Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-757-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. lapkričio 29 d. V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad V. B. 2021 m. lapkričio 9 d. 11.58 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovintį automobilį BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir palikusi automobilį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-757-2022 V. B. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 600 eurų bauda.

Pareiškėja V. B., nesutikdama su Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimu, pateikė skundą. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 sausio 11 d. nutarimą priėmęs bei surašęs Institucijos vyresnysis tyrėjas tinkamai neišnagrinėjo visų tyrimo medžiagoje esančių įrodymų, bylos duomenys buvo vertinami paviršutiniškai, neišsamiai bei atsietai vienas nuo kito, dėl to nebuvo pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai ir nebuvo surinkta neabejotinų V. B. kaltės įrodymų, o tik buvo padarytos prielaidos, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) esamomis aplinkybėmis galėjo būti padarytas, todėl atsižvelgus į tai, kad neginčijama išvada apie V. B. kaltumą nebuvo padaryta, 2022 m. sausio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-757-2022 privalo būti panaikintas. Kaip nurodyta pačiame 2022 m. sausio 11 d. nutarime „nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, buvo vertinami byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema [...], vaizdo įrašas“, kuriuos analizuojant manyta, jog, kaip akivaizdžiai automobilis OPEL, važiuodamas į stovėjimo vietą minėtu adresu, nepaliko tarpo tarp šono ir priekine kairės pusės dalimi kliudė šalia stovinti BMW ir apgadino kairės pusės priekines ir galines duris. Tačiau šie paminėti argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš minimos vaizdo įrašo medžiagos akivaizdaus transporto priemonių OPEL ir BMW kontakto nematyti, vaizdo įrašo raiška nekokybiška tvirtinti išvadai apie automobilių susidūrimą. Priešingai, iš V. B. per viešai žodinio proceso tvarka vykusį posėdį ir advokatės R. U. pateiktų nuotraukų (stop kadrų iš to paties vaizdo įrašo) turinio yra matyti, kad jokio kontakto tarp transporto priemonių būti negalėjo, susidūrimo išvengta, tačiau nutarimą priėmęs vyresnysis tyrėjas šių pateiktų nuotraukų visiškai neįvertino Be to, nurodytame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. B. ir jos atstovė - advokatė įsitikino, kad nagrinėjimo metu buvusių neaiškumų nesistengta pašalinti bei teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos. Advokatė R. U., bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, prašė tyrėjo skirti vaizdo įrašo, iš kurio, neva, matyti padarytas administracinis nusižengimas, ekspertizę, tačiau vyresnysis tyrėjas tą daryti atsisakė.

Skunde teigiama, kad nepagrįstai padarytuose Eismo įvykio registravimų skyriaus vyresniojo specialisto išvadoje ir 2022 m. sausio 11 d. nutarime nurodyta, jog BMW apgadinimai atsirado po to, kai OPEL važiuojant į stovėjimo vietą, neapskaičiavo atstumo šone ir jį kliudė. Tai neigia apgadinimų lokalizacija, pateikta fotonuotraukose. Visų pirma, pažymėtina, kad toks nutarime nurodytas teiginys yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir niekaip neįrodytas, nes nutarime nėra pateikta jokių pagrįstų teiginių apie tai, kaip ir kokiu būdu tarp automobilių OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvus kontaktą. Antra, iš tyrimo medžiagoje esančių fotonuotraukų, automobilių apgadinimai buvo neteisingai fiksuoti (nesimato, kaip liečia žemei naudojant masteline liniuote, t. y. apgadinimai ant automobilio OPEL VECTRA yra mažesniame aukštyje nei apgadinamai ant automobilio BMW 120D. Be to, kaip nurodyta Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto pačioje tyrimo medžiagoje, V. B. automobilį BMW kliudė su savo automobilio kairės pusės priekine dalimi, kitaip tariant - su automobilio priekiniu bamperiu, todėl akivaizdu, kad buvus susidūrimui tarp V. B. vairuoto automobilio priekinio bamperio ir tarp automobilio BMW kairės pusės priekinių bei galinių durelių, pastarosios būtų įlinkusios, o ne ant jų būtų atsiradę įbrėžimai, kaip kad nurodoma tyrimo medžiagoje ir nutarime nagrinėjamu atveju.

