Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-25 · Administracinė byla Nr. I-4641-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
I-4641-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05317-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
L. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4641-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-05317-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui L. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K 2015-11-02 jam buvo neišduotas maisto davinys – pietūs, todėl jis patyrė alkį, psichologinį smurtą. Nurodo, jog kitas kameroje buvęs nuteistasis valgė, todėl pareiškėjas, būdamas alkanas, buvo priverstas žiūrėti kaip valgo kitas nuteistasis. Maistas jam turėjo būti patiektas nuo 11.30 val. iki 12.00 val., tačiau maistą pareiškėjas gavo tik 13.00 bei buvo ne visas maisto davinys. Maistas buvo atšalęs bei pateiktas nehigieniškai, plastikiniuose kibiriukuose be priklausančios aprangos ir pirštinių.

Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 7–9).

Lukiškių TI-K vadovaujasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 44 str. 5 d. ir 6 d. ir nurodo, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) ir nurodo, jog valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymi, jog vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis, maisto dalinimas su pirštinėmis nėra numatytas. Lukiškių TI-K maisto dalintojams išduodamos baltos kepuraitės ir striukės bei pravedamas papildomas higienos įgūdžių instruktažas. Už maisto kokybę yra atsakinga UAB „Pontem“, su kuria yra sudaryta sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ XIX skyriumi ir 110 p. virtuvės darbą kontroliuoja virtuvės vedėjas, bei Ūkio skyriaus vedėjas, maistas yra kokybiškas ir dalinamas samčiais, dalinant maistą korpusuose, dalyvauja ir posto prižiūrėtojas bei kiti prižiūrėtojai. Vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas vykdomas dienotvarkėje numatytu laiku, kurios visada yra laikomasi. Pažymi, jog pagal „Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbus dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61, pietų dalinimas korpusuose vyksta nuo 12.10 val. iki 13.30 val., atsižvelgiant į tai Lukiškių TI-K maistas pareiškėjui buvo patiektas dienotvarkėje nustatytu metu. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė kuo jam pasireiškė neturtinė žala, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl to, jog jam laiku nebuvo patiektas maistas, jis buvo atšalęs ir patiekiamas nehigieniškai.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog maisto davinys jam buvo išduotas ne laiku teismas pažymi, jog pagal Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbus dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 (b. l. 14–15), pietų dalinimas korpusuose vyksta nuo 12.10 val. iki 13.30 val. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigia, jog maisto davinys jam buvo išduotas 13.00 val. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Lukiškių TI-K įsakymą – maistas buvo išduotas laiku.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog maistas buvo išduotas nehigieniškai, plastmasiniuose kibiriukuose, be pirštinių ir specialios aprangos. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog nei Maitinimo organizavimo taisyklės, nei jokie kiti teisės aktai nenumato maisto dalinimo kalinamiesiems ir suimtiesiems su pirštinėmis. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, jog maisto dalintojams yra išduodamos baltos kepurės ir striukės, abejoti tokiais valstybės institucijos teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog maistas buvo patiekiamas nehigieniškai, plastmasiniuose kibiriukuose. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog maistas yra dalinamas samčiais, o dalinant maistą korpusuose, dalyvauja posto prižiūrėtojas, bei kiti prižiūrėtojai, kurie stebi maisto dalinimo eigą. Iš teismui pateikto Maisto gaminimo patalpose esančio kito ilgalaikio turto sąrašo bei Maisto gaminimo patalpose esančio nuomojamo ūkinio inventoriaus sąrašo (b. l. 33–34) matyti koks inventorius yra naudojamas maisto gaminimui ir dalinimui. Minėtas sąrašas patvirtina, jog maistas gaminimas ir dalinimas higieniškai, yra naudojami samčiai bei kiti maistui skirti indai. Iš nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalo matyti, jog 2015-11-02 pietums patiekto maisto kokybė buvo įvertinta ir maistas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 10–11). Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam buvo išduotas ne visas maisto davinys. Teismas pažymi, jog pagal SVĮ 44 str. 5 d. suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 8 d. nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog, kaip minėta, maisto kokybė atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, o maisto dalinimas buvo prižiūrimas posto prižiūrėtojo, bei kitų prižiūrėtojų, neturi jokio pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo išduotas visas maisto davinys. Be kita ko, pažymėtina, jog iš pareiškėjo skundo matyti, jog iš jam priklausančio maisto davinio, pareiškėjo teigimu, buvo neišduotas tik kompotas. Net teismui pripažinus, jog kompotas pareiškėjui buvo neišduotas, tai nesudarytų pakankamo pagrindo priteisti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą pinigais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d. įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei teismui pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, grindžiamas jo subjektyvia nuomone ir nėra jokio pagrindo jį tenkinti, todėl pareiškėjo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo L. O. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius