- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 1-207-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00202-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kaltinamasis
- L. L.
- Advokatai
- Darius Stalionis, Laima Latvėnienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. 2010 m. sausio 23 d., apie 23.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs pas G. S. į namus, paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir G. S. jas atidarius, jį ištempė į laiptinę, bei panaudojo fizinį smurtą, sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam, dėl ko G. S. buvo padarytos kraujosruvos su muštinėmis žaizdomis veide abipus, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir dešinėje užausinėje srityje, nosies kaulų lūžis su poslinkiu, tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajam G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. sausio 23 d. jam paskambino teta, kuri prašė jai padėti. Ji skundėsi, jog smurtauja jos vyras G. S.. Minėtą dieną, ji jam skambino apie 7 kartus, todėl norėdamas padėti, atvyko pas tetą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs su žmona paskambino į tetos buto duris. Jas atidarė G. S.. Jo žmona įėjo į vidų, o G. S. išėjo į latinę. G. S. buvo neblaivus. Jis norėjo su nukentėjusiuoju išeiti į lauką, parūkyti ir pasišnekėti normaliai, tačiau tarp jų kilus ginčui ir įvykus grumtynėms, jis pastarajam sudavė kelis kartus. Nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, tačiau gavosi taip, kad visas aiškinimasis vyko laiptinėje. Po šių veiksmų, jis G. S. nuvežė į greitąją, jis apsiramino ir tuomet grįžo namo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nenorėjo, kad viskas taip baigtųsi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. parodė, kad L. L. yra jo žmonos brolio sūnus. Minėtą dieną, jis su žmona apsibarė, todėl ji paskambino L. L., pasakė jam, kad jis (G. S.) yra išgėręs, triukšmauja, paprašė jo atvažiuoti ir paimti jos tėvą, kad jis negirdėtų triukšmo. Prie jo žmona L. L. skambino tik vieną kartą. Kol pastarasis važiavo, jis žmonai papriekaištavo dėl L. L. iškvietimo. L. L. atvykus apie 23.00 val., konfliktas tarp jo ir žmonos buvo jau pasibaigęs. L. L. paskambinus į duris, o jam pasižiūrėjus per akutę, matė, kad už durų pastarasis stovėjo su draugu. L. L. buvo labai piktas. Jam nespėjus atidaryti durų, L. L. nieko nesakęs, su jėga pats jas atsidarė ir iš karto išsitempė jį į laiptinę. Jis pamanė, kad juokais, tačiau netrukus sekė smūgis į nosies sritį. Po ko L. L. sudavė dar kelis smūgius ir jis griuvo ant laiptų, atsitrenkė pakaušiu, apsivertė. Smūgių buvo daug, nespėjo net kvėpuoti. Mano, kad jį galėjo mušti abudu, tiek L. L., tiek kartu su juo buvęs pastarojo draugas, tačiau jeigu ir L. L. draugas jo nemušė, tai jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip tai daro kaltinamasis. Jam pradėjus šaukti pagalbos, į laiptinę iš buto atbėgo jo žmona. Tuo metu L. L. spyrė dar porą kartų. Šiuos spyrius matė ir jo žmona. Jo žmona L. L. dar paklausė, ką jis daro, o jis jai pasakė, kad jis neva pargriuvo pats. Po ko, matyt L. L. išsigando ir nuvežė jį į