis teismas pritaria skundo teiginiams, jog nuteistasis deda pastangas mažinti jo elgesį veikiančius kriminogeninius veiksnius. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu V. K. įgijo vidurinį išsilavinimą, o taip pat ne vieną profesinę kvalifikaciją (suvirintojo, apdailininko bei siuvėjo specialybę), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. siekia įgyti staliaus baldžiaus specialybę. Taigi abejonių, jog nuteistasis yra motyvuotas įgyti kuo didesnį kiekį darbinių įgūdžių, nėra. V. K. dalyvauja darbinio užimtumo veikloje laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. sausio 6 d. atliko šiuos nemokamus darbus: sutvarkė bendrojo naudojimo patalpose esančią skelbimų lentą, tvarkė ir klijavo bibliotekoje esančias knygas, sutvarkė futbolo aikštelę ir vartus, padėjo nešti prekes į įstaigos parduotuvę, sutvarkė pataisos įstaigos koplyčios patalpas. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog jis vykdė ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo elgesio pataisos programose „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Išmokime gyventi be smurto“ ir dalyvavimas šiose programose vertinamas kaip sėkmingas, nuo 2022 m. sausio mėn. dalyvauja psicho-savianalizės užsiėmimuose, taip pat atsižvelgdamas į rekomendacijas 2022 m. sausio mėn. kreipėsi į pataisos įstaigos socialinį darbuotoją, aptarti aktualūs klausimai, numatytos tęstinės konsultacijos, kurias V. K. tęsia. Taip pat nuteistasis aktyviai dalyvavo ir kitose pozityvaus užimtumo bei į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse (teminėje paskaitoje „Konfliktų valdymas“, intervencinėje priemonėje „Tik tu ir aš“, „12 žingsnių programoje“ ir kt). Remiantis socialinio tyrimo išvada, V. K. skatintas 11 kartų.

11. Nuteistasis su skundu apygardos teismui pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. balandžio 8 d. įsakymų išrašus iš kurių matyti, kad V. K. skirti paskatinimai – piniginės išmokos, taigi skundžiamos nutarties teiginys, jog jis paskutinį kartą skatintas 2021 m. spalio 8 d. bei, jog po paskutinės nuobaudos skyrimo skatintas tik vieną kartą, (o taip pat, kad jis skatintas 11 kartų) iš tiesų neatitinka šiuo metu esančių faktinių aplinkybių. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad šie paskatinimai nėra nurodyti 2022 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje (antrasis paskatinimas apskritai skirtas jau po 2022 m. kovo 17 d. Komisijos nutarimo priėmimo), kuri yra pagrindinis dokumentas, remiantis kuriuo sprendžiama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Be to, šių apelianto pateiktų dokumentų apie paskatinimus apskritai nėra V. K. asmens byloje, todėl teismas objektyviai negalėjo žinoti apie šiuos paskatinimus ir jų aptarti. Taigi, teismas išvadas dėl nuobaudų ir paskatinimų darė remdamasis jam pateikta medžiaga, todėl spręsdamas dėl faktinių aplinkybių, klaidos nepadarė.

12. 2022 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykiu su įstaigos personalu, konfliktų inicijuoti nelinkęs, išlieka labiau orientuotas į mokymosi ir specialybių įgijimo procesus, motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą yra pakankama. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

13. Aptarti duomenys iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau vien jų nepakanka tam, kad V. K. būtų taikomas lygtinis paleidimas, juo labiau, kad yra ir eilė neigiamai jį apibūdinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo.

14. Anksčiau V. K. pripažintas kaltu dėl turtinio pobūdžio nusikaltimų bei nusikaltimo viešajai tvarkai padarymo. Už pirmojo nusikaltimo padarymą paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, antrąjį ir trečiąjį kartą jam skirtos realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės, ketvirtą – 100 MGL dydžio bauda. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą – asmens nužudymą. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti kliūtimi netaikyti lygtinio paleidimo, nes į tai atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad V. K. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors nėra esminės ir pagrindinės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jie yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, savo tikslų nepasiekė, nes nepaisant atliktų bausmių (nors praėjus ilgam laiko tarpui) V. K. nusikalto penktą kartą, padarydamas vieną pavojingiausių smurtinių nusikaltimų, kurio pasekmės negrįžtamos, padaryta veika gerokai sunkesnė už ankstesnes. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio, net terminuotų laisvės atėmimo bausmių atlikimas pageidaujamo poveikio nuteistajam nedaro.

15. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė visiškai nepriekaištingai. V. K. bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau padaryti pažeidimai – šiurkštūs. Taip pat iš asmens bylos matyti, kad V. K. 2019 m. gruodžio 7 d. rytinio nuteistųjų patikrinimo metu pareigūnui pareiškus pastabą dėl nekultūringo elgesio valgant obuolį, kitų nuteistųjų akivaizdoje pareigūnui pasakė „debilas“. Vilniaus pataisos namų drausmės komisija, išnagrinėjusi medžiagą, nusprendė nuobaudos neskirti ir apsiriboti prevenciniu pokalbiu, tačiau tai nepaneigia, kad nuteistasis nesilaikė pataisos įstaigos taisyklių. Aptartos aplinkybės, vertinant jas kartu su tuo, kas aptarta anksčiau, neigiamai apibūdina nuteistąjį.

16. Abejones, kad apeliantas sugebės laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, savo interesus įgyvendinti socialiai priimtinais būdais, kelia ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors V. K. kreipėsi dėl intervencinių priemonių vykdymo ir 2020 m. sausio mėn. pradėjo vykdyti programą „Tik tu ir aš“, tačiau 2020 m. birželio mėn. nuteistasis šią priemonę nutraukė, 2020 m. liepos mėn. kreipėsi dėl tolimesnio jos tęsimo, 2021 m. birželį ši priemonė nutraukta, atsižvelgiant į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Pastebima, jog nuteistojo motyvacija gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais. Taigi, nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, o priemonė buvo nutraukta net du kartus. Remiantis socialinio tyrimo išvada, V. K. būdingi negatyvių emocijų valdymo sunkumai, objektyvaus savi–vaizdžio ir savivokos stoka, kontroliuojantis elgesys, sunkumai identifikuojant problemines sritis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Konkrečių paties bruožų ar elgesio ypatumų, kuriuos norėtų savyje pakeisti, įvardinti nelinkęs, yra patenkintas savimi. Pažymima, kad nuteistojo emocinės gerovės problemos (jausmų, sunkumų slopinimas, polinkis galios jausmą palaikyti nederamu elgesiu) glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad užsiėmimų metu analizuojant nusikalstamo elgesio veiksnius V. K. tampa gynybiškas, pastebėta, jog motyvuojant realizuoti save darbinėje veikloje, atsirado priešiškos reakcijos, kurių anksčiau nebuvo, šiuo metu nuteistasis to nesiekia, tvirtindamas, kad ir taip save realizuoja. Taigi, skundo teiginiai, kad nuteistasis deda visas pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, vertintini teigiamai, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant dedamų pastangų, apeliantas dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos.

