Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č. gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbanti UAB „J.“ direktore, teista 2017-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (20 MGL) 753,2 eurų sumokėti iki 2018-05-30, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6val., jei tai nesusiję su darbu, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-12-31 pagal sudarytą darbo sutartį, taip pat pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tvarkydama UAB „P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 17 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės (toliau – ĮFA) 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. XII-1696, galiojusi nuo 2015-07-01) 15 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodyta, kad „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, ĮFA 16 straipsnio 7 dalį (redakcija Nr. XII-1633, galiojusi nuo 2008-09-01) kurioje nurodyta, kad „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, ĮFA 15 straipsnio 12 dalį, kurioje nurodyta, kad „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis“, nes ji tyčia, siekdama Juridinių asmenų registrui teikiamuose balansuose iškraipyti įmonės apskaitos dokumentuose ir registruose užfiksuotus faktus, melagingai sudarė UAB „P.“ finansines ataskaitas (toliau – balansus), nors pateikta informacija balansų sąskaitų apyvartų registruose sutapo su bendrovės pirminiuose dokumentuose nurodytais ūkiniais faktais ir jų pagrindu sudarytais registrais, kuriuose turi būti teisingai ir išsamiai nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, t. y. informacija apie įmonės buhalterinėje apskaitoje prieš tai užregistruotas, įvertintas ir sugrupuotas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, taip pat ji susidariusių skirtumų nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais:

Eil. Nr. STRAIPSNIAI Deklaruota JAR Pagal registrus Skirtumas Deklaruota JAR Pagal registrus Skirtumas Deklaruota JAR Pagal registrus Skirtumas Deklaruota JAR Pagal registrus Skirtumas 2012 m. 2012 m. 2012 m. 2013 m. 2013 m. 2013 m. 2014 m. 2014 m. 2014 m. 2015 m. 2015 m. 2015 m. 1 A. ILGALAIKIS TURTAS, LT 0 2510 -2510 0 5151 -5151 5574 5574 0 1015 2037 -1022 3 II. MATERIALUS TURTAS, LT 2510 -2510 5151 -5151 5574 5574 0 1015 2037 -1022 6 B. TRUMPALAIKIS TURTAS, LT 160159 487234 -327075 206115 378999 -172884 378245 343987 34258 170062 131533 38529 7 I. ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS, LT 23542 109156 -85614 97805 152341 -54536 108619 241053 -132434 147133 93126 54007 8 II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS, LT 21916 61702 -39786 59231 54399 4832 267626 58877 208749 5301 15686 -10385 10 IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI, LT 114701 316376 -201675 49079 172259 -123180 2000 44057 -42057 17628 22721 -5093 11 TURTO IŠ VISO, LT 160159 489744 -329585 206115 384150 -178035 383819 349561 34258 171077 133570 37507 TURTO IŠ VISO, EUR 46385,25 141839,67 -95454,41 59695,03 111257,53 -51562,50 111161,67 101239,86 9921,80 49547,32 38684,55 10862,78 12 C. NUOSAVAS KAPITALAS, LT -471887 -157895 -313992 -519850 -263217 -256633 -545669 -262073 -283596 -157196 -75706 -81490 13 I. KAPITALAS, LT 10000 10000 0 10000 10000 0 10000 10000 0 2896 2896 0 16 IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI), LT -481887 -167895 -313992 -529850 -273217 -256633 -555669 -272073 -283596 -160092 -78602 -81490 18 E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, LT 632046 647639 -15593 725965 647367 78598 929488 611634 317854 328273 209276 118997 19 I. PO VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, LT 608826 -608826 104000 608826 -504826 104000 584781 -480781 30120 169914 -139794 20 II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI, LT 632046 38813 593233 621965 38541 583424 825488 26853 798635 298153 39362 258791 21 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO, LT 160159 489744 -329585 206115 384150 -178035 383819 349561 34258 171077 133570 37507 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO, EUR 46385,25 141839,67 -95454,41 59695,03 111257,53 -51562,50 111161,67 101239,86 9921,80 49547,32 38684,55 10862,78

Kaltinamoji J. Č. parodė, kad supranta kuo kaltinama, kalta neprisipažįsta, kadangi tvarkingai tvarkė buhalteriją. UAB „P.“ dirbo tuomet, kai dar neturėjo savo įmonės, nuo 2008 metų iki 2010 metų. 2015 metais toje įmonėje nedirbo. Jų įmonė teikė kitai įmonei buhalterines paslaugas. Tyčia, melagingų ataskaitų niekas nedarė. Ataskaitos būdavo sudarytos iš tų dokumentų, kurie būdavo pateikti. Tai, kad iš karto ne visi dokumentai būdavo pateikiami, ne pirmas kartas. Pradėjus derinti sąskaitas, skolų prisirinkdavo. Balansas priduodamas gegužės 1 d. kitais metais. VMI, Sodrai dokumentai būdavo tikslinami. Jeigu jai nedavė skolos dokumentų, tai ji ir negalėjo žinoti apie tuos dokumentus. 2010 metais buvo sugedęs jos kompiuteris, su visų įmonių informacija. Vadovo atsakomybė pateikti pirminės apskaitos dokumentus, ji suveda tai, kas yra. Ji yra aukštesniojo išsilavinimo, 20 metų dirba apskaitininke. Pas ją dirba 6 merginos. Sugedus kompiuteriui, fiziškai negalima buvo suvesti dokumentų apie praeitus 5-6 metus. Pirko naują kompiuterį, pas meistrus nesikreipė. UAB „P.“ turėjo restoraną, tris kaljano parduotuves . Maisto prekių daug, dokumentų tikrai daug, alkoholis, tabakas atskirai suvedamas. Nelabai supranta ką blogo padarė, nes visus pirminės apskaitos dokumentus suvedė į apyvartos žiniaraščius. Originaliuose dokumentuose taisymų, trynimų nėra. Koks balansas yra įmonėje, toks pateiktas registrų centrui. Kai atneša dokumentus, tada ir sužino apie skolas, skolos yra akcininkės J. G.. Į balansą suvestos konkrečiai visos skolos, skirtumas yra tarp realaus įmonės balanso ir registrų centro. Į Registrų centrą buvo nusiųsti netikslūs duomenys ir jie negali būti taisomi. Kokie duomenys buvo tai dienai, tokius ir išsiuntė Registrų centrui. Nepamena tiksliai gal 2010 m., gal 2011 m. buvo sugedęs kompiuteris. Tai dienai gal buvo ne viskas suvesta, todėl ir netikslūs duomenys buvo perduoti Registrų centrui. Už dokumentų pateikimą yra atsakingas įmonės vadovas. Jeigu jis jai pavėluotai atneša dokumentus, tai ji pavėluotai juos ir suveda. Ji klausė VMI dėl duomenų patikslinimo Registrų centre, jai pasakė, kad Registrų centre tikslinti duomenų negalima. Dingusius duomenis ji atstatinėjo, juos suvesti yra sudėtinga. Kasos knyga sudaryta, reikiami dokumentai pridėti prie avansinių apyskaitų, visi dokumentai suvesti į apskaitos žiniaraščius. Negali nurodyti ar laiku ir kada konkrečiai jai buvo pateikti paskolos dokumentai ir kas konkrečiai jai atnešė paskolos sutartį. Šiai dienai viskas suvesta. Tik registrų centrui pateikti netikslūs balansai. Už pateiktus netikslius