Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-30 · Administracinė byla Nr. eI-3867-386/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
eI-3867-386/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00269-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. G., E. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., J. Ž., N. Ž., G. Ž. P., A. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3867-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00269-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Laurai Paulikienei,

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

atsakovams J. G. ir E. V.,

viešame teismo posėdyje 2018 m. spalio 10 d. išnagrinėjo administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. V., L. K., J. Ž., N. Ž., G. Ž. P., A. R., J. G. dėl įpareigojimo sumokėti kompensaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kurį vėliau kelis kartus tikslino (I t., b. l. 1–7; II t., b. l. 73–79, 140–146; III t., b. l. 43–50), 2016 m. gegužės 16 d. paduotame patikslintame prašyme galutinai suformuluodamas prašymą:

1.1. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 4-5131-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalį, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 4,4300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. (mirusi) (2,2150 ha) ir E. Ž. (2,2150 ha), dalyje dėl 0,25 ha valstybinės reikšmės miško ploto atkūrimo;

1.2. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2245 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotą, 2,2150 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2246 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotą, 2,2150 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4. pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 2-4624, kuria E. Ž. nuosavybės teise valdytą žemės sklypo 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, 2,2150 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 0,04166 ha paveldėjo K. V., A. R. ir J. G.;

1.5. pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006595837, kuria K. V. nuosavybės teise valdytą valstybinės reikšmės miško 0,04166 ha plotą lygiomis dalimis po 0,02083 ha paveldėjo E. V. ir L. K., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.6. pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006778918, kuria J. Ž. nuosavybės teise valdytą 0,04166 ha dalį valstybinės reikšmės miško lygiomis dalimis po 0,02083 ha paveldėjo E. Ž. ir J. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7. pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties dalį, patvirtintą Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarės J. D., kuria E. Ž. nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, padovanojo lygiomis dalimis po 0,04166 ha J. Ž., G. Ž. ir N. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

1.8. taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, valstybės nuosavybėn;

1.9. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) sumokėti atsakovams kompensaciją pagal priklausančių valstybinės reikšmės miško dalių vidutinę rinkos kainą, t. y. E. V., L. K., J. Ž., mirusio E. Ž. teisių perėmėjai J. Ž. už 0,02083 ha – po 1 238 Eur, N. Ž., G. Ž. P., A. R. ir J. G. už 0,04166 ha – po 2 476 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 2 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (16-1)-D8-1515, kurio pagrindu pradėtas patikrinimas dėl galbūt neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių Palangos mieste į valstybinės reikšmės (miesto) miškus. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-5131-(1.3) atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra nuosavybėn turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) (duomenys neskelbtini) posesijoje, 4,4300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. (mirusi) 2,2150 ha dalį ir E. Ž. 2,2150 ha dalį. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2246 atkurtos nuosavybės teisės E. Ž. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 2,2150 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 4,4300 ha) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus E. Ž., (duomenys neskelbtini) jai priklausančią žemės sklypo dalį lygiomis dalimis po 0,73833 ha paveldėjo jos dukterys K. V., A. R. ir J. G. Po K. V. mirties, 2012 m. vasario 4 d. jai priklausantį žemės sklypą 0,73833 ha lygiomis dalimis po 0,369166 ha paveldėjo jos vaikai E. V. ir L. K. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2245 buvo atkurtos nuosavybės teisės E. Ž. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 2,2150 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 4,4300 ha) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). E. Ž. 2011 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi jam priklausančią 2,2150 ha žemės sklypo dalį lygiomis dalimis po 0,73833 ha padovanojo J. Ž., N. Ž. ir G. Ž. Po J. Ž. mirties, 2013 m. balandžio 22 d. jai priklausančią 0,73833 ha žemės sklypo dalį po 0,369166 ha paveldėjo E. Ž. ir J. Ž. Paaiškino, jog šiuo metu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo teritorijos, savininkai yra: E. V. – 0,36916 ha, L. K. – 0,36916 ha, J. Ž. – 0,36916 ha, E. Ž. – 0,36916 ha, N. Ž. – 0,73833 ha, G. P. – 0,73833 ha, A. R. – 0,73833 ha, J. G. – 0,73833 ha.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr. (16-1)-D8-1515 ir Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 29 d. pažymos Nr. 54554 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miškų grafinius ir tekstinius duomenis nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

Remiantis Valstybinio miškotvarkos instituto 2004 metais atliktos Palangos miesto miškų inventorizacijos duomenimis parengta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino 3,33 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 30 d. raštą Nr. R2-177 bei 2015 m. sausio 29 d. pažymą Nr. 54554 nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miesto miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinių miško sklypų plotai. Miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,25 ha miško plotas šiame sklype. Šis miškas miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams; (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų grafiniai duomenys atitinka registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, t. y. miškas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo nustatytus miško reikalavimus. Taigi, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 4-5131-(1.3) dalis ir 2008 m. liepos 18 d. sprendimų Nr. 2245 bei Nr. 2246 dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės E. Ž. ir E. Ž. į žemės sklypus, kuriuose yra valstybinės reikšmės 0,25 ha miško, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio bei imperatyvias įstatymų nuostatas, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 4 straipsnį, todėl yra neteisėtos.

Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, panaikinami jų pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai: 2008 m. rugsėjo 17 d. notarinio registro Nr. 2-4624, kuriuo E. Ž. nuosavybės teisėmis priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2,2150 ha dalį, toje dalyje, kiek joje yra valstybinės reikšmės miško, paveldėjo lygiomis dalimis po 0,73833 ha K. V., A. R. ir J. G.; 2013 m. liepos 16 d. identifikacinis NETSVEP Nr. 1006595837, kuriuo K. V. nuosavybės teisėmis priklausiusią žemės sklypo 0,73833 ha dalį (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kiek joje yra valstybinės reikšmės miško, paveldėjo lygiomis dalimis po 0,36916 ha E. V. ir L. K.; 2013 m. liepos 30 d. identifikacinis NETSVEP Nr. 1006778918, kuriuo J. Ž. nuosavybės teisėmis priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,73833 ha dalį, toje dalyje, kiek joje yra valstybinės reikšmės miško, paveldėjo lygiomis dalimis po 0,369166 ha E. Ž. ir J. Ž.; 2011 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis dalyje, kuria E. Ž. nuosavybės teisėmis priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2,2150 ha dalį, toje dalyje, kiek joje yra valstybinės reikšmės miško, padovanojo lygiomis dalimis po 0,73833 ha J. Ž., G. Ž. ir N. Ž. Panaikinus imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančių administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytų sandorių dalis, turi būti taikoma restitucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad ginant viešąjį interesą valstybės nuosavybėn turi būti grąžintas turtas, įstatymais priskirtas išimtinei valstybės nuosavybei, ir taikyta restitucija natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha dalį, kurioje yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas valstybinės reikšmės miškas, o NŽT įpareigotina sumokėti vidutinės rinkos vertės kompensaciją, apskaičiuotą proporcingai pagal grąžintiną žemės plotą paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių paimamas turtas natūra grąžintinas valstybei, t. y. E. V., L. K., J. Ž., mirusio E. Ž. teisių perėmėjai J. Ž., N. Ž., G. Ž. P., A. R., J. G.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-426-243/2016 (III t., b. l. 78–90) tenkino pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2016 m. gegužės 16 d. paduotą patikslintą prašymą:

panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008-07-18 įsakymo Nr. 4-5131-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalį, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 4,4300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. (mirusi) (2,2150 ha) ir E. Ž. (2,2150 ha), dalyje dėl nuosavybės teisių į 0,25 ha valstybinės reikšmės miško ploto atkūrimo;

panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008-07-18 sprendimo Nr. 2245 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotą, 2,2150 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2008-07-18 sprendimo Nr. 2246 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1250 ha valstybinės reikšmės miško plotą, 2,2150 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažino negaliojančia 2008-09-17 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-jo notarų biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 2-4624, kuria E. Ž. nuosavybės teise valdytą žemės sklypo 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, 2,2150 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 0,04166 ha paveldėjo K. V., A. R. ir J. G.;

pripažino negaliojančia 2013-07-16 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-jo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006595837, kuria K. V. nuosavybės teise valdytą valstybinės reikšmės miško 0,04166 ha plotą lygiomis dalimis po 0,36916 ha paveldėjo E. V. ir L. K., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažino negaliojančia 2013-07-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, patvirtintą Palangos miesto 1-jo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006778918, kuria J. Ž. nuosavybės teise valdytą 0,04166 ha dalį valstybinės reikšmės miško lygiomis dalimis po 0,369166 ha paveldėjo E. Ž. ir J. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažino negaliojančia 2011-07-26 Dovanojimo sutarties dalį, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D., kuria E. Ž. nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, padovanojo lygiomis dalimis po 0,04166 ha J. Ž., G. Ž. ir N. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

taikė restituciją natūra, grąžinant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 0,25 ha, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, Lietuvos valstybės nuosavybėn;

įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą sumokėti kompensaciją atsakovams: E. V., 1238,00 Eur, L. K. 1238,00 Eur, J. Ž. 2476,00 Eur, N. Ž. 2476,00 Eur, G. Ž. P. 2476,00 Eur, A. R. 2476,00 Eur, J. G. 2476,00 Eur.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog dalis ginčo sklypo – 0,25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – yra valstybinės reikšmės miškas. Tai, kad ginčo sklypo dalyje yra valstybinės reikšmės miškas, patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 29 d. pažymos Nr. 54553 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), priedo prie pažymos Nr. 54553 (taksoraščio ištraukos), 2015 m. sausio 29 d. pažymos Nr. 54554 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų fragmentas) matyti, jog šis miško plotas patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinius miško sklypus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirti valstybinės reikšmės miškams. Miško amžius nuo 10 iki 51 metų.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas ginčijamais administraciniais aktais atkūrė nuosavybės teises į 4,4300 ha žemės sklypą, kurio 0,25 ha dalis patenka į valstybinės reikšmės mišką, ir konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 4-5131-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ dalis, 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2245 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalis ir 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2246 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ dalis, kuriomis E. Ž. ir E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 6 straipsnį, todėl naikintinos kaip neteisėtos ir nepagrįstos.

Teismas nurodė, kad, panaikinus minėtus sprendimus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimai dėl sandorių, susijusių su ginčo žemės sklypu, dalių panaikinimo yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo panaikinti nurodytus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės. Šiuo atveju pripažintina negaliojančia 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalis, patvirtinta Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 2-4624, kuria E. Ž. nuosavybės teise valdytą žemės sklypo 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, 2,2150 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 0,04166 ha paveldėjo K. V., A. R. ir J. G.; 2013 m. liepos 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, patvirtinta Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006595837, kuria K. V. nuosavybės teise valdytą valstybinės reikšmės miško 0,04166 ha plotą lygiomis dalimis po 0,02083 ha paveldėjo E. V. ir L. K., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, patvirtinta Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B., identifikacinis NETSVEP Nr. 1006778918, kuria J. Ž. nuosavybės teise valdytą 0,04166 ha dalį valstybinės reikšmės miško lygiomis dalimis po 0,02083 ha paveldėjo E. Ž. ir J. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties dalis, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D., kuria E. Ž. nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1250 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, padovanojo lygiomis dalimis po 0,04166 ha J. Ž., G. Ž. ir N. Ž., žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, o jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, jog šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga. Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad CK 6.146 straipsnis numato, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Pareiškėjas atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą neginčija, byloje nėra duomenų, kad pretendentai ar jų įpėdiniai elgėsi neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkūrimas neįmanomas, nes nuosavybė turėtoje vietoje negali būti grąžinta. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, vėliau paveldėjimo, dovanojimo, pirkimo būdu turtą įgijus kitam asmeniui, kurio sąžiningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai.

Atsižvelgęs į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis 4,4300 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 263 265 Eur, o 0,25 ha valstybinės reikšmės miško vidutinė rinkos vertė – 14 857 Eur, teismas nurodė, jog taikant restituciją natūra ir grąžinant žemės sklypo, 0,25 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, valstybės nuosavybėn, NŽT įpareigotina sumokėti kompensaciją atsakovams pagal jiems priklausančių valstybinės reikšmės miško dalių vidutinę rinkos kainą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota sumokėti E. V. ir L. K. po 1 238 Eur, J. Ž., N. Ž., G. Ž. P., A. R. ir J. G. – po 2 476 Eur, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

LVAT minėta nutartimi nurodė, jog pagal šios bylos aplinkybes restituciją pritaikius valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių paimamas turtas natūra grąžintinas valstybei, o valstybė, gaudama miesto mišką turi jiems sumokėti atitinkamas kompensacijas, nes priešingu atveju atsakovų, turto įgijėjų, padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). LVAT teigia, kad šio klausimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nesprendė ir įrodymų tuo klausimu nerinko, rėmėsi tik pareiškėjo nurodytais duomenimis, nors teisingai pritaikyti restituciją yra teismo pareiga.

LVAT nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė, todėl remtis vidutine žemės sklypo rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie pateikti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nustatant Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, pagrindu, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą tokiais kaip šis atvejais, būtų pagrindas tuomet, jei šalys atsisakytų teikti žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus arba jų pateiktais žemės sklypo vertę patvirtinančiais įrodymais nebūtų pagrindo remtis taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Pažymėjo, kad ginčo specifika suponuoja, jog teismas turi būti aktyvus tiek siūlydamas šalims teikti įrodymus dėl žemės sklypo rinkos vertės turto grąžinimo valstybei metu, tiek ir padėdamas šalims juos rinkti.

Dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo išmokėti kompensaciją atsakovams E. V., L. K., J. Ž., N. Ž., G. Ž. P., A. R. ir J. G.

Šią bylos dalį perdavus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo, teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, ir siūlė administracinės bylos proceso šalims pateikti įrodymus ar papildomus paaiškinimus dėl 0,25 ha valstybinės reikšmės miško ploto, esančio 4300 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo. Teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pakartotinai atsakovams siūlė pateikti įrodymus dėl minėto 0,25 ha valstybinės reikšmės miško ploto rinkos vertės nustatymo.

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2018 m. gegužės 10 d. pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2018-05-03 raštu Nr. (4.4.2.)KLS-434 pateiktus duomenis apie 4,43 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2018 m. sausio 1 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo būdu paskaičiuota 4,43 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 204 000 Eur, todėl atsižvelgiant į šią žemės sklypo vertę, 0,25 ha žemės sklypo ploto vertė sudaro 11 512,42 Eur. Pagal šiuos duomenis Nacionalinė žemės tarnyba turėtų sumokėti atsakovams kompensaciją pagal priklausančių valstybinės reikšmės miško dalių vidutinę rinkos kainą, apskaičiuotą proporcingai pagal viso sklypo kainą už turimą plotą: E. V. už 0,02083 ha grąžintiną žemės plotą – 959,21 Eur; L. K. už 0,02083 ha grąžintiną žemės plotą - 959,21 Eur; J. Ž. už 0,02083 ha grąžintiną žemės plotą - 959,21 Eur; E. Ž. (miręs), jo teisių perėmėjai J. Ž. už 0,02083 ha grąžintiną žemės plotą - 959,21 Eur; N. Ž. už 0,04166 ha grąžintiną žemės plotą - 1918,43 Eur; G. Ž. P. už 0,04166 ha grąžintiną žemės plotą - 1918,43 Eur; A. R. už 0,04166 ha grąžintiną žemės plotą - 1918,43 Eur; J. G. už 0,04166 ha grąžintiną žemės plotą – 1918,43 Eur.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal naujai pateiktus duomenis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei buvo pateikta anksčiau, prašo atsakovams priteisti kompensaciją tokio dydžio, kokia buvo priteista teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu.

Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gegužės 14 d. atsiliepimu ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašo remtis pareiškėjo 2018 m. gegužės 10 d. pateiktais duomenimis apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir atsakovams priteisti kompensaciją pagal tuos duomenis (priteisti mažesnę kompensaciją nei buvo priteista).

Teismo posėdžio metu atsakovai J. G. ir E. V. paaiškino, kad jie kartu su kitais atsakovais bendravo ir jie visi nori, kad jiems būtų priteista tokia kompensacija, kaip ir buvo priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu, jie neteiks jokių duomenų apie minėto žemės sklypo vertę.

Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą. Nurodytas principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai. Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui.

Kaip jau nurodyta, byloje nėra duomenų, kad E. Ž. ir E. Ž. ar jų įpėdiniai bei teisių perėmėjai būtų veikę neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta natūra turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkūrimas neįmanomas, nes nuosavybė turėtoje vietoje negali būti grąžinta. Pretendentė E. Ž. yra mirusi. Pretendentas E. Ž. turtą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra padovanojęs. Šioje byloje pagrindinis viešasis interesas yra atkurti teisingumą ir pagarbą teisinei valstybei. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, vėliau paveldėjimo būdu turtą įgijus kitam asmeniui, kurio sąžiningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Pagal šios bylos aplinkybes restituciją pritaikius valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių paimamas turtas natūra grąžintinas valstybei, o valstybė, gaudama miesto mišką turi jiems sumokėti atitinkamas kompensacijas, nes priešingu atveju atsakovų, turto įgijėjų, padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi (45 punktas) nurodė, jog remtis vidutine žemės sklypo rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie pateikti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nustatant Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, pagrindu, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą tokiais kaip šis atvejais, būtų pagrindas tuomet, jei šalys atsisakytų teikti žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus arba jų pateiktais žemės sklypo vertę patvirtinančiais įrodymais nebūtų pagrindo remtis taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti, teismas du kartus atsakovams siūlė pateikti įrodymus dėl minėto 0,25 ha valstybinės reikšmės miško ploto rinkos vertės nustatymo. Atsakovai J. G. ir E. V., teismo posėdžio metu išreikšdami savo ir kitų atsakovų valią, nurodė, kad jie neteiks kitų duomenų apie minėto žemės sklypo vertę. Iš pareiškėjo papildomai pateiktų duomenų apie 4,43 ha ploto sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2018 m. sausio 1 d., matyti, kad nustatyta mažesnė šio žemės sklypo vertė. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo praėjo ilgas laiko tarpas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovams priteisti dar mažesnę kompensaciją nei buvo priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-426-243/2016. Taigi, atsakovams priteistina kompensacija pagal priklausančių valstybinės reikšmės miško dalių vidutinę rinkos kainą (2016 m. duomenys), t. y. už 0,02083 ha miško E. V., L. K. po 1238,00 Eur, J. Ž. už jai tenkančią valstybės reikšmės miško dalį ir kaip mirusio E. Ž. teisių perėmėjai – 2476,00 Eur (1238 x 2), N. Ž., G. Ž. P., A. R. ir J. G. už 0,04166 ha – po 2476,00 Eur. Pareiškėjo patikslintas prašymas dalyje dėl kompensacijos priteisimo tenkinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2016-05-16 patikslintą prašymą dalyje dėl kompensacijos;

priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kompensaciją atsakovams:

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1238,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt aštuonis eurus),

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1238,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt aštuonis eurus),

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2476,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus),

N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2476,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus),

G. Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2476,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus),

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2476,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus),

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2476,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė