Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. U., atsakovų atstovams Birutei Cicilijai Petrauskienei ir Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. U. atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose.

2008-06-11 tarnybiniu pranešimu dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-682 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius buvo informuotas, kad 2008-06-11 apie 19:00 val. nuteistasis V. U. atlikęs jam paskirtą nuobaudą KTP atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, tuo pažeisdamas LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. (b. l. 60).

2008-06-11 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui rašytame paaiškinime V. U. nurodė, kad atsisako eiti į drausmės grupę, kadangi ši nuobauda jam paskirta pažeidžiant LR BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., kadangi ši norma yra tik bendro pobūdžio ir turi nukreipti į kitas straipsnio dalis bei punktus (b. l. 61).

2008-06-11 nutarimu Nr. 39-178 atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. U. 2008-06-11 padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – apie 19:00 val. atlikęs paskirtą nuobaudą KTP, atsisakė eiti į drausmės grupę, tuo pažeisdamas LR BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus, vadovaujantis LR BVK 144 str. 5 d. nutarta nuteistąjį V. U. uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 57).

2008-06-12 nutarimu Nr. 28-438 atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. U. 2008-06-11 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 19:00 val. atlikęs nuobaudą KTP atsisakė eiti į drausmės grupę, pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimus, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 d. 6 p. ir 143 str. 7 d. nutarta nuteistąjį V. U. perkelti į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams (b. l. 58).

2008-06-16 pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriui, kuriuo prašė panaikinti jo manymu neteisėtai 2008-06-12 nutarimu jam paskirtą nuobaudą (b. l. 18-19).

2008-07-02 sprendimu Nr. 2S-2134 Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nustatė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008-06-12 nutarimu Nr. 28-438 pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams, todėl šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 52-53).

Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008-06-12 nutarimą Nr. 28-438; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2008-07-02 sprendimą Nr. 2S-2134; 3) Priteisti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisinis reguliavimas.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (BVK) ir jį vykdant priimti poįstatyminiai teisės aktai.

BVK 12 str.1 ir 2 dalys nustato, kad nuteistieji privalo: vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o BVK 110 str.1 d.1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: a) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; b) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Vadovaujantis BVK 142 str.1 d. 4 bei 6 punktais, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

BVK 143 str.1 dalis nustato, kad šio Kodekso 142 str.1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.).

Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu, kitos šio Kodekso 142 str.1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Šio Kodekso 142 str. 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 143 str.7 d.).

Teismo išvados.

Pagal BVK 110 str. 1 d. 2 punktą nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad paminėtos teisės normos yra blanketinės, t. y. atsakomybė už šių teisės normų pažeidimą galima, kai kartu padaryta ir nuoroda į kitą teisės aktą, jo dalį, punktą, detalizuojantį minėtų taisyklių pažeidimą.

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008-06-12 nutarime Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ (b. l. 3) nurodyta, kad „nuteistasis U. V., 2008-06-11 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 19 val. 00 min. atlikęs nuobaudą KTP, atsisakė eiti į drausmės grupę. Pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus“. Taigi, minėtame nutarime yra aiški nuoroda į tai, kad V. U. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, nes atsisakė eiti į drausmės grupę. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas), nuostatos yra blanketinės. Taigi, pareiškėjas turėjo vykdyti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos, su kuria nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, buvo supažindinti 2007 m. sausio 17 d. vykusiame nuteistųjų susirinkimo posėdyje, nuostatų, be kita ko, šios tvarkos 1 punkto, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos, ir 2 punkto, kad nuteistieji privalo gyventi (miegoti) tik administracijos paskirtoje vietoje, reikalavimus (b. l. 20-21). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, kad priimant Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008-06-12 nutarimą Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ nebuvo nurodyta, kokias įstatymų ar kitų teisės aktų konkrečias nuostatas jis pažeidė, ir kad nebuvo nurodyta, už kokių nuostatų pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda yra nepagrįstas. Pareiškėjas žinojo, kad jis turi vykdyti BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, bei juos detalizuojančių Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos bei Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 28-206 „Dėl nuteistojo nubaudimo perkeliant jį iš vienos grupės į kitą“ reikalavimus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 242 punkte nustatyta, jog būrio viršininkas arba kitas pareigūnas užtikrina, kad nuteistasis atvyks į pataisos įstaigos drausmės komisijos posėdį. Nuteistojo, uždaryto į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, arba perkelto į kamerų tipo patalpas, atvykimą į drausmės komisijos posėdį užtikrina pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Kaip minėta, nuteistiesiems taikant BVK 142 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatytą nuobaudą – nuteistųjų perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, pagal BVK 143 straipsnio 7 dalį šiai nuobaudai skirti nereikia Drausmės komisijos teikimo: vadinasi, tokio Drausmės komisijos teikimo nereikėjo V. U. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008-06-11 nutarimu Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ skiriant nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams, todėl darytina išvada, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 242 punkto reikalavimai negalėjo būti pažeisti.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesuteikiant jam teisės apsiginti žodžiu ir tuo buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto reikalavimai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatytame teisiniame reguliavime nėra reikalavimo, kad turi būti tam tikras žodinis gynimosi procesas, papildomas rašytiniam gynimuisi. Byloje nustatyta, kad, prieš priimant skundžiamą nutarimą, V. U. 2008-06-11 pasiaiškino raštu (b. l. 61). Apie tai, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjas buvo informuotas, todėl konstatuoti, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008-06-12 nutarimu Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ buvo padaryti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto pažeidimai, nėra jokio teisinio pagrindo.

LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Teismas patikrino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl atsakovų veiksmų. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo V. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.