balansus yra administracinė atsakomybė, o ne baudžiamoji. Paskola buvo padaryta ne vienu metu. Kai tikrino specialistas, ji nedalyvavo, jos niekas nekvietė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas todėl, kad J. neapskaitytais pinigais įformino paskolas, kai ją pasikvietė FNTT į apklausą, pasakė kad jai pareikšti kaltinimai. Prašo teismo atmesti specialistės pateiktą išvadą ir ją išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta ir neprisipažino, jos kaltė įrodyta liudytojų E. V., J. G. parodymais, specialisčių Ž. G., V. J. duotomis išvadomis, 2017-04-10 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-2834, ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-10-19 specialisto išvada dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-25-11225 bei kita byloje surinkta medžiaga:

Liudytoja J. G. parodė, jog kaltinamąją pažįsta iš darbinių santykių nuo 2004 metų. Jos įmonei UAB „P.“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Savo įmonėje ji dirba administratore, turi 100 procentų įmonės akcijų. Ne kartą būdavo daromos investicijos į įmonę. Vyras duodavo pinigų investuoti į įmonę. Tam tikrų pinigų visada būdavo seife. Turi sutartis su įmone dėl paskolos, bet, kodėl jų nesimato balanse, negali pasakyti. Palūkanų už paskolas negavo, bet paskola buvo grąžinta. Kiek jai žinoma, buvo kažkada kompiuteris užstrigęs ir iš naujo suvedant duomenis, jie buvo tikslinami. Nuo 2012 m. iki 2015m. buvo įmonės direktorė. Kiekvieno mėnesio pradžioje visi dokumentai būdavo atvežami už praeitą mėnesį. Tai ji, tai jos vyras būdavo direktoriai. Pasirašyti, sutvarkyti dokumentai būdavo pateikiami buhalterei. Būdavo, kad dokumentas užsimeta, po to pateikdavo, kaltinamoji pykdavo dėl to. Nepamena tokio dalyko, kad paskolos dokumentus galėtų pateikti po 5 metų. Tikrai neprašė buhalterės, kad ataskaitose nerodytų paskolų. Jai buvo pareikšti įtarimai, bet nežino ar byla prieš ją nutraukta. Vyro dovanotus pinigus deklaravo tik 2016 m. Dabar jau žino, kad kasmet reikia pateikti deklaracijas. Paskola buvo teikiama dalimis, pinigai būdavo išgryninami bankomate ir įmonei gryni pinigai buvo skolinami.

Liudytoja E. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos darbdavė. Ir šiuo metu dirba ten pat. Tvarko pirminius dokumentus, ką atneša, tą ir suveda. Buvo toks klientas UAB „P.“. Dokumentus jiems pristatydavo direktorius. Gautus dokumentus suveda į programą ir metų gale atspausdina kasos knygą, kurią atiduoda direktoriui. Kartu priduoda ataskaitas ir balansus. Asmeniškai pati liudytoja suveda į programą pajamų orderius, išlaidų orderius, viską, kas vyksta per kasą. Į avansų apyskaitą suveda sąskaitas, faktūras, algas, jei per kasą buvo sumokėtos. Daugiau ji jokių pinigų nemato. Asmeniškai ji nepastebėjo kokių nors neatitikimų. Viską suvedusi atiduoda J. Č.. Kasos knygoje matosi visos įvykusios operacijos per metus. Asmeniškai ji balanso nemato. Jei trūksta sąskaitų, tai derina skolas, siunčia suderinimo aktus. Kai atėjo tik dirbti , girdėjo, kad buvo sugedęs kompiuteris, teko suvedinėti dokumentus, kurie dingo. Už kurį laikotarpį, nepamena. Dokumentų, susijusių su paskolomis, nepamena, kad tvarkytų. Dokumentus atnešdavo įmonių direktoriai, o jai pateikdavo J.. Jai buvo pavesta suvesti duomenis UAB „P.“. Suvestų dokumentų nespausdino, tik metų gale kasos knygą atspausdina. Kas mėnesį registrų nespausdindavo.

Specialistė Ž. G. parodė, jog yra FNTT specialistė. Tyrėjo V. užduotimi ir savo tarnybos vedėjos pavedimu jai buvo pateikti 4 klausimai , kurių pagrindu ji turėjo atlikti tyrimą ir patikrinti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nuo 2008 m. iki 2015 m. Buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu tvarkė J. Č. kaip buhalterė nuo 2006-08-17 iki 2010-05-10. Nuo 2010-05-10 iki 2014-04-23 buhalterijos tvarkymas priskirtas J. Č. vadovaujamai įmonei. Dalį buhalterinių dokumentų tvarkė kaltinamosios darbuotojos, tačiau kaltinamoji visą laiką buvo atsakinga už visų finansinių ataskaitų pateikimą. Nustatyti skirtumai nuo 2008 m. iki 2015 metų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais buhalteriniais dokumentais buvo galimai neapskaitytų lėšų kilmės maždaug apie 1 milijoną, galimai UAB „P.“ savininkai teikia paskolas bendrovei, ikiteisminio tyrimo medžiagoje paminėti tokiu faktai kaip VMI tyrimai, ir jos kaip specialisto esmė buvo pažiūrėti ar tos paskolos tikrai įformintos apskaitoje, kur jos įformintos, ar jos kur nurašytos. Jai, kaip specialistei, kelia abejonių pats paskolų faktas. J. Č. žinojo, kad tai paskolos, tačiau bendrovės direktoriai prašė jos nedeklaruoti VMI, kad jų specialistai nesidomėtų piniginių lėšų kilme. Bendrovės pateikti buhalteriniai dokumentai suderinus su iš Registrų centro išreikalautais dokumentais ir nuo 2008-iki 2015 metų yra du skirtumai, išdėstyti jos išvadoje 24, 25 lape. Skirtumas sudaro daugiau nei milijono litų, šių skirtumų dokumentais nepagrindė. Galima teigti kada VMI pradėjo domėtis paskolų kilme, savininkai teigė, kad namą pardavė, bet dokumentais niekas nepagrįsta ir nedeklaruota oficialiai. Įmonė pateikė, kad viskas apskaityta, tačiau su Registro centro duomenimis skiriasi ir iškyla tie skirtumai. Iš kur tie pinigai nenustatė, 8 metų skirtumas. Sutikrinus dokumentus, nustatė, kad tos paskolos yra surašytos ir įtrauktos tuomet kai VMI pradėjo domėtis iš kur tie pinigai. Koks ekonominis naudos principas savininkui milijoną „įkišti“ į įmonę. Mananti, kad reikėjo realizuoti neapskaitytas lėšas. Pagal buhalterinės apskaitos įsakymo 14 straipsnį atsako buhalterė. Už finansinių ataskaitų sudarymą atsakinga buhalterė. Buhalterė visas paskolas įrašė į kasos knygą, tačiau ji nedeklaravo VMI. Iš viso yra šešios tokios operacijos. 10 metų tyrimui pateikti registrai nesutampa su iš Registrų centro, taip negali būti. VMI tikrino dėl pinigų kilmės, o ji dėl panaudojimo. 10 metų iš eilės nesutampa duomenys su Registro pateiktais duomenimis. Sutikrintus duomenis ir esančius skirtumus galima daryti prielaidą, kad paskolos įrašytos į apskaitą ne tada, kai jos suteiktos. Dokumentai pagal teisės aktus yra surašyti vėliau, nes jie yra nedeklaruoti, paimti ir forminti atgaline tvarka. Skirtumas didesnis nei milijono yra nepagrįstas. Šiai dienai paskola įrašyta. Darydama ataskaitą remiasi Registrų centro duomenimis Tai yra įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas ir jis sudarytas taip, kad tikrai teisingai atspindėtų bendrovės vaizdą. Kaltinamosios pateikti tyrimui registrai, kurių pagrindu sudarytas balansas ir pagal bendrovės dokumentus surašytas pagal teisės aktus, tačiau duomenys nesutampa. Tvirtina savo pateiktą išvadą.

Specialistė V. J. parodė, kad kaltinamosios teiginys, jog registrų centras neleidžia tikslinti, neteisingas. Yra toks teisės aktas LR Vyriausybės nutarimas dėl dingusių ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registro atkūrimo taisyklių patvirtinimo, tai yra taisyklės. Jeigu buvo kompiuterio gedimas, nurodyta kokių veiksmų turi imtis buhalteris. Jos nuomone buhalterė galimai slėpė duomenis, nes labai abejoja, jog turint ilgametę patirtį negali atstatyti laiku. Vienais metais VMI atliko patikrinimą. Po kelių metų vėl patikrino ir pamatė, kad kasos likutis neatitinka su tuo patikrinimu, darytu prieš kelis metus .Antras rizikos veiksnys – VMI tikrino kasos likutį vietoje ,paprašė pateikti visus dokumentus ir faktinius pinigus, siejant su galimomis paskolomis VMI pradėjo domėtis kokios tai piniginės lėšos ir nuo to fakto pradidėjo galimas paskolų forminimas kaip akcininkas teikia paskolas , tačiau jų nedeklaruoja, nes to prašo VMI. Galimai tos paskolos įneštos atbuline data, kadangi Registrų centre nepateikta. Milijonas keturi tūkstančiai skirtumas, tai prieštarauja LR buhalterinės apskaitos įstatymui, nes apskaita turi būti aiški ir tiksli. Taip pat finansinės atskaitomybės įstatymai, kad balansai turi atspindėti tikrą ir teisingą vaizdą.

2017-04-10 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-2834, kurioje nurodyta, kad VĮ Registrų centras pateiktose UAB „P.“ finansinėse atskaitomybėse už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2012 m. gautos ilgalaikės paskolos neužfiksuotos. Už 2013 m. pateiktos finansinės atskaitomybės balanso straipsnyje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ įtraukta 104 000 Lt ilgalaikių įsipareigojimų. Tuo tarpu buhalteriniuose dokumentuose 2013 m. dar buvo likę 608826Lt negrąžintos akcininkės paskolos likutis, t. y. 504826 Lt įsipareigojimų įmonės balanse neužfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras pateiktų finansinių atskaitomybių balansų straipsniuose „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“, kuriuose paprastai nurodomi įmonių piniginių lėšų likučiai kasoje ir banko sąskaitose, nurodytos sąlyginai mažos sumos: už 2009 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 3646 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 59861,14 Lt; už 2010 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 3600 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 531 989,12 Lt; už 2011 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 15416 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 353950,53 Lt; už 2012 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 114701 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 311892,02 Lt; už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 49079 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 161973,30 Lt likutis; už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 2000 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 26438,37 Lt; už 2015 m. ataskaitinį laikotarpį VĮ Registrų centras pateiktame balanse nurodytas 60866 Lt likutis, o UAB „P.“ kasos knygoje 75455,07 Lt. Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis akivaizdu, kad balansų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. straipsniuose „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyti piniginių lėšų likučiai ženkliai mažesni už atitinkamais laikotarpiais kasos knygoje užfiksuotus grynųjų pinigų likučius, net nevertinant piniginių lėšų likučių banke (1 t., b. l. 12-17).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-10-19 specialisto išvada dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-25-11225, kurioje nurodyta, kad ar UAB „P.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų, ar ir tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių? Įvertinus tyrimui pateiktus UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-12-31, nes UAB „P.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d., 19 str. 1 d. ir 2 d., Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 16 str. 7 d., Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d., 2 d., bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-08-15 įsakymo Nr.38 p.115, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37str. 12 d. 1 ir 2 punkto reikalavimais, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimais, nes: 1) UAB „P.“ juridinių asmenų registrui (toliau JAR) deklaruotų 2008-2015 m. balansų (7 priedas) duomenys skiriasi nuo tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenų (8 priedas) bei juos sudarančių tyrimui pateiktų registrų duomenų, jų tarpe ir registrai „Kitos finansinės skolos“ (buhalterinė sąskaita Nr. 4013), kuriuose UAB „P.“ įrašė paskolų gavimą už 90000 Lt (26065,80 Eur) ir banko dokumentų registravimo žurnalas, kuriame įrašė gautą paskolą 4826 Lt (1397,71 Eur). UAB „P.“ juridinių asmenų registrui deklaruotų 2008-2015 m. balansų (7 priedas) duomenų ir tyrimui pateiktų balansų sąskaitų apyvartų registrų duomenų nustatyti skirtumai rodo, jog UAB „P.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ bei to paties įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, taip pat UAB „P.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 7 dalies reikalavimais: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“ 2) Įformintos išlaidos pateisintos pirminiais apskaitos dokumentais, išskyrus šiuos tyrimo metu nustatytus atvejus, jog J. G. 2010-02-31 avanso apyskaitoje Nr. 2 yra išlaidų įrašas „EKA čekis Nr. kuras 433,63 Lt“, tačiau prie J. G. 2010-02-31 avanso apyskaitos Nr. 2 pagal šį aukščiau įvardintą įrašą nėra prisegta dokumento, pagrindžiančio įrašą, taip pat J. G. 2010-12-31 avanso apyskaitoje Nr. 16 yra išlaidų įrašai: „Pinigų priėmimo kvitas Nr. UAB „E.“ 300 Lt“, „KPO kvitas Nr.117911 UAB „S.“ 123,62 Lt“, „KPO kvitas Nr.24378 UAB „S.“ 151,38 Lt“, tačiau prie J. G. 2010-12-31 avanso apyskaitos Nr. 16 pagal šiuos aukščiau įvardintus įrašus nėra prisegta dokumentų, pagrindžiančių įrašus. Taip pat J. G. 2013-01-31 avanso apyskaitoje Nr. 1 yra išlaidų įrašas „13 01 31 PVM SF Nr.0011436 UAB P. LT 200 Lt“, tačiau prie J. G. 2013-01-31 avanso apyskaitos Nr. 1 pagal šį aukščiau įvardintą įrašą nėra prisegta dokumentų, pagrindžiančių įrašą. Šios aukščiau įvardintos faktinės aplinkybės rodo, jog UAB „P.“ nesivadovavo: 1) Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 d. „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d., kurioje nurodyta: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 2) Lietuvos Respublikos 2004-03-30 dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (1995-12-05 Nr. I-1115 nauja redakcija) 12 str.. „Dokumentų saugojimas“ 1 d. „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Pagal 12 str. 2 d. „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakyme „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ 1997-08-15 d. Nr. 38 115 punkte nurodyta, jog „Materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai (aktai, kvitai, važtaraščiai, sąskaitos-faktūros ir kt.)“ saugojami 10 metų. 3) 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygos registre 2014-12-30 nurašytos piniginės lėšos 20000 Lt į banko sąskaitą ir įformintas 2014-12-30 kasos išlaidų orderis Nr.75 suma 20000 Lt, tačiau tyrimui pateiktame AB SEB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išraše nurodytas 2014-12-30 grynųjų įnešimas į banko sąskaitą 19000 Lt, tai yra 2014-12-30 18600,00 Lt ir 2014-12-30 400,00 Lt, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti 1000 Lt piniginių lėšų panaudojimo, kadangi 1000 Lt įnešė į banko sąskaitą AB SEB LT967044060005659387 mažiau nei nurašė nuo bendrovės kasos (nurašė nuo kasos 20000 Lt, o įnešė į banko sąskaitą 19000 Lt), tyrimo metu nustatyta, jog nėra dokumentuotas 1000 Lt (289,62 Eur) piniginių lėšų panaudojimas, tai rodo, jog UAB „P.“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimais: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ 4) Tyrimui pateikta 2013-07-19 UAB „P. LT“ PVM s.f. serija PER Nr. 0013917 už mėsą ir cukrų, suma 107,93 Lt, su prisegtu apmokėjimą patvirtinančiu kvitu Nr.0000022, tačiau neįrašyti į J. G. 2013-07-31 avanso apyskaitos Nr.7, ši faktinė aplinkybė rodo, jog UAB „P.“ nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr. IX-574 16 str. 1 dalies reikalavimais: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ 5) 2008 m. vasario ir 2008 m. kovo mėn. įrašyti kasos knygoje likučiai sutampa, tai yra likutis 2008-02-28 dienos pabaigoje 177 557,02 Lt (51 424,07 Eur) skiriasi nuo likučio 2008-03-01 dienos pradžioje 178 887,23 Lt (51 809,32 Eur), skirtumas sudaro 1 330,21 Lt (385,26 Eur). Taip pat likutis 2008-04-30 dienos pabaigoje 156 664,85 Lt (45 373,28 Eur) skiriasi nuo likučio 2008-05-01 dienos pradžioje 155 664,85 Lt (45 083,66 Eur), skirtumas sudaro 1 000 Lt (289,62 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Ž. G. patikslino specialisto išvadą nurodydama, kad šie likučiai sutampa kasos knygoje, skirtumai 1330,21 Lt ir 1000 Lt ataskaitoje užfiksuoti, tai yra įvykusi techninė klaida, tačiau tai akto esmės nekeičia.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens registro duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB „P.“ vadovai buvo įregistruoti 3 (trys): 1) J. G. nuo 2005-03-02 iki 2005-03-25 ir nuo 2010-06-28 iki 2015-06-29. 2) S. G. nuo 2005-03-25 iki 2010-06-28. 3) L. S. nuo 2015-06-29.

UAB „P.“ tiriamuoju laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė: 1) J. Č. laikotarpiu nuo 2006-08-17 iki 2010-05-10; 2) UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2010-05-10 iki 2014-04-23 (nuo 2010-05-10 iki 2014-04-23 įgaliotas asmuo nenurodytas, nuo 2014-04-23 iki dabar įgaliotas asmuo nurodytas J. Č.) (2 t., b. l. 74-200).

2018-10-01 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (7.1E-3.2.2) K-3256 „Dėl informacijos apie UAB „P.“, kuriame nurodoma informacija, apie mokesčių mokėtojo apskaitą tvarkiusius asmenis: laikotarpiu nuo 2006-08-17 iki 2010-05-10 J. Č.; laikotarpiu nuo 2010-05-10 iki 2014-04-23 UAB „S.“ (įgaliotas asmuo J. Č.); laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki dabar UAB „S.“ (įgaliotas asmuo J. Č.) (1 t., b. l. 137).

Kaltinamoji laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-12-31 pagal sudarytą darbo sutartį, taip pat pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tvarkydama UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, todėl jos veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes ji, tvarkydama buhalterinę įmonės apskaitą, įtraukė ne visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas ir ūkinius įvykius bei melagingai sudarė UAB „P.“ finansines ataskaitas ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-12-31 turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, neabejotinai yra įrodyta kaltinime nurodyta nusikalstama veika.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažįsta, jos kaltė įrodyta specialistų parodymais ir jų išvadomis.

Kaltinamosios neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios iškelta versija, kad jos padaryta veika atitinka administracinį pažeidimą, o ne nusikaltimą, prieštarauja ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiai administracinių pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 3 daliai (Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį, – užtraukė baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų) ir šiuo metu galiojančiai Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 daliai (Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios padaryta veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje įstatymo priskiriama apysunkiam nusikaltimui.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė dar neturėdama teistumo, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 31), į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašyta (3 t., b. l. 27).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys. Kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir, kad J. Č. ateityje laikytųsi įstatymų, už numatytą veikos padarymą, ji baustina sankcijoje numatyta pinigine bauda. Kadangi kaltinamosios veika padaryta iki BK 47 straipsnio (bauda) pakeitimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jai taikytinas iki 2017-10-06 galiojusi BK 47 straipsnio redakcija.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini savininkui UAB „P.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda (redakcija galiojusi iki 2017-10-06).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo su 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (20 MGL) 753,32 eurų (įmoka sumokėta 2018-05-22).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-11-17 iki 2014-11-19.

Daiktinius įrodymus UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti savininkui UAB „P.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.