polikliniką. Jam žmona pasakojo, kad L. L. jai sakė, kad išsigando, kai jis griuvo ant laiptų. Po sumušimo, jam iš nosies bėgo kraujas, viena akis užtino, porą dienų jos negalėjo net atmerkti, taip pat reikėjo siūti žaizdą. Iki ateinant L. L., jis sužalotas nebuvo. Be to, prieš atvykstant L. L., jis buvo išgėręs porą butelių 0.5 litrų talpos alaus. Su L. L. buvo V. ir jo žmona, kuri jo manymu, nelabai jo mėgsta. Tačiau, jis pats L. L. žmonos nepastebėjo, gali būti, jog pastaroji buvo už V.. Kuomet L. L. jį ištempė į laiptinę, jo paties žmona buvo virtuvėje. Į ligoninę vežė L. L. žmona, automobilyje taip pat buvo L. L. ir jo paties žmona. Ar tuo metu V. buvo automobilyje, nepamena, bet jam atrodo, kad pastarasis važiavo taip pat. Vėliau jį parvežė atgal. Medikai policijos nekvietė, jis pats kitą dieną nuėjo į komisariatą, parašė pareiškimą, tačiau pastarieji jau buvo gavę pranešimą iš gydymo įstaigos. Patirtus sužalojimus, jis kitą dieną namuose nufotografavo pats. Kodėl medikai pildydami dokumentus nepasisakė ir apie patirtą nosies lūžį, kuris buvo nustatytas po tomografijos, jis pasakyti negali, tačiau dėl to šiuo metu jaučia pasekmes, pakito išvaizda. Ankščiau jokių piktumų su L. L. neturėjo, bendraudavo. Jei būtų žinojęs, kad L. L. yra toks agresyvus, tikrai minėtą dieną jam nebūtų atidaręs durų. Policijos iš karto nekvietė, nes tuo metu patyrė šoką. Nesitikėjo iš L. L. pusės tokių veiksmų. Po šio įvykio L. L. jam buvo skambinęs, lygtais norėjo taikytis. Šiuo metu sutaria su juo gerai.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. S. parodė, kad 2010 m. sausio 23 d. vakare labai susibarė su vyru, tarp jų įvyko šeimyninis kivirčas. Minėtą dieną, jos vyras buvo išgėręs šiek tiek alaus. Kivirčo metu namuose buvo ir jos 90 metų tėvas. Kad išvengtų nemalonumų, ji paprašė L. L., kad išvežtų dieduką pas save, kad jis negirdėtų kivirčo. Nebuvo jau labai tokia įtempta situacija, tačiau ji supanikavo, nes jų namuose buvo jos sergantis tėvas. L. L. ji paskambino kažkur apie 22.00 val., pastarasis atvyko apie 23.00 val. L. L. minėtą vakarą skambino gal du kartus, bet tikrai ne daugiau. Kaip jie įėjo nematė, duris atidarė jos vyras. Į virtuvę praėjusi pro jos vyrą atėjo tik G.. Kai G. įeidinėjo, pirmiausia L. L., jos vyrą įsitempė, o G. pro šoną įėjo. L. L. į butą neužėjo. Po kokių trijų minučių, ji išgirdo šauksmą, rėkimą „A., gelbėk“. Ji išsigandusi puolė į koridorių ir pamatė, kad vyras guli žemyn galva, pilvu į priekį. L. L. stovėjo šalia bei du kartus spyrė jos vyrui. Ji priėjusi prie L. L., pastarąjį atitraukė ir paklausė ką jis daro. L. L. pasakė, kad pargriuvo, nors vėliau nurodė, kad nesusilaikė. Šalia stovėjo vaikinas, jo ji nepažinojo, jis stovėjo prie jų kaimyno durų. Tas nepažįstamas vyras nieko nedarė, jis stovėjo šalia buto, nugara, gal uždengdamas, kad nematytų. Pakėlusi vyrą matė, kad jis buvo visas kruvinas, ištinęs, sudaužytas neatpažįstamai. Ji net pati išsigando. Pakėlusi vyrą, atvedė jį į vonią ir apiplovė. Tuo metu visi suėjo į butą. L. L. pats išsigando pamatęs tokį G. S.. Nusprendė, kad jį reikia vežti į ligoninę. Ji ir L. L. paprašė pastarojo žmonos G., kad G. S. nuvežtų į ligoninę, nes iš pradžių, ji kaip ir nenorėjo to daryti. Nuvežus jos vyrą į ligoninę, ji L. L. paklausė, kodėl jis mušė jos vyrą ir pastarasis jai atsakė, kad tiesiog nesusivaldė. Jos vyrui buvo šokas, buvo panikoje. Kitą dieną, jis pyko ant jos, kad ji iškvietė L. L.. Incidento metu, ji negirdėjo, kad L. L. sakytų kažkokius žodžius, jos vyrui. Pati nesitikėjo, kad L. L. taip galėjo padaryti. Buvo išsigandusi, panikoje. L. L. žmona tuo metu buvo virtuvėje, ji neišbėgo, jos pačios dukra irgi buvo virtuvėje. Po šio įvykio vyro savijauta buvo baisi, jis blogai jautėsi ir psichologiškai jiems tie metai atėmė daug nervų. Tuo metu jos vyras nedirbo, turėjo nedarbingumą. Liudytojos teigimu, jos vyras yra ramus žmogus, niekada niekur nesivelia, konfliktų nemėgsta. Nors jie dažnai apsižodžiuoja, tačiau tai nereiškia, kad jis yra žiaurus, piktas ar lenda muštis. Taip pat nurodė, kad įvykio metu, jai G. pasakė, jog paslėpė peilius, kad nebūtų jokių pasekmių. Ji pati jokių mosikavimų peiliais nematė. Nematė, kas ir atėmė peilį iš jos vyro. Iš pradžių apie tai davė kitokius parodymus, nes buvo pikta ant vyro. Tuo metu jų visų nervai buvo pakrikę. Šiuo metų jos santykiai su vyru geri.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. L. parodė, kad nuvažiavo pas vyro giminaitę. Pas ją važiavo trise, ji, jos vyras ir jo draugas. G. S. atidarė duris. Matėsi, jog jis buvo neblaivus. Jos vyras G. S. pasiūlė eiti parūkyti ir jie išėjo, o ji užėjo į vidų. G. S. žmona pradėjo pasakoti viską kas nutiko, verkė, matėsi ant rankų įbrėžimai. Ji net nenusirengė, pradėjo raminti G. S. žmoną. Matė, jog ant stalo stovėjo alus. Kai užėjo į virtuvę, pamatė, kad išsigandęs sėdi jos vyro senelis ir mergaitė visa drebėdama. Ji pasakė, kad baigtų triukšmauti ir žiūrėtų vaiką. A. šaukė. Kol ji prašė, kad atneštų kokios arbatos, į namus atėjo G. S., jos vyras ir vyro draugas. G. S. iš karto nuėjo į vonios kambarį, jos vyras jam iš paskos. Jie išėjo, o A. vėl šaukė, skundėsi. G. S. buvo nepatenkintas, kad jie atvažiavo. Jis vaikščiojo, atėjo į virtuvę, nei iš šio, nei iš to iš kažkur išsitraukė peilį išstumiama geležtę prieš ją. Jo akys buvo kaip paklaikusios. Ji uždengė mergaitę su paltu, po to pasakė savo vyrui, kad jis ateitų, kad G. S. turi peilį. Atėjęs vyras, iš G. S. paėmė peilį. Tada pastarasis apsisukęs pasiėmė kitą peilį. Atėmus ir kitą peilį, ji vyrui pasakė, kad reikia važiuoti namo. A. pradėjo sakyti, kad pas G. S. yra patinimai. Ji pati nesiaiškino iš kur tie patinimai, jai buvo neįdomu, nes G. S. elgesys buvo neadekvatus. Prašė jos, G. S. nuvežti į ligoninę, tačiau ji iš pradžių pasakė, kad bijo su juo važiuoti ir nenorėjo to daryti, tačiau įkalbėta, pastarąjį nuvežė. Nuvežus į ligoninę, laukė kol G. S. padarys rentgeną. Kad G. S. būtų sumuštas, ji nematė, taip pat nematė ir jokio kraujo. Kuomet G. S. atidarė duris, jis atrodė ne toks, koks grįžo po to. Kuomet A. klausės jos vyro, ką jis jam padarė, pastarasis atsakė, kad G. S. pats nukrito. Kiek ji pamena, prie jos A. į laiptinės koridorių nebuvo išėjusi. Ji negirdėjo, kad G. S. būtų šaukęsis pagalbos. Mano, kad vis vien būtų ką nors girdėjusi. Ligoninėje nepastebėjo, kad G. S. butų buvę kas nors siūta, jam jokių tvarsčių taip pat nedėjo. Pakeliui vežant namo, klausė kodėl jis taip elgiasi, kodėl taip elgiasi per vaiko gimtadienį, kas jam pasidarė, kodėl toks agresyvus. Tačiau jis tylėjo, buvo ramesnis. Kaip ji suprato, konfliktas kilo dėl A. tėčio, kad jis atvažiavo pasisvečiuoti, jam trukdė, todėl jis reiškė nepasitenkinimą. Atvykus namo, jis nieko nesakė, tik priėjęs prie mergaitės pasakė „ar matai, ką tavo mama padarė“. Mergaitė ir taip buvo labai išsigandusi, o jis dar pasilenkė prie jos, kad ji dar labiau išsigąstų. Ko tokiais veiksmais, jis siekė, nežino. Kažkokių konkrečių žodžių, kad už tai jos vyras atsakys, negirdėjo.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jis 2010 m. sausio 23 d., vakare, darbo reikalais buvo pas L. L.. Su L. L. negėrė, sudarinėjo namo sąmatas. Pastarajam paskambino giminaitė. Pokalbio tiksliai negirdėjo, bet suprato, kad giminaitė kviečiasi pagalbos, kadangi jos vyras smurtauja namie ir prašo, kad L. L. atvažiuotų padėti. Tuo metu, L. L. žmonos nebuvo namie, paskui ji grįžo, sutiko juos pavėžėti. Kodėl važiavo kartu su L. L. nežino, gal už kompaniją, kad grįžtant jį namo parvežtų. Nuvykus į vietą, L. L. su žmona nuėjo į laiptinę, jis liko lauke parūkyti. Po to įėjo į laiptinę ir pamatė, kad L. L. laiko apkabinęs giminaitį. Giminaitis šaukė, keikėsi. L. L. jį ramino. Besimuistydamas G. S. ištruko, nusirito nuo laiptų. G. S. ant laiptų krisdamas sukosi į vieną pusę, per galvą persivertė ir į apačią nusirideno. Kadangi, jis galėjo susižaloti, bandė jį išvesti į lauką, kad sniego pridėtų, po to įėjo į vidų. Viduj pamatė vaizdelį tokį, kad virtuvėje sėdi senelis, vaikas, abu susigūžę, kambaryje garsiai groja muzika, stovi bambaliai alaus, ant grindų mėtosi tabletės. Po to jis stovėjo virtuvėje, matė, kad virtuvėje dar kažkas vyksta. Nukentėjusįjį bandė vesti į vonią prausti, bet kaip jis suprato, kad G. S. dar puolė L. L., nes įvyko dar kažkoks kivirčas. G. S. atrodė, kaip keturias dienas gėręs, nes žmogus, kuris geria keturias dienas, taip ir atrodo. Ant veido sumušimų net nereikia, jis ir taip pusiau buvo mėlynas. Jis nežino, ar G. S. tas kraujosruvas gavo begerdamas, bet veidas jo tikrai nebuvo baltas ir ne rausvas. G. S. jam paliko tokį įspūdį, jog jis gėrė ne pirmą dieną, o ar iš anksto buvo sužalotas, to patvirtinti negali, nes nežino. Kraują matė, kuomet G. S. nukrito nuo laiptų. Kai pastarasis nukrito, jie su L. L. išvedė jį į lauką, kad jis nesusižeistų. Jie bandė suteikti pagalbą, kad nebūtų mėlynių ir sutinimų. Po to, jį nuvežė į traumatologinį kabinetą, kur jis paprašė specialiai, kad G. S. nustatytų girtumo laipsnį ir patikrintų ar jis nėra apsvaigęs nuo narkotikų. Kadangi G. S. pats atsisakė tų tyrimų, todėl daktarė nieko negalėjo padaryti. Dėl to niekas nebuvo nustatyta. Daktarei apžiūrėjus G. S., pastaroji nurodė, kad nieko baisaus nėra ir gali važiuoti namo. G. S. grasino L. L. kerštu.