Pareiškėja V. B. nurodo, kad Institucijos vyresniojo tyrėjo veiksmai, priimant ginčijamą 2022 m. sausio 11 d. nutarimą, pažeidė ANK 567 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, kuriame nurodyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Surašydamas ir priimdamas ginčijamą nutarimą, vyresnysis tyrėjas neįgyvendino aukščiau paminėtos pareigos, kadangi visas V. B. administracinio nusižengimo padarymo fakto konstatavimas apsiribojo paviršutinišku bei nepakankamai išsamiu tyrimo medžiagoje esančių duomenų vertinimu, deklaratyvių teiginių nutarime išdėstymu bei prieštaravimų, esančių tyrimo medžiagoje, nepašalinimu.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tačiau, kaip minėta, šie klausimai buvo nagrinėti visiškai neišsamiai, į juos nebuvo tinkamai įsigilinta, o tik buvo formaliai konstatuota, kad pareiškėja kalta dėl nusižengimo padarymo ir kad automobilio BMW savininkei buvo padaryta turtinė žala. Nurodytame kontekste papildomai pažymima, jog automobilio BMW sąmatoje nurodyti transporto priemonės apgadinimai taip pat nebuvo išsamiai įvertinti, kadangi akivaizdu, jog įvykus lengvųjų automobilių OPEL ASTRA ir BMW 120D susidūrimui tyrimo medžiagoje nurodytomis aplinkybėmis, automobilio BMW 120D durų rankenėlės, durų spynos cilindrai, stiklo angos juostos ir durų galinio vaizdo veidrodis negalėjo būti apgadinti, todėl V. B. atžvilgiu atliktas tyrimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir šio tyrimo rezultate priimtas 2022 m. sausio 11 d. nutarimas turi būti vertintini kritiškai.

2022 m. sausio 11 d. nutarimo skubotą bei formalų surašymą liudija ir aplinkybė, jog minėto nutarimo turinyje iš pradžių yra nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vėliau jau yra teigiama, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. B., todėl tai tik dar kartą parodo, kad minėtasis nutarimas buvo surašytas šabloniškai ir pakankamai neįsigilinant į visas tyrimui galinčias reikšmės turėti aplinkybes.

Pareiškėjos V. B. nuomone, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje sudėties. Šio administracinio nusižengimo esmė - tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. „Nagrinėjant šios kategorijos administracinę būtina nustatyti ar asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumų, priešingumų KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigų pasilikti eismo įvykio vietoje, šių pareigų sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytų žalų, nuslėpti savo neblaivumų, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Taigi sutinkamai su nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pareiškėjos nuomone, jau nutarimo išvados patvirtina, kad pareiškėja, net pripažinus, kad tarp automobilių buvo kontaktas su kuo kaip minėta pareiškėja kategoriškai nesutinka, neturėjo tyčios įvykdyti jai inkriminuojamą ANK 426 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi nutarime nurodyta: „Kontakto garso galėjo nesigirdėti, bei kontakto galėjo ir nepajusti, nes kontaktas nebuvo didelis, gilus, tai matosi ir iš byloje pateiktų fotonuotraukų. V. B. pastato savo valdytą OPEL, išlipa iš jo, apžiūri šalia stovėjusį BMW ir nueina į kitą gatvės pusę. Būtent šie argumentai patvirtina, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą pripažįsta, kad V. B. veiksmuose nėra tyčios, nes V. B. galėjo nepajusti kontakto, todėl nutarimas kaip nepagrįstas naikintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Institucija nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantei inkriminuotą administracinio nusižengimo sudėtis pilnai įrodyta bylos duomenų visuma. Vertinant apeliantės versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais ir teiginiais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą apeliantės neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl 2021 m. lapkričio 11 d. gauto pranešimo, kad 2021 m. lapkričio 9 d., Kaune, (duomenys neskelbtini)g. rastas apgadintas stovėjęs automobilis. Informaciją pateikė D. T.. Pateikdama informaciją pridėjo foto nuotraukas ir vaizdo įrašą. Tyrimą atlikęs pareigūnas patikslino gautą informaciją ir paprašė D. T. pateikti išsamesnį paaiškinimą elektroniniu paštu. D. T. paaiškino, kad atėjusi prie automobilio rado jį apgadintą. Kitą dieną, už priekinio stiklo rado paliktą raštelį su kontaktais ir informaciją, kad asmuo turi svarbios informacijos jos automobilio apgadinimus. Susisiekus su asmeniu, jis paaiškino apie ant automobilio atsiradusius apgadinimus ir perdavė foto nuotraukas bei vaizdo įrašą. Visą gautą informaciją perdavė policijos pareigūnams. Įvykį matė liudininkė G. M., kuri po įvykio elektroninių paslaugų portale pranešė apie matytas aplinkybes. Pateikdama pranešimą nurodė, kad 2021 m. lapkričio 9 d. 11:58 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)namo automobilių aikštelėje, automobilis OPEL VECTRA valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (automobilį vairavo moteris) parkuodamasis kelis kartus įvažiavo į šalia stovintį BMW 1 klasės automobilį valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) OPEL VECTRA vairuotoja išlipusi iš automobilio apžiūrėjo apgadintą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Prie bylos pridėtame vaizdo įraše matyti, kad automobilis OPEL VECTRA stovi prisilietęs prie automobilio BMW. Automobilio OPEL VECTRA vairuotoja praveria dureles, tačiau iš automobilio nelipa. Pavažiuoja į priekį, po to atgal. Vėl pavažiuoja į priekį, pastato automobilį šalia automobilio BMW. Iš automobilio OPEL VECTRA išlipa senyvo amžiaus moteris ir neskubėdama apžiūri automobilius ir nueina iš įvykio vietos. Tyrimą atlikęs pareigūnas apžiūrėjo apgadintus automobilius, juos nufotografavo, fotografuojant matavo apgadinimų aukščius naudodamas mastelinę liniuotę. Apžiūrėjęs automobilius padarė išvadą, kad ant automobilių esantys apgadinimai, jų aukštis ir pobūdis sutampa. Tyrimą atlikęs pareigūnas nustatė, kad eismo įvykio metu buvo padaryta 330,57 eurų žala. Institucija laikosi nuomonės, kad tyrimas atliktas tinkamai nepažeidžiant tyrimo proceso. Tyrimo metu nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių apeliantės kaltę.

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7, 8 straipsniai). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013). Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad apgadinimai transporto priemonės buvo ženklūs, padaryta žala yra 330,57 eurai, tai patvirtina ne tik vaizdo įrašas, liudininkės parodymai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, bet ir transporto priemonių apžiūros protokolų išvados. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. skundą palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 9 d. ji, per langą pamačiusi, kad atsilaisvino vieta automobiliui, perstatė savo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į saugesnę vietą. Statant automobilį, pamatė, kad ji yra šalia kito automobilio, todėl sustojo pažiūrėti, koks tarp jų tarpas, ar ji kliudė kitą automobilį, Tarp automobilių buvo 5-6 cm tarpas. Iš automobilio ji neišlipo, mes dėl sąnarių ligos jai sunku įsėsti, tik pradariusi dureles pažiūrėjo. Jai į akis krito šalia stovėjęs automobilis, nes jo durelių spalva pakeista, lyg apglamžytas, rankenėlės apsuktos lipnia juosta. Perstačiusi automobilį jį grįžo namo. 2021 m. lapkričio 16 d. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad jos ieško policija. Ji pasakė telefono numerį ir kaimynė jį perdavė policijai. Jai paskambino A. M. ir pasakė, kad ji padarė avariją ir ji gali atvažiuoti į Kelių policiją. Ji pasakė, kad atvažiuoti negali, nes serga, ir nėra kam ją atvežti. Jis klausinėjo, kiek metų ji vairuoja, kiek km suvažinėja. Ji pasakė, kad nesutinka padariusi avariją ir ginsis. Pareigūnui tai labai patiko. Tada jis pats atvažiavo pas ją į namus, ji įsileido jį į butą. Jis rėkė, kodėl padariusi avariją pasišalino iš įvykio vietos, nepaliko raštelio, neužpildė deklaracijos, kodėl nepranešė draudimo bendrovei. Jis dar atsiuntė jai nuotraukas, kurios buvo pateiktos kartu su skundu. Iš nuotraukų ir filmuotos medžiagos suprato, kad filmuota buvo iš jos laiptinės trečiame aukšte esančio buto. Mano, kad asmuo, kuris filmavo, galėjo jai pasakyti dėl pažeidimo, nueiti kartu apžiūrėti automobilį ar iškviesti policiją. Su policijos pareigūnu išėjo į lauką, nuėjo prie jos automobilio, kuris nuo įvykio nebuvo judintas, nes ji pora savaičių sirgo. Pareigūnas rodė jai jos automobilio bamperį, o šis buvo užkrėstas purvu. Ji pakrapštė purvą, o pareigūnas vis sakė, kad tai ji padarė, kad subraižyta. Po to nuėjo prie nukentėjusiosios automobilio. Matėsi suraižytos vairuotojo pusės priekinės ir galinės durys. Ji paklausė pareigūno, kaip ji su galiniu bamperiu galėjo tas duris subraižyti. Nukentėjusiosios automobilio durelės nebuvo įlenktos, jos tik buvo subraižytos per kelis rėžius. Pareigūnas vis sakė, kad tai jos kaltė. Ji pasiūlė apžiūrėti atsiųstas nuotraukas, tačiau pareigūnas pasakė, kad neturi laiko. Grįžusi namo pareigūnui pasakė, kad skambins draudimo agentei, kad užregistruotų įvykį, o paskui žiūrės, kaip čia bus. Jai liepė parašyti pasiaiškinimą. Jam nepatiko, ką ji parašė, išvardijo, kokios baudos jos laukia. Dar liepė jai nuėjus prie nukentėjusiosios automobilio palikti raštelį, kad nori su ja susitikti. Su ja niekas nesusisiekė. Kitą dieną paskambino pareigūnui ir klausė, ką jai toliau daryti. Sakė pareigūnui, kad jis neatliko jokių matavimų, nepaėmė duomenų ekspertams, o ji net nukentėjusiosios nematė. Klausė, kodėl jis jos ieškojo per kaimynę, kai registruose pagal automobilio numerį galėjo nustatyti jos duomenis ir telefoną. 2011 metais prie namų iš jos buvo pagrobta rankinė su dokumentais. Ji skambino į policiją, pasakė, kas atsitiko, užblokavo korteles. Vykstant tyrimui jai reikėjo nuvykti į Santakos policijos komisariatą. Ji klausė pareigūno, ko jis ieškojo Santakos komisariate, tačiau jis tylėjo ir nieko nesakė. Kai jai atnešė pasirašyti protokolą, ji perskaitė jį, pasirašė, tačiau nurodė, kad su juo nesutinka. Sakė, kodėl jos draudimo bendrovė turi mokėti už tai, ką kažkas padarė. Po kelių dienų ji paprašė padaryti bylos kopiją. 