- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- e2-358-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01264-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. M. 259,49 Eur negrąžintos paskolos, 63,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui V. M. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (per šeimos narį - tėvą), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – Vivus.lt sistemą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ vartojimo kredito sutarties ir jos papildymo ir paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo – matyti, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovo V. M. 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9754509001, kuria atsakovui per du kartus suteiktas iš viso 750 Eur dydžio vartojimo kreditas. Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarčių sąlygomis, atsakovas V. M. įsipareigojo jam suteiktą 750 Eur kreditą grąžinti per 24 mėnesių terminą nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 77,70 procentų, o bendra kredito metinė norma – 112,30 procentų. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2017 m. rugsėjo 18 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį ir atsakovas liko skolingas ieškovei 259,49 Eur negrąžinto kredito.
CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ sutartį įvykdė tinkamai – atsakovui V. M. išmokėjo bendrą 750 Eur dydžio kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku vartojimo kredito nesumokėjo. Kadangi, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu už naudojimąsi kreditu, atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti fiksuotas palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito išdavimo dienos ir numatytas vartojimo kredito specialiosiose sąlygose, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. paskaičiavo 45,18 Eur dydžio palūkanas (77,70 procentų), o už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. spalio 15 d. paskaičiavo 18,04 Eur dydžio palūkanas (112,30 procentų), iš viso paskaičiavo 63,22 Eur palūkanų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1684, galiojusi vartojimo kredito sutarties sudarymo metu) nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, kad atsakovas V. M. vartojimo kredito sutartimi prisiimtų prievolių tinkamai neįvykdė, pažeidė sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, todėl ieškovės prašomos priteisti palūkanos šiuo atveju nelaikytinos neprotingomis, akivaizdžiai per didelio dydžio (CK 6.73 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas V. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9754509001 (su pakeitimais) prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo susidariusią skolą ir ieškovės paskaičiuotas palūkanas, nėra, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo V. M. 259,49 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 49 ct) negrąžinto kredito ir 63,22 Eur (šešiasdešimt tris eurus 22 ct) palūkanų sumos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. M. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (2,39 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 259,49 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 49 ct) negrąžinto kredito, 63,22 Eur (šešiasdešimt tris eurus 22 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.