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad su nukentėjusiuoju G. S. yra kaimynai. Jis vakare išgirdo triukšmą, barnį, kažkas vyko. Kadangi jo lova yra prie sienos, per rozetę girdėjo triukšmą iš G. S. buto. Girdėjo vyro ir moters balsus, kalbančius pakeltais tonais. Vėliau balsus išgirdo ir namo laiptinėje. Priėjęs prie durų ir pasižiūrėjęs pro akutę, pamatė kaip du asmenys paima G. S. už parankių ir vedasi. Atpažinti tų asmenų negalėtų, nes matė tik jų siluetus. Durų taip pat nebuvo atidaręs. Smūgių nematė, ką kalbėjo taip pat negirdėjo. Girdėjo, kad buvo kalbama pakeltais tonais. Daugiau nieko pridurti negali.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. parodė, kad pirminės nukentėjusiojo apžiūros metu nebuvo pateikti medicininiai dokumentai. Sužalojimai buvo matyti veide, jie buvo užfiksuoti. Nukentėjusiojo buvo klausta ir tikslinta, kur jis kreipėsi, kas buvo nustatyta. Žodžiais buvo pasakyta, kad lūžių nenustatyta ir gydymas tęsiamas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad lūžių nenustatyta, todėl nieko papildomai nereikalavo, o pirminę išvadą padarė pagal turimus duomenis. 2010 m. teikiant pirminę išvadą, pats asmeniškai matė G. S.. 2011 m. buvo paskirtas papildomas tyrimas, buvo pateikti medicininiai dokumentai. Identifikuoti kokiais daiktais buvo padaryti sužalojimai, negalima, tačiau pagal sužalojimų pobūdį buvo suduota mažiausiai keturis kartus. Padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimams, nes išsidėstę veido srityje, ne vienoje vietoje, o abipus veido. Sužalojimai buvę veide pirminio tyrimo metu, neprieštaravo tam, kad galėjo būti nosies lūžis, nes buvo mėlynės apie akis. Dėl sužalojimų atsiradimo datos nebuvo kažkokių pakeitimų, todėl tas pats buvo ir parašyta. Nebuvo nurodyta ir kita data bei kitokios įvykio aplinkybės nei buvo papildomam tyrimui. Papildomam tyrimui atlikti, pagal lydraštį buvo pateiktos tris nuotraukos ir kompiuterinė tomografija. Savo pateiktą išvadą, kokią surašė, tokią ją ir tvirtina. Ar pagal tokius sužalojimus turėjo būti daromas rentgenas, negali pasakyti, nes tai sprendžia pats gydytojas. Pasitaiko atvejų kai lūžis yra nustatomas tik atlikus kompiuterinę tomografiją, o ne rentgeną. Pirminėse nuotraukose lūžio nebuvo matyti, pakartotinai atlikus tyrimą, nosies kaulo lūžis jau buvo matomas. Rentgenas ir kompiuterinė tomografija yra skirtingi tyrimo būdai, todėl jų negalima lyginti. Laikoma, kad kompiuterinė tomografija yra tikslesnė. Tačiau tiek atlikus kompiuterinę tomografiją, tiek rentgeną pasitaiko atvejų kai lūžis yra nematomas. Teisiamojo posėdžio metu specialistui pateikus papildomus dokumentus dėl G. S. sužalojimo, V. K. parodė, kad nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti, kad lūžis negalėjo būti padarytas 2010 m. sausio 23 d. Tačiau atsiradus nosies deformacijai, įtariant nosies lūžį, Antakalnio poliklinikoje 2010 m. sausio 26 d. buvo atliktos pakartotines rentgenogramos. Šie pakartotiniai tyrimai neparodė lūžio, matyt nepateko į regėjimo lauką. Priežastis dėl ko nenustatytas lūžis yra nekokybiškos nuotraukos. Medicininiuose dokumentuose minima, kad G. S. buvo nustatytas nosies sumušimas, krešuliai nosies ertmėse. Galėjo būti nosies lūžis, tačiau jis nediagnozuotas. G. S. nosies lūžis yra netipinis, arčiau akiduobės, šoninis.
Iš 2010 m. sausio 26 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G302/10(01) nustatyta, kad G. S. padaryta: kraujosruvos su muštinėmis žaizdomis veide abipus, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir dešinėje užausinėje srityje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 16-17)
Iš 2011 m. sausio 14 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G-222/11(01) nustatyta, kad G. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuojamos kraujosruvos su muštinėmis žaizdomis veide abipus, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir dešinėje užausinėje srityje, nosies kaulų lūžis su poslinkiu galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010 m. sausio 23 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nurodyto nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Anksčiau duota specialisto išvada Nr. G 302/10(01) laikytina nepilna, nes tuo metu nebuvo duomenų apie nosies kaulų lūžį (t. 1, b. l. 53-54).
Iš 2013 m. gegužės 24 d. specialisto apklausos protokolo nustatyta, kad apklausus Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistą V. K., pastarasis parodė, kad specialisto išvadoje Nr. G302/10(01) G. S. nenustatytas nosies kaulų lūžis, nes tuo metu nebuvo pateikta duomenų apie nosies kaulų lūžimą. G. S. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta, sužalojimai būdingi smūgių sudavimui (t. 1, b. l. 105-106).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam L. L. pareikštą kaltinimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo jo paties prisipažinimas ir parodymai teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvados ir specialisto paaiškinimai. Visi šie įrodymai yra patikimi, nes vieni kitus papildo ir patvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. L. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamasis L. L. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent tuo, kad 2010 m. sausio 23 d., apie 23.00 val., būdamas viešoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, įžūliu elgesiu, kas pasireiškė fizinio smurto panaudojimu suduodant rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas G. S. nesunkiai sutrikdė G. S. sveikatą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. L. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu iš esmės neprisipažino, teigdamas, kad neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir trikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Ši veika yra padaroma tyčia arba kaltininkui suprantant, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką. Šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos iš principo vienareikšmiškai patvirtina asmeninį kaltinamojo L. L. ir nukentėjusiojo G. S. konflikto pobūdį. Jokie pašaliniai asmenys, išskyrus giminaičius ir liudytoją A. V., šio konflikto nestebėjo ir nematė. Iš tiesų, konfliktinė situacija vyko tiek privačioje teritorijoje - bute, tiek ir viešoje vietoje – laiptinėje, ir dėl to buvo sukeltas tam tikras triukšmas, tačiau daugiabučio namo kaimynai pretenzijų dėl to neturėjo. Kad viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta, patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo R. M. parodymai – šis nukentėjusiojo kaimynas išgirdo triukšmą nukentėjusiojo bute, vėliau laiptinėje, girdėjo, kad joje žmonės kalbasi pakeltais balsais. Tačiau jis pasižiūrėjęs pro durų akutę jokių smurtinių veiksmų nepamatė ir policijos nekvietė. Todėl teismas laiko, kad konstatuoti viešosios rimties sutrikdymo remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais negalima. Pažymėtina ir tai, kad baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė kaltinamojo nebeprašė nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl šių priežasčių kaltinamasis L. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas kaltinamojo L. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į teisiškai reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Kaltinamasis L. L. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo, charakterizuojamas teigiamai, yra susaistytais pozityviais šeiminiais ryšiais (pastarosios aplinkybės leidžia manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų), todėl byloje yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant kaltinamasis gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų draudimų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nenustatyta. Pagal įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką, BK 38 straipsnio taikymas yra teismo teisė, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. pareiškė, kad kaltinamajam atleidžia, su juo susitaiko ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Todėl teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam L. L. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir baudžiamoji byla dalyje dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymo, nutrauktina, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju L. L. jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Todėl teismas nemato pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-207-784/2014 dalyje pagal BK 138 straipsnio 1 dalį L. L. nutraukti.
Patvirtinti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 26 d. Susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo.
Išaiškinti L. L., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. L., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu L. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje.
L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.