Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės ( toliau Institucijos) 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu V. P. nubaustas 57 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 134 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2015 m. gruodžio 2 d., 9.26 val. Kupiškio m., V. ir K. gatvėje vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkte nurodytus reikalavimus.

Institucijos nutarimą V. P. skundė Kupiškio rajono apylinkės teismu, tačiau skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

V. P. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, prašo ją bei Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodo, kad nubaustas nepagrįstai, nes Institucijos nutarime nurodytu laiku transporto priemonę vairavo prisisegęs saugos diržus ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų patvirtinančių V. P. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 2 dalyje.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kaip V. P. kaltę patvirtinančiais įrodymais rėmėsi išimtinai teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų K. V. ir J. V. parodymais, kurie teigė, jog važiuodami K. gatve, Kupiškyje, prasilenkė su priešpriešiais važiavusiu Ford Galaxy automobiliu, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržais, todėl apsisukę jį vijosi ir sustabdė A. P. g. garažų teritorijoje. Abu pareigūnai teigė, jog prasilenkiant transporto priemonėms matę automobilio salono šone kabančius apsaugos diržus, jų sagtį. Tačiau remiantis vien šiais parodymais negalima kategoriškai teigti, kad V. P. vairavo be saugos diržų. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad pareigūnai V. P. priešpriešiais vairuojantį automobilį matė labai trumpą laiko tarpą, transporto priemonėms prasilenkiant. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vienas iš pareigūnų vairavo tarnybinį automobilį ir vairuodamas transporto priemonę tuo pačiu turėjo stebėti kelią ir eismą, ne tik kitų eismo dalyvių elgesį. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas K. V. teigė, jog pravažiuojančiame automobilyje matė kabantį diržą ir jo sagtį, paties juo apjuosto ar neapjuosto žmogaus jis nematė ( b.l. 30). Tuo tarpu J. V. parodė, kad atstumas, nuo kurio jis pamatė atvažiuojantį Ford Galaxy iki jų automobilio buvo ne daugiau 7 metrai. Atsižvelgiant į tai, kad minimas automobilis važiavo priešpriešiais ir manant, kad jo greitis buvo toks, koks leistinas mieste, pareigūnų ir V. P. vairuojamų transporto priemonių prasilenkimo laiko momentas truko labai trumpai, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareigūnai galėjo nesuklysdami pamatyti, kad apeliantas važiavo be saugos diržų. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnai teigė matę apelianto automobilyje vairuotojo pusėje kabantį saugos diržą, tačiau turint omenyje, kad priešpriešiais prasilenkiančiose transporto priemonėse iš priekio važiuojančio automobilio vairuotojo pusės diržai žiūrint iš priekio yra dešinėje pusėje, t.y. arčiau priešais atvažiuojančios transporto priemonės, be to, esant nenaudojamoje padėtyje jie prigludę prie automobilio salono sienelės, važiuojant iš priekio juos matyti praktiškai neįmanoma. Todėl, teismo nuomone, neatmetama, kad pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti, kad V. P. nesegi saugos diržo. V. P. viso proceso metu kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą neigė, policijos pareigūnams priėjus prie jo sustojusio automobilio jis buvo prisisegęs saugos diržus, pareigūnai nenurodė matę vairuotoją besisegant saugos diržą, apie tokį momentą byloje duomenų nėra, o kitų apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų padarius pažeidimą skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nesurinkta.

Taigi, vertinant nurodytus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas administracinis kaltinimas dėl teisės pažeidimo padarymo, akivaizdu, kad minėti įrodymai nepakankami pagrįsti kaltinimą. Apeliantui kaltę neigiant, jo ir pareigūnų parodymai vertinat juos kaip įrodymus prieštaringi ir keliantys pagrįstas abejones dėl teisės pažeidimo padarymo. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo padarymo vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Visi prieštaravimai kilę nagrinėjant bylą turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami kaltinamojo naudai.

Įvertinus byloje surinktus duomenys, konstatuotina, kad V. P. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o skundžiama nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Tokiu atveju teismo nutartis naikinama ir byla V. P. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.