Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) 2011-07-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2010-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas;

3) 2012-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo;

4) 2012-12-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2012-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) 2014-04-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2012-12-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2016-05-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2016-07-19 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2016-11-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2016-05-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas;

8) 2019-11-13 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. smurtavo artimoje aplinkoje, tai yra 2022 m. liepos 17 d. apie 22 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei K. J. ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, tuo nukentėjusiajai K. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą apatinės lūpos vidinėje pusėje.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su K. J. kaip sugyventiniai gyvena ir bendrą ūkį veda 2 metus. Gyvena jo mamai G. B. priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, vaikų neturi. 2022 m. liepos 17 d. po 18 val. į svečius atėjo mama pasveikinti jo su gimtadieniu. Trise išgėrė alkoholio. Pavartojusi alkoholio K. pradėjo žodžiais kabinėtis prie jo, provokavo konfliktuoti. Jis stengėsi nekreipti dėmesio, nes žinojo, kad išgėrusi ji pasidaro konfliktiška. Matydama, kad K. darosi konfliktiška, mama iš jų namų išėjo. Mamai išėjus K. ir toliau prie jo kabinėjosi, provokavo jį ir jis tiesiog nesusivaldęs jai rankos delnu sudavė 1 kartą į veidą. Kaip pačiam atrodo, sudavė nestipriai, bet neneigia, kad galėjo jai sukelti fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Po smūgio K. tik nuleido galvą ir ramiai sėdėjo, o paskui rodydama į kraują, bėgusį iš lūpos, jo paklausė, ar mato, ką jai padarė. K. jam sakė, kad iškvietė policiją, nors žinojo, kad ji to nepadarė. Vienas dar šiek tiek išgėręs ir apsvarstęs, ką padarė, blogai jautėsi, todėl paskambino 112 ir pranešė, kad pakėlė ranką prieš K.. Kai skambino policijai K. bandė jam sutrukdyti ir atimti telefoną, nes nenorėjo, kad būtų pranešta policijai. Atvažiavus pareigūnams negirdėjo, ar K. jiems patvirtino, kad jis jai sudavė, tik girdėjo, kad K. verkdama prašė pareigūnų jo nevežti, sakė, kad jokių pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. To momento, kai sudavė K., mama nematė, nes namuose buvo dviese. Labai gailisi sudavęs K., dėl savo elgesio jos atsiprašys. Viskas taip gavosi per alkoholį, būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Mano, kad K. ant jo nepyksta ir susitaikys;

Motyvuojamoji dalis

3. R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad R. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie 2 metus. Dviese su R. gyvena jo mamai priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Su R. santykiai dažniausia yra geri, bet būna, kad sukonfliktuoja, jei R. arba abu išgeria. Smurto R. prieš ją nėra naudojęs, šis atvejis buvo pirmas. (duomenys neskelbtini) buvo R. gimtadienis, ta proga į svečius atėjo R. mama G. B., kuri atsinešė alkoholio ir jie trise jį vartojo. Dėl išgerto alkoholio kiekio ne viską gerai prisimena, tik prisimena, kad iš pradžių viskas buvo gerai, o paskui su R. pradėjo pyktis, nes jam nepatiko keli jos pasakyti žodžiai. Kai su R. pykosi, ji žodžiais jam nenusileido, mano, kad jį išprovokavo. Tada jis kaire ranka jai sudavė vieną kartą į veidą. Dėl suduoto smūgio ji pajuto momentinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Savo smūgiu R. jai pataikė į lūpą ir lūpos viduje pradėjo bėgti kraujas. Kad jai iš lūpos bėgo kraujas R. matė, jis dar pats išvalė kraują, kurio buvo pribėgę ant grindų. Dėl pajausto skausmo ir išgąsčio dėl bėgančio kraujo ji pradėjo verkti. Nors R. prieš ją smurtavo, bet į pareigūnus nesikreipė, nes jautėsi pati kalta, kad išprovokavo R. ir nenorėjo jam sukelti problemų. Kai nuėjo prigulti pamatė, kad į namus atvyko pareigūnai. Iškart suprato, kad pareigūnams paskambino pats R.. Pareigūnams ji papasakojo apie konfliktą, bet tuo pačiu prašė pareigūnų neišsivežti R., tačiau pareigūnės jį išsivežė. Kartu su pareigūnais į namus buvo atvykusi ir Greitosios medicinos pagalbos medikė, kuri apžiūrėjo jos sužalotą lūpą. Pas medicinos ekspertus nevyko, nes nenorėjo. Jokių pretenzijų R. neturi, pareiškimą rašyti atsisakė. Kai R. jai sudavė, namuose buvo dviese. Nori su R. toliau gyventi šeimoje. Žala jokia nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia;

3.2. asmens blaivumo tikrinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad K. J. nustatytas 1.52 promilių neblaivumas;

3.3. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją K. J., ant apatinės lūpos, vidinėje pusėje, matosi 5 mm ilgio ir 5 mm pločio kraujosruva;

3.4. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad apžiūrint K. J., stebima prakirsta viršutinė lūpa, burnos gleivinėje yra kraujo. K. J. nurodo, kad konflikto metu neblaivus sugyventinis trenkė į veidą;

3.5. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje atvejo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė R. B.. Atvykus pareigūnams nustatyta, kad neblaivus R. B. konflikto metu sumušė neblaivią sugyventinę K. J., ranka suduodamas 1 kartą į veido sritį – apatinę lūpą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą;

3.6. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog R. B. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog būdamas neblaivus smurtavo prieš sugyventinę;

3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

3.8. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo peržiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, juose užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo sužalojimo aplinkybes, kurias pripažįsta ir kaltinamasis R. B..

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog R. B. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. B. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausme, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamasis R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. B. teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

8. Nors prokuroras siūlo kaltinamajam skirti griežtesnę bausmę – areštą, teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, ji taip pat buvo neblaivi, pripažino, kad provokavo kaltinamąjį, smurto prieš nukentėjusiąją kaltinamasis anksčiau nėra naudojęs), panaudoto smurto intensyvumą (suduotas vienas smūgis, rimtų sužalojimų nepadaryta), kaltinamojo ir nukentėjusiosios elgesį po smurto panaudojimo (nukentėjusioji pagalbos nekvietė, policiją, blogai įvertinęs savo poelgį, iškvietė pats kaltinamasis, nukentėjusioji prašė policijos pareigūnų neišvežti kaltinamojo, jam atleido), sprendžia, kad nusikalstama veika šiuo atveju nėra itin didelio pavojingumo. Kaltinamasis pats neigiamai įvertino savo poelgį, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti šiuo atveju jam skyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą ilgesniam laikotarpiui, skiriant įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 straipsnis). Teismo įsitikinimu, kaltinamajam esant laisvėje, tačiau jo elgesį kontroliuojant bausmę vykdančiai institucijai, galima lengviau įvykdyti bausmės paskirtį, koreguoti kaltinamojo elgesį, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą.

9. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

10. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 17 d. 22 val. 47 min. iki 2022 m. liepos 18 d. 16.05 val., t. y. 1 (viena) para.

11. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. nusikaltimą padarė prieš artimą savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 17 d. 22 val. 47 min. iki 2022 m. liepos 18 d. 16.05 val., tai yra 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.