2021 m. gruodžio 13 d. ji gavo kopijas. Pamačiusi nuotraukas, suprato, kad pareigūnas piktybiškai su ja nebendravo, nekontaktavo, sudėjo nuotraukas, kurių dalis yra blefas. Ji prašė žodinio bylos nagrinėjimo, kuris buvo surengtas 2022 m. sausio 11 d. Ji priartino vaizdą nuotraukose, vaizdo įrašas nebuvo kokybiškas, aparatas nebuvo tinkamai sureguliuotas. Jos pateiktos nuotraukos tyrėjo nedomino, jis tik mostelėjo ranka. Ji nesutinka su atliktais matavimais. Ji nesupranta, kodėl policijos pareigūnas taip su ja elgėsi. Pareiškėjos teigimu, ji nekliudė greta stovėjusio automobilio, nes, jei būtų kliudžiusi, būtų bakstelėjimą pajautusi. Jos bamperis buvo pažeistas įvykyje prieš metus laiko. Ji įsitikinusi, kad prie nukentėjusiosios automobilio ji neprisilietė. Ji užsuko 20 km/h greičiu, pamačiusi, kad automobilis jau prie šono, pradarė duris pasižiūrėti. Ji mano, kad įvykis buvo filmuojamas iš trečiame aukšte gyvenančios G. D. buto, o ne iš 5-o aukšto. Nukentėjusiosios mašina kieme stovėjo nuo lapkričio 8 d. iki 11 d., tik 11-ą dieną ji išvažiavo iš kiemo.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad pareiškėjos V. B. ji nepažįsta. Automobilis BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobilį stato (duomenys neskelbtini)g., kur netoli dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“ psichologe. Iš namų (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 9 d. ryte ji atvažiavo į darbą ir paliko automobilį. Ji nematė, kad automobilis būtų apgadintas, jis buvo tvarkingas. Apie automobilio apgadinimą su įrodymais 2021 m. lapkričio 11 d. ją informavo liudytojas, palikęs raštelį: „Turiu naudingos informacijos dėl įvykusio įvykio“ ir nurodytas telefono numeris. Tai buvo apie pietus. Paskambinus nurodytu numeriu ji su liudytoja trumpai pakalbėjo, pasikeitė kontaktais, kad būtų atsiųsta vaizdo medžiaga. Prisimena, kad moteris buvo vardu G., jai padėkojo, jokio kitokio atlygio nesiūlė. Liudytoja jai pasakojo, kad dirbo nuotoliu ir pamatė keistai laviruojantį automobilį ir nufilmavo, kaip viskas vyko. Vaizdo medžiagą jai atsiuntė per viber programėlę. Ji buvo mačiusi, kad jos automobilis apgadintas, tačiau niekur nesikreipė. Kai gavo vaizdo medžiagą, tada įgavo drąsos, pasitarė su vyru ir kreipėsi į epoliciją, pateikė visus duomenis. Ji 2021 m. lapkričio 11 d. ir pati fotografavo savo automobilį bei nuotraukas pateikė policijai. Apie tai, kad automobilis apgadintas, 2021 m. lapkričio 9 d. ji nepamatė. Iš darbo namo vyko apie 16.30 val., jau buvo tamsu. Automobilio vairuotojo pusės durelių apgadinimus pamatė tik kitą dieną. Savo automobilį laiko daugiabučio namo kieme. Jei nėra vietos, automobilį laiko aikštelėje prie parduotuvės. Po darbo ji iškart važiuoja namo, jos maršrutas darbas–namai. Iš policijos gavusi duomenis apie pareiškėjos draudimo bendrovę ERGO, kreipėsi į ją dėl žalos atlyginimo. Žala jai atlyginta. Neprisimena, ar savo automobilį fotografavo toje pačioje vietoje, kur rado raštelį. Ji nedalyvavo policijos pareigūnų atliekamoje jos automobilio apžiūroje, kai jie atliko apgadinimų vietų matavimus. Ji buvo informuota apie juos, tačiau tuo metu dirbo ir neišėjo į lauką. Jos automobilio šonui buvo nubraukti dažai, jai neatrodė, kad automobilio šonas būtų įlenktas. Įbrėžimas buvo vienas tęstinis ir dar keli kiti toje pačioje linijoje per abi dureles. Dabar nuotraukose ji mato kitokį vaizdą. Mano, kad vienu braukimu buvo padaryti keli įbrėžimai. Jos automobilis buvo fotografuotas jos telefonu „Samsung A50“ (duomenys neskelbtini), kartu dalyvavo jos giminaitis E. B.. Neatsimena, ar laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 11 d. ji važinėjo kur nors daugiau nei į darbą ir namo. Jos automobilis nebuvo paliktas prie darbovietės kelias dienas. Pareiškėjos gyvenamojo namo 2-oje laiptinėje nėra lankiusis, ji tame name reikalų neturi. 2021 m. lapkričio 9 d. ji vyko į darbą apie 8.30 val., prieš 9-ą val. Jos automobilio rankenėlėse yra apšvietimas, atidarant dureles jos šviečia.

Liudytoja G. M. parodė, kad pareiškėjos V. B. ji nepažįsta. Nukentėjusiąją D. T. ji yra mačiusi vieną kartą po įvykio, kad papasakotų, ką matė perdavė vaizdo įrašus. Kiek žino, pareiškėja V. B., gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir ji. Ją yra kelis kartus mačiusi, jokių reikalų su ja neturėjo. Po įvykio praėjus mėnesiui laiko, gruodžio 13 d. pareiškėja V. B. jai skambino, prisistatė, kad ji- G. M. ją pridavė, ir sakė, kad ji- G. M. prisidirbo: „Nu ką, brangioji, prisidirbai“, nes neturėjo teisės ją filmuoti, kad ji nieko nepadarė, paduos ją į teismą. 2021 m. lapkričio 9 d. ji dirbo namie, priėjo prie virtuvės lango ir pamatė keistai į parkavimo vietą manevruojantį automobilį, dėl ko jai kilo įtarimas. Pastebėjo, kad jis kelis kartus atsitrenkė į kitą automobilį. Paskutinių atsitrenkimų metu ji išsitraukė telefoną, kad tai užfiksuotų. Vaizdo įraše užfiksuota pareiškėja V. B.. Ji įvykį pamatė nuo to veiksmo, kai buvo parkuojamasi labai arti kito automobilio arba į kitą automobilį. Tas pats manevras vyko kelis kartus, buvo bandoma tiesintis. Du kartus šis veiksmas tikrai buvo, gal buvo ir trečias kartas. Ji įvykį stebėjo iš 5-o aukšto. Jai atrodė, kad galimai buvo apgadintas kitas automobilis. Ji išėjo į kiemą, nufotografavo apgadintą automobilį ir nukentėjusiajai pateikė nuotraukas. Tą pačią dieną ji pateikė pareiškimą su informacija apie įvykį su nuotraukomis į epoliciją. Su ja niekas nesusisiekė, todėl kitą dieną ant nukentėjusiosios automobilio priekinio stiklo po valytuvu paliko raštelį, kad susisiektų su ja ir ji galėtų pateikti medžiagą apie įvykį. Apie 15-16 val. su ja susisiekė nukentėjusioji, klausė, ar gali ją nurodyti liudytoja, perdavė jai informaciją apie įvykį. Už poros dienų jos susitiko. Nukentėjusioji jai padovanojo saldainių „Raffaello“ dėžutę ir „Dilmah“ arbatos, ant maišelio buvo užrašyta „Ačiū“. Negali nurodyti, iš kokio atstumo ji filmavo įvykį, iš 5-o aukšto nusileidus jis buvo tiesiai priešais. Pro langą automobilio apgadinimų ji nematė, matė tik automobilio įvažiavimą į kitą automobilį, o nusileidus žemyn ji pamatė automobilio įbrėžimą ir jį nufotografavo savo telefonu „Iphone 6S“. Įvykio vaizdo įrašai daryti 11.58 val., o po 20 min. ji fotografavo išėjusi į lauką bei šiuos duomenis pateikė policijai. Kai jai skambino pareiškėja V. B., ji klausė, iš kokio aukšto ji filmavo. Ji jai atsakė, kad nesakys, kad klaustų policininko. Ji filmavo iš 5-o aukšto, o ne iš 3-io aukšto. Filmuojant vaizdą galima pritraukti, „prizoominti“. Ji fotografavo su savo telefonu ir padarė 7 fotonuotraukas. Kurias nuotraukas ji siuntė policijai, negali pasakyti. G. D., gyvenančios 3-iame aukšte, ji nepažįsta, gal yra mačiusi.

Liudytojas E. B. parodė, kad D. T. yra jo giminaitė. Ji atvažiavo pas jo žmoną į svečius. Jis pamatė ant jos juodos spalvos automobilio BMW nubraukimą prie duris. Kurioje pusėje buvo nubraukimas, neatsimena. Jo manymu, nubraukta buvo su raktu arba susiję su parkingu. Ar nubraukimai buvo vienoje linijoje, jis neatsimena, nes įvykis buvo prieš pusę metų. Jis D. T. automobilio nefotografavo, tik patarė jai jį fotografuoti, kad užfiksuotų įvykį, nes yra padaryta žala, pati D. T. automobilį fotografavo. Jis nėra fotografas, jis negali patarti, kaip fotografuoti. Tuo metu D. T. automobilis buvo pakankamai švarus.

Liudytoja G. D. parodė, kad pareiškėjos V. B. nepažįsta, bet žino iš matymo, gyvena toje pačioje laiptinėje. D. T. nepažįsta. Jos buto langai išeina į gatvę, aikštelės nesimato dėl aukštų medžių. Apie automobilio apgadinimą ji nieko nežino. Ji tik matė, kad buvo atvažiavusi policija ir pareiškėja su policijos pareigūnu ėjo pas save į namus. Tai buvo žiemą, bet datos pasakyti negali. Konteineriai pro langą nesimato, jei medžiai be lapų, tai kai kurie konteineriai matosi. G. M., G. G., D. B. nepažįsta. V. B. ji niekada nesakė, kad dabar jai bus blogai. Ji gyvena 3 aukšte. Medžių viršūnės yra iki 4-o aukšto. Niekas iš jos virtuvės nefotografuoja ir nefilmuoja. Su V. B. nebendrauja, prieš 15-20 metų buvo konfliktas dėl jos katytės, kam ji išvedė ją į pievelę. Su kitais kaimynais sutaria gerai, nežino, kaip su kaimynais sutaria V. B.. Žino, kad V. B. bendravo su kaimyne iš pirmo aukšto, bet paskui susipyko. Lapkričio 16 d. laiptinėje nebuvo tokios kalbos, kad V. B. bus blogai, kad ji atkentės. Tokie posakiai jai nebūdingi, ji taip nekalba.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis nėra pareiškėjos ar nukentėjusiosios giminaitis. Jis dirba Kelių policijoje, šiuo metu yra vyresnysis specialistas, nebe pareigūnas. Prieš tai dirbo Eismo įvykių registravimo skyriuje vyresniuoju specialistu. Jis V. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Policijos registruojamų įvykių registre buvo pateiktas įvykio liudytojos pranešimas apie eismo įvykį, kur automobilis „Opel“ kliudo stovintį automobilį BMW. Kartu ji pateikė filmuotą medžiagą. Jis surinko pradinę medžiagą. Jis susisiekė su pranešėja, nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilius. Tuo metu jie jau stovėjo skirtingose vietose, BMW stovėjo toliau dešiniau. Automobilis „Opel“ stovėjo toje pačioje vietoje. Jis nufotografavo automobiliui padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. yra vyresnio amžiaus žmogus, jis pats apklausai važiavo pas ją į namus, vežėsi blankus. V. B. sakė: „Nieko aš ten nepadariau, nieko jai ten nėra“. Apklausiant ji darė moralinį spaudimą, skambino draudimo bendrovei, siūlė jam su kažkuo pakalbėti, nors jis neturi teisės kaip pareigūnas kalbėti svetimu telefonu. Sakė, kad ji žymi žurnalistė, turi prieigų, paskelbs, kad nori pasipinigauti. Paėmus V. B. paaiškinimą, buvo kreiptasi į draudimo bendrovę, kad paskaičiuotų žalą. Surašius protokolą jį nuvežė V. B. į namus, kad ji susipažintų, paliko jai protokolo kopiją. Ne visiems žmonėms protokolus į namus vežioja, bet matė, kad pareiškėja sunkiai juda, sunkiai vaikšto, todėl atsižvelgė į jos padėtį. Pareiškėja teigė, kad ji nieko nekliudė, nieko neapgadino. Jis jai nusiuntė liudytojos pateiktą įvykio vaizdo įrašą, tačiau pareiškėja pasakė, kad: „Nieko aš čia nematau“. Jis buvo įsitikinęs, kad padarytas pažeidimas. Įvykio kaltininkę nustatė pagal įvykyje dalyvavusį automobilį. Vaizdo įraše matosi, kas išlipo iš automobilio. Atvykus į namus jis matė tą patį asmenį, be to, V. B. neneigė, kad ji vairavo automobilį, tik nesutiko, kad ji kliudė ir apgadino kitą automobilį. Jos gyvenamąją vietą sužinojo iš duomenų bazės. Atvykus į įvykio vietą, pareiškėja buvo atėjusi. Jis jai paskambino iš savo tarnybinio telefono, jo neatsimena, kabineto numeris (duomenys neskelbtini), paklausė, ar V. B. naudojasi automobiliu „Opel“, ji atsakė, kad taip. Paaiškino jai, kad ji su tuo automobiliu turėtų atvažiuoti į kelių policiją automobilio apžiūrai. V. B. pasakė, kad ji nieko nepadarė, niekur ji nevažiuos. Atvykus į kiemą jis telefonu paskambino V. B.. Ji išėjo į lauką. Įvykio vietos schemos nebraižė, nes automobiliai jau buvo patraukti. Kūno kamerų jis neturi. Kelintą valandą tai buvo, jis neprisimena. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašą kruopščiai, spausdamas „stop“ kadrus kas sekundę. Vaizdų ekspertams perduoti medžiagą nematė pagrindo, nes jam buvo akivaizdu, kad automobiliai buvo susilietę. Jis negali pasakyti, ar jo turėtai liniuotei yra atlikta patikra. Patikros atliekamos kas metai ar kas du. Liniuotę pagal poreikį jie pasiima ir vežasi į įvykio vietą. Anksčiau liniuotės buvo laikomos budinčioje dalyje. Dabar jos laikomos kabinete. Pagal poreikį pareigūnas pasiima liniuotę ir važiuoja. Tokių liniuočių yra 2-3, tiksliai nežino. Negali pasakyti, kodėl nuotraukose liniuotė vienur atrodo pasvira, o kitur tiesi. Liniuotė viena ranka laikoma, kita ranka fotografuojama. Gulsčiuko prie liniuotės nėra. Liniuotė yra ištraukiama, išsitempia iki 3 metrų, kas jas gamina, nežino. Kažkurioje duomenų bazėje, galimai darbo biržos, buvo nurodytas ne pačios V. B. telefonas, o jos kaimynės. Paskambinus tuo numeriu, ji pasakė, kad pažįsta V. B.. Per namo kaimynes jis nėjo ir V. B. neieškojo. Santakos policijos komisariate jis apie pareiškėją V. B. neklausinėjo, ikiteisminiais tyrimais nesidomėjo. Į įvykio vietą jis atvyko ne įvykio dieną, nes pateiktas liudytojos pranešimas turėjo būti užregistruotas, suvaikščiojo per sistemą, po to tik užvizuojamas. Apie šitą įvykį buvo gauti du pranešimai, vienas 2021 m. lapkričio 9 d. pateiktas G. M., o 2021 m. lapkričio 11 d. jį pateikė D. T.. Šis pranešimas jam buvo užvizuotas 2021 m. lapkričio 14 d. vakare, jis tik 2021 m. lapkričio 15 d. jį pamato ir pradeda dirbti. Jis gana operatyviai 2021 m. lapkričio 16 d. nuvyko į įvykio vietą. Kai ieškojo pareiškėjos kontaktų, duomenų bazėje jų nebuvo. Policijos registruojamų įvykių registre yra informacija apie visus asmens pateiktus pranešimus. Galėjo būti, kad 2011 m. dėl pareiškėjos rankinės vagystės skambino kaimynė ir buvo nurodytas jos telefonas, kuris liko duomenų bazėje. Į Santakos komisariatą jis nevažiavo ir jokių duomenų apie pareiškėja nerinko. 2021 m. lapkričio 16 d. atliekant matavimus įvykio vietoje pareiškėja V. B. dalyvavo, buvo lauke, o automobilio BMW savininkė buvo darbe. Smulkmenų jis neatsimena, tačiau jis tikrai klausė V. B., iš kur jos automobilio apgadinimai. Ji sakė, kad apgadinimai seni ir jam rodė bamperio dešinės pusės kampą. Jis jai pasakė, kad kalba apie kairį kampą ir tada diskusija baigėsi. Įvykio vietos schema buvo sudaroma, kai automobiliai jau buvo patraukti. Jos data yra suformuojama automatiškai, tai įvykio data, o apačioje rašoma schemos sudarymo data. Lipnios juostos ant BMW automobilio rankenos jis nematė. Liniuotė dedama ant žemės, kur apačioje yra rodmenys nuo nulio, šiuo atveju matavimai taip pat buvo daromi.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK.

ANK 426 straipsnio l dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 83 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

V. B. administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta už tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d. 11.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tolio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovintį automobilį BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir palikusi automobilį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nurodyta, kad V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

ANK 426 straipsnio l dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas KET imperatyvų reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. T. 2022 m. lapkričio 9 d. ryte atvykusi į darbą savo automobilį BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini). Apie 11.58 val. pareiškėja V. B., vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo į stovėjimo vietą toje pačioje aikštelėje. Pareiškėjos V. B. manevrai pasirodė įtartini prie šalia aikštelės esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyvenančiai G. M., kuri tuo metu buvo priėjusi prie savo buto lango. Ji įvykį pamatė nuo to veiksmo, kai buvo parkuojamasi labai arti kito automobilio arba į kitą automobilį, dėl ko jai kilo įtarimas. Paskutinių atsitrenkimų metu ji išsitraukė telefoną, kad tai užfiksuotų. Manevras du kartus tikrai buvo, gal buvo ir trečias kartas. Ji įvykį stebėjo iš 5-o aukšto. Matė, kad iš automobilio išlipo pareiškėja ir nuėjo Jai atrodė, kad galimai buvo apgadintas kitas automobilis, todėl oi įvykio išėjo į kiemą, nufotografavo apgadintą automobilį ir nukentėjusiajai pateikė nuotraukas.

Pareiškėja neigia apgadinusi D. T. automobilį. Nurodė, kad parkuodamasi, apsižiūrėjo, matė, kad iki BMW automobilio yra apie 5 cm tarpas, todėl jo apgadinti negalėjo. Neigia padariusi nusižengimą. Tuo pačiu pažymėjo, kad automobilis BMW jau tada buvo apibraižytas, durelių rankena apsukta plėvele.

Liudytoja G. M. turimą informaciją apie eismo įvykį pateikė policijai, tačiau nesulaukusi pranešimo, tą pačią informaciją pateikė ir pačiai nukentėjusiajai.

Nukentėjusioji D. T. paaiškino, kad automobilio BMW, valst. Nr . (duomenys neskelbtini) apgadinimų iš karto nepastebėjo, nes, kai važiavo iš darbo namo jau buvo tamsu. Juos pastebėjo tik kitą dieną, tačiau į policiją nesikreipė, neturėdama jokių duomenų apie įvykio aplinkybes ir kaltininką. Kai už automobilio valytuvų rado užkištą liudytojos G. M. raštelį, kad ji gali suteikti informacijos apie įvykį, susisiekė su ja ir gautą vaizdo medžiagą kartu su pranešimu apie įvykį pateikė policijai.

Liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad jam buvo pavesta tirti 2021 m. lapkričio 9 d. įvykį aikštelėje (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs liudytojos ir nukentėjusiosios pateiktą vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, nustatė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. (duomenys neskelbtini) priklauso V. B.. Susisiekęs su ja, paklausė, ar tai ji 2021 m. lapkričio 9 d. vairavo automobilį. Ji patvirtino, kad vairavo jai priklausantį automobilį tačiau neigė aikštelėje kliudžiusį kitą automobilį. Liudytojas A. M. patvirtino atidžiai, kruopščiai išstudijavęs vaizdo įrašą bei fotonuotraukas ir nustatęs, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį nukentėjusiosios automobilį. Įvykio vietoje, jau esant perstatytam nukentėjusiosios automobiliui, apžiūrėjo automobilius, atliko automobiliui padarytų sugadinimų matavimus. Į apžiūrą buvo pakviestos pareiškėja ir nukentėjusioji, tačiau atvyko tik pareiškėja, nukentėjusioji dirbo.

Iš A. M. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atliekant matavimus, liniuotė yra kiek pasvirusi. Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad liudytojo A. M. atlikti matavimai skiriasi nuo draudimo bendrovės padarytų ir turimų fotonuotraukų, todėl kyla abejonių dėl sugadinimų lokalizacijos ir atitikimų. Liudytojas A. M. paaiškino, kad taip atsitikti galėjo dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir atlieka matavimus, ir fotografuoja kita ranka, todėl liniuotė galėjo pakrypti į šoną.

Iš 2021 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimai: braukimo žymės ant kairės pusės priekinių ir galinių durų. Išvada: automobilis apgadintas eismo įvykio metu.

Šios aplinkybės ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas bei fotonuotraukos patvirtina, kad V. B. 2021 m. lapkričio 9 d. 11.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tolio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovintį automobilį BMW 120D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuoti patys pirmieji V. B. vairuojamo automobilio manevrai, tačiau liudytojos G. M. parodymai patvirtina, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis parkavosi labai arti kito automobilio arba į kitą automobilį, dėl ko jai kilo įtarimas ir ji įvykį ji ėmė filmuoti. Liudytoja patvirtina, kad manevras du kartus tikrai buvo, gal buvo ir trečias kartas. Po įvykio ji iš karto išėjo į lauką, kur nufotografavo apgadintą automobilį. Automobiliui padarytą žalą įvertino draudimo bendrovė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos remonto sąmatos matyti, kad nukentėjusiosios automobilio remonto kaina yra 330,57 Eur. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą

Pareiškėjai V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tai yra dėl to, kad eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir palikusi automobilį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Byloje nesurinkta duomenų, kad pareiškėja V. B. suvokdama, kad padarė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtą išvadą leidžia daryti byloje esanti medžiaga. Pažymėtina, jog parkuojantis pareiškėjos V. B. automobilis judėjo nedideliu greičiu. Byloje esantis vaizdo įrašas bei fotonuotraukos patvirtina, kad apgadinimai nukentėjusiosios automobiliui yra nežymus. Iš vaizdo įrašų matyti pareiškėjos automobilio judėjimas, kad atsitrenkimai į nukentėjusiosios automobilį buvo galimai ne smūginiai, nes nuo atsitrenkimo nukentėjusiosios automobilis nesujudėjo, kas rodo mažą pareiškėjos automobilio atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį jėgą. Nukentėjusiosios automobilio durelės buvo tik nubrėžtos, bet neįlenktos. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad V. B. nesuvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį, nepajuto kito automobilio nubrėžimo ir jo nepastebėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji vakare sėsdamasi jau į apgadintą savo automobilį, apgadinimų irgi nepamatė, juos pastebėjo tik šviesoje kitą dieną. Šios aplinkybės įrodo, jog V. B. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. siekio pasišalinti iš įvykio vietos.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja V. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo tesena jos atžvilgiu nutrauktina.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pareiškėjai už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 10 eurų bauda yra sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę (nebausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nesurinkta neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos V. B. veiksmuose būtų pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Šių aplinkybių pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. sausio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-757-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, administracinio nusižengimo bylos teisena V. B. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, paliekant V. B. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 10 eurų baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. B. skundą tenkinti dalinai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-757-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti, administracinio nusižengimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, paliekant V. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.