17. Nors skunde teigiama, kad teismo argumentas, jog apeliantas nedirba yra nepagrįstas, nes pati pataisos įstaiga negali suteikti jam darbo, tačiau su tuo nesutiktina. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, 2021 m. gruodžio 8 d. prašymas dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų buvo netenkintas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, taigi aukštesnysis sutinka, kad ši aplinkybė iš tiesų negali būti vertinama kaip neigiamai apibūdinanti nuteistąjį. Visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad V. K. bausmę atlieka nuo 2017 m. sausio 11 d., o dėl teisės dirbti kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 8 d. taigi praėjus beveik keturiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Papildomai pažymėtina ir tai, kad dėl teisės dirbti nuteistasis kreipėsi tik po to, kai pirmąjį kartą svarstant dėl jo lygtinio paleidimo, Komisija 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, o V. K. skundas dėl šio sprendimo, buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi. 2020 m. birželio 2 d. jam buvo siūlyta kreiptis dėl darbo, tačiau nuteistasis nepareiškė sutikimo. Nors pats V. K. teigė, kad taip pasielgė, nes norėjo sulaukti sprendimo dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog darbas pataisos įstaigoje nesudaro jokių kliūčių nuteistąjį perkelti į pusiaukelės namus, tai, jog 2020 m. birželio 29 d. netenkinus prašymo dėl perkėlimo į pataisos namus (asmens bylos 2 t. 2 d. b. l 51;64), V. K. beveik 1,5 metų neišreiškė noro dirbti, šis jo teiginys laikytinas deklaratyviu. Šią aplinkybę, patvirtina ir Komisijos 2022 m. kovo 10 d. posėdžio protokolas (b. l. 54) iš kurio matyti, kad V. K. paklaustas ar bandė darbintis, nurodė, kad bandė eiti į besargybą, tačiau nebuvo vietų, tvirtino, kad teikia dėl to prašymus, paklaustas kodėl kreipėsi dėl darbo tik be sargybos, nurodė, kad teikė prašymą dėl individualios veiklos, teigė, kad prieš tai kreipėsi tik dėl darbo be sargybos, tačiau tvirtino niekada neatsisakydavęs atlikti nemokamus darbus, kai jo būryje vyko remonto darbai. Taigi, pats V. K. patvirtino, kad dėl darbo pataisos įstaigoje teritorijoje jis apskritai nesikreipė, todėl teigti, kad jis bausmės atlikimo metu išnaudojo visas galimybes bandyti įsidarbinti, o jo nedarbą lėmė tik nuo jo nepriklausančios aplinkybės (pataisos įstaigoje esančių darbo vietų trūkumas), nėra pagrindo. Aplinkybė, jog apeliantas kreipėsi dėl leidimo vykdyti individualią veiklą ir nutarties priėmimo metu jau yra pradėjęs ją vykdyti, vertintina teigiamai, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ji vykdoma tik daugiau kaip mėnesį. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog motyvacijos dirbti anksčiau V. K. neišreiškė, aktyvių veiksmų dėl darbinės veiklos imdamasis tik paskutiniu metu.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog asmeniui negali būti atimta laisvė dėl įsiskolinimų visiškai nesusijusi su lygtinio paleidimo taikymu. Neginčydamas aplinkybės, jog asmuo negali būti įkalinamas dėl finansinių įsipareigojimų, aukštesnysis teismas pažymi, kad V. K. atlieka bausmę dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymo, o ne todėl, kad turi finansinių įsiskolinimų. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo veiksmai, siekiant atlyginti padarytą žalą yra reikšminga aplinkybė, nes tai vienas iš kriminogeninių veiksnių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad remiantis Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktais duomenimis (2022 m. vasario. pažyma), V. K. turi vykdomųjų dokumentų 87, 210,61 Eur sumai, išieškota 1793,47 Eur, likutis – 85417,14 Eur. Iš apelianto į bylą pateiktų antstolės vykdomųjų raštų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu solidariai V. K. ir A. K. priteista turtinė žala atlyginta, neturtinė žala yra atlyginta iš dalies, atlygintos žalos dalis nėra didelė. Taip pat iš 2020 m. gegužės 28 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pateikė antstolės patvarkymus iš kurių duomenų matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. jis atlygino 12469,16 Eur iš 60905,66 Eur (asmens bylos 2 d. 2 t. b. l. 57). Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistojo įsiskolinimai yra mokami, vertintina teigiamai, kita vertus, įsiskolinimai yra mokami ne paties nuteistojo, o jo artimųjų lėšomis, taigi pats apeliantas, deklaruodamas Komisijai, jog darbo nebijantis, norintis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nesiima veiksmų, patvirtinančių, jog jis iš tiesų ketina dirbti ir kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Apelianto nurodoma, aplinkybė, jog įsiskolinimus jis iš laisvės moka pats, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytina deklaratyvia.

19. Socialinio tyrimo išvadoje yra suformuoti V. K. pakartotinio elgesio rizikos apsauginiai veiksniai, tai yra jo išsilavinimas, pakankami darbo įgūdžiai ir patirtis, įdarbinimo galimybė (tai patvirtina ir nuteistojo bei pačių jį įdarbinti sutinkančių įmonių į bylą pateikti dokumentai), gyvenama vieta ir geri tarpusavio santykiai su artimaisiais, palankus požiūris atlyginti žalą bei stebima motyvacija realizuoti save socialiai priimtinais būdais. Šie veiksniai neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertinant byloje esančias aplinkybes neeliminuoja pakartotinio nusikalstamumo galimybės.

20. BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, V. K. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo nepakito, ji išliko vidutinė. Aukštesnysis teismas pritardamas skundžiamos nutarties išvadai pažymi, kad nors rizikos balai nenurodyti, tačiau iš 2022 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad didžiąją dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro dinaminiai balai (finansiniai įsiskolinimai, negatyvių emocijų valdymo sunkumai, kontroliuojantis elgesys, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir kt.). Šiuos balus nuteistasis gali koreguoti savo elgesiu bei pastangomis, taip mažindamas nusikalstamo elgesio riziką bei demonstruodamas, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

21. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino, tiek teigiamai, tiek neigiamai V. K. elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes ir išsamiai atsakė į skundo argumentus. Tai, jog teismas nenurodė, kurie iš bausmės tikslų nebus realizuoti, nereiškia, jog nutartis laikytina neaiškia. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas