- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-79-60-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00375-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Rytis Šimkus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje poilsio dienomis. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, valstybės nuosavybėn konfiskuota nuteistojo 70 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009-05-19, apie 3.20 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu, būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems), siekdamas papirkti, davė 70 Lt kyšį valstybės tarnautojams, savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams N. L. ir Ž. S., prašydamas pareigūnų nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba paskirti kitą bausmės rūšį - baudą.
Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos veikos pilnai prisipažino, o tai, jog jis yra baustas administracine tvarka, neduoda pagrindo išvadai, kad jis darys nusikalstamas veikas. Be to, paskirta bausmės rūšis – areštas yra pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė už šią veiką. Be to, nuosprendžiu pasunkintas šios bausmės atlikimas, nes nurodyta ją atlikti poilsio dienomis, kaip nurodo teismas, siekiant nenutraukti apelianto mokymosi proceso, nors toks bausmės atlikimo būdas dėl poilsio stokos vis tiek trukdo mokslams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį. Skirdamas M. Š. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.
Prisipažinimas apie padarytą nusikalstamą veiką laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalie 2 punktą tik tuomet, kai jis yra lydimas nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų. Tai yra imperatyvus reikalavimas, todėl nesant šio sudėtinio elemento, toks asmens prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. nurodė, kad policijos pareigūnams automobilyje padėjo 70 Lt, nes norėjo sumokėti baudą už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, nors to paties posėdžio metu vėliau nurodė, kad pripažįsta šiuos pinigus pareigūnams davęs kaip kyšį. Tokie nenuoseklūs nuteistojo parodymai nepaneigia jo prisipažinimo dėl padarytos veikos, tačiau kelia pagrįstų abejonių šio prisipažinimo nuoširdumu. Todėl daroma išvada, kad M. Š. prisipažinimas apie padarytą nusikalstamą veiką yra formalus, kas šiuo atveju negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų negalima daryti išvados, kad M. Š. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis 2002-04-30 buvo įrašytas į rizikos vaikų grupę, eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Iš 2009-10-05 Šančių – Panemunės policijos nuovados rašto matyti, kad nuo 2009-05-26 M. Š. atliko trijų mėnesių bausmę Vokietijos pataisos namuose. Iki nusikaltimo padarymo tą pačią naktį nuteistais jau buvo įspėtas pareigūnų dėl viešosios rimties trikdymo, o po nusikaltimo padarymo pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paskyrus jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis nesilaikė šios kardomosios priemonės ir vyko į Vokietiją. Visą tai neigiamai charakterizuoja M. Š. ir leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms. Todėl daryti išvadą, kad M. Š. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrindo nėra.
Nesant šių dviejų aukščiau paminėtų pagrindų, būtinų taikant asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), apylinkės teismas pagrįstai netaikė M. Š. atžvilgiu šio straipsnio nuostatų.
Atsižvelgęs į šias neigiamai M. Š. charakterizuojančias aplinkybes, jo šeiminę padėtį, veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą, apylinkės tesimas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatytą bausmės rūšį – areštą, o jo dydį nustatė mažesnį nei numatytas arešto bausmės vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Apylinkės teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad M. Š. mokosi, todėl pagrįstai nurodė šią arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, kas yra švelnesnis arešto bausmės atlikimo būdas, negalintis turėti įtakos nuteistojo mokymosi kokybei.
Nuteistojo prašymas paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą negali būti tenkinamas. Nuteistasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir jis pats. Nors nuteistasis nurodė, kad pragyvena iš kelionių į Vokietiją, iš bylos medžiagos matyti, kad už veiką šių kelionių metu M. Š. Vokietijoje buvo nuteistas. Paskyrus M. Š. baudą, nebūtų įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės paskirties tikslai.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.