- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- 2YT-1706-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00097-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta priimti pareiškimą.
- Teisėjas
- Dalis Žilionis (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K., R. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir R. K. 2020-01-24 prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme gautas pareiškėjų V. K. ir R. K. prašymas, kuriuo jie prašo nenustatyti termino susitaikymui ir nutraukti santuoką tarp V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – P.) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – K.), įregistruotą (duomenys neskelbtini), taip pat prašo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nurodo, kad turi nepilnametę dukrą - D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje yra numatyta, kad nepilnamečio vaiko - D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. K.. Sutartimi vaiko motina R. K. įsipareigoja kas mėnesį iki vaiko - D. K., pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo ir mokėti 215,00 EUR periodinę išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Atsisakytina priimti prašymą, nes jis neteismingas Alytaus apylinkės teismui.
Pažymėtina, jog Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau - Susitarimas) 126 straipsniu yra nustatomas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda Susitarimo Įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Susitarimo 127 straipsnis nustato bendrą principą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo šiuo laikotarpiu Jungtinei Karalystei. Remiantis šia nuostata, jeigu Susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje bus taikoma Europos Sąjungos teisė.
Šioje byloje turi būti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.
Pažymėtina, kad Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai. Reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintas nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus negali būti siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos institutu nacionalinėje teisėje, todėl taikant reglamentą „Briuselis II bis“ CK 2.12 straipsnis neturėtų būti taikomas. Sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės.
Iš Gyventojų registro 2020-02-07 duomenų, prašyme nurodomų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją vietą matyti, kad abu pareiškėjai nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), R. K. gyvenimą ten yra deklaravusi nuo 2012-07-30, todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Alytaus apylinkės teismui. Nors prašyme yra nurodoma, kad R. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų.
Teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.
ESTT yra pakankamai išplėtojęs savo praktiką, aiškindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoką. Visų pirma nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento „Briuselis II bis" 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. ESTT išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvokos aiškinimą, ESTT nurodė, kad norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, jog šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 51). Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti mokyklinio amžiaus vaiko atveju, yra kitokie nei tie, į kuriuos reikia atsižvelgti, kalbant apie studijas baigusį nepilnametį, arba tie, kurie yra svarbūs kūdikio atveju (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 53). ESTT nurodė, kad mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 54).
Pagal reglamento „Briuselis II bis" 8 straipsnį jurisdikciją nagrinėti tėvų pareigų bylą turi vaiko įprastinės gyvenamosios vietos teismas. Šiuo atveju teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi išsiaiškinti, kur yra vaiko įprastinė gyvenamoji vieta ir kurios valstybės teismas yra artimesnis vaikui. Iš turimų duomenų labiau tikėtina, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kokių nors įrodymų, kad D. K., gimusi (duomenys neskelbtini) gyventų Lietuvoje, čia lankytų mokyklą ar būtų susijusi bent kokiais pastoviais, nuolatiniais socialiniais ryšiais, vaiko gyvenamąją vietą siekiama nustatyti su tėvu V. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą neteismingas Alytaus apylinkės teismui.
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. ir išlaikymo klausimams, spręsti. Reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo gali būti pareiškiamas kaip vienas iš teisme spręstinų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje. Kadangi santuokos nutraukimo byla neteisminga šiam teismui, jame negali būti nagrinėjamas ir vaiko išlaikymo klausimas. Byloje nėra teisinės galimybės išskirti ir atskirai nagrinėti santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimus tuo atveju būtų nustatyta, jog dalis reikalavimų nagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose.
Vadinasi, nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas Alytaus apylinkės teismui, todėl prašymą atsisakytina priimti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
Pareiškėjams išaiškintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalies turinys.
Atsisakius priimti prašymą turėtų būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau jis šioje byloje nebuvo sumokėtas, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 137 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų V. K. ir R. K. 2020-01-24 prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu.
Pareiškėjams grąžinti santuokos liudijimo originalą.
Išaiškinti pareiškėjams, kad šis atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.