Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Š. S. kaltu prisipažino iš dalies, kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino.

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji teikė paaiškinimus, buvo apklausti nukentėjusieji M. E., V. S. bei S. S., parodymus davė liudytojai K. S., L. G., V. M., Ž. S., K. S., L. V., N. V., V. Š., D. Š..

Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2016 m. rugpjūčio 13 d. gavus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 18.30 val. M. E. ir V. S., esant (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, prie jų priėjo nepažįstamas Š. S., kuris pradėjo kolioti M. E., su kuriuo vėliau susimušė. M. E. ir V. S. kartu su L. V. pasišalinus iš aikštelės į Luknių kaime esančią Mokyklos gatvę prie buvusių kultūros namų, (duomenys neskeltbini), atbėgo penki jiems nepažįstami vyrai, kurie pradėjo konfliktuoti, konflikto metu kilo muštynės, jų metu M. E. buvo sumuštas, V. S., vengdamas muštynių, pabėgo (1 t., 1 l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. E. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. jo vairuojamu automobiliu kartu su dėde S. ir pusbroliu S. S. vyko apžiūrėti perkamo automobilio į Luknių kaimą Skuodo rajone, atvykę sustojo prie parduotuvės esančioje aikštelėje, kaip buvo susitarę su automobilio pardavėja. Dėdė V. S., sėdėjęs šalia jo, atsidarė dureles ir rūkė. Iš parduotuvės išėjęs Š. S. pradėjo vadinti juos nepadoriais žodžiais, trenkė automobilio durelėmis dėdei per iškištas kojas. Tuomet jis išlipo iš automobilio, Š. S. pro automobilio priekį priėjo prie jo, trenkė per automobilio veidrodėlį, ėmė vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Pasakė šiam, kad yra prigėręs ir tegul eina namo, Š. S. sudavė jam kumščiu į kaktą, tada juodu susistumdė, parvirto abu ant žemės, iš parduotuvės išbėgo du vyriškiai, kurie iš pradžių užsipuolė jį ir S., jiems viską paaiškinus, išginė Š. S. namo. Automobilio pardavėja jau buvo privažiavusi, su ja susitarė nuvažiuoti prie kultūros namų apžiūrėti automobilio. Apžiūrint automobilį pardavėja sulaukė dukros skambučio, kad braunasi vyrai ir jų ieško. Praėjus dviem trims minutėms mašina atvažiavo daug agresyviai nusiteikusių asmenų, vartodami keiksmažodžius, artinosi link jų, suprato, kad tai viena iš Š. S. kompanijų, nes chuliganiškai vairavo automobilį, cypė padangos, iš automobilio išlipo daug žmonių, jis pradėjo bėgti, nubėgus gal 10 metrų jam kažkas padaužė per kojas ir pargriuvo, pasipylė smūgiai, spėjo susiimti už galvos sunerdamas rankas, apsivertė ant pilvo ir užsidengė. Buvo mušamas per tris kartus, jis atsisėsdavo ir vėl būdavo mušamas, smūgiai buvo rankomis ir kojomis, asmenų matė daug, bet per apklausas atpažino Š. S., M. S., matė, kaip jį vijosi ir kaip sudavė, paskutinį kartą atsikėlus smūgius sudavė abu. Buvo kažkokia mergina, kuri, jį uždengdama, ant jo atsigulė, bet jį vis dar mušė. Kaltinamieji dėl to ir pykosi, nes vienas nebeleido jo mušti, kad nepataikytų jų seseriai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. E. buvo apklaustas 2016 m. rugpjūčio 19 d., nurodė, kad iš jį užpuolusių jaunuolių galėtų atpažinti keturis ar penkis, suprato, jog tarp užpuolusiųjų du buvo broliai, vienas jų buvo tas, kuris užpuolė jį prie parduotuvės (1 t., 68-70 l.). 2017 m. birželio 7 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad pagal nuotraukas iš jį spardžiusių asmenų atpažino du (1 t., 72-73 l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad M. E. iš pateiktų jam atpažinti nuotraukų M. S. ir Š. S. atpažino pagal veido bruožus (1 t., 78-80, 93-94 l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad jiems atvažiavus ir sustojus, atsidaręs dureles rūkė, išėjęs iš parduotuvės Š. S. keikdamasis priėjo, klausė šio, ko nori, įspėtas nesiramino, trenkė jam durelėmis, kliuvo į koją. Mantas išlipo iš automobilio, Š. S. priėjo prie jo, įdaužė į kaktą. Iš parduotuvės išėję pagyvenę vyrai išginė Š. S. namo. Apžiūrint mašiną prie kultūros namų, pasigirdo šūkavimai, mašinų kaukimai. Kažkas jam sudavė į šoną, bet nematė, kas. Iš mašinos išlipo keikdamiesi ir matėsi, kad puls, bus muštynės, jis spontaniškai leidosi su Mantu bėgti. Juodu nusiginė po keturis asmenis tikrai, Mantas nubėgo dešiniau, jis į kairę. Matė, kaip Mantui sudavė per kojas, keliese šoko ant jo, kas paspyrė koja, kiek sudavė smūgių, nematė. Bėgdamas skambino policijai tris kartus, nupasakojo situaciją, matė, kad jį vejasi trys ar keturi asmenys, vėliau vijosi tik du. Po to pagal miško keliuką grįžo, jo paimti atvažiavo moteris, kurios mašiną žiūrėjo. Grįžęs matė, kad Mantas stovėjo apdraskytas, apdaužytas, buvo kruvina lūpa.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad, atvažiavę į Luknių kaimą, sustojo prie parduotuvės, iš jos išėjęs Š. S. ėmė rodyti pirštais ženklus, reiškė pretenzijas, kad per arti sustojo, durelėmis pataikė tėčiui, pusbroliui pataikė į kaktą. Ar dar kas nors su juo išėjo iš parduotuvės, negalėjo matyti, nes sėdėjo automobilio gale. Nuvažiavus į kitą vietą apžiūrėti automobilio, moteriai paskambino ir pasakė, kad kažkas atėjo į namus. Po to atvažiavo viena ar dvi mašinos, vieną įsiminė, buvo žalias Volkswagen „Passat“ sedanas. Išlipo ir pradėjo pulti, dar ėjo asmenų iš daugiabučių pastatų, prasidėjo muštynės. Viskas vyko greitai. Pastebėjo, kada pabėgo tėtis ir matė, kaip Mantas pargriuvo bandydamas pabėgti, gavo per kojas ir apvirto, tada puolė jo mušti. Kas pakišo koją, nematė. Mantą spardė, buvo pauzės, kai nebespardydavo, nes jie tarpusavyje pykdavosi, Šarūnas ir M. S., jis atpažino tarp tų asmenų, kurie Mantą mušė. Abu jie buvo arti Manto, matė, kad atliko smūgius Manto atžvilgiu, jis buvo spardomas kojomis. Negali pasakyti, kiek iš Mantą puolusių asmenų jį spardė. Paskui atsirado asmenų, kurie nieko nedarė. Pasilieka prie parodymų, kad matė, kaip Šarūnas ir Mindaugas sudavė smūgius kojomis.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo apklaustas 2016 m. lapkričio 22 d., nurodė, kad iš automobilio išlipo kažkiek asmenų, jie iškart užpuolė pusbrolį ir tėtį, spardė kojomis, dar ir rankomis mušė (1 t., 78-80, 93-94 l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad S. S. iš pateiktų jam atpažinti nuotraukų atpažino Š. S., M. S. nurodė kaip asmenį buvusį muštynių vietoje, negali pasakyti, kad jis mušė pusbrolį, nes ten daug vaikinų jį gulintį ant žemės spardė, šis vaikinas buvo susibaręs, kiek suprato su savo broliu, kurį atpažino iš nuotraukų (1 t., 128-130, 138-140 l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1791/2016(03) nustatyta, kad M. E. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva pakaušio srityje, poodinės kraujosruvas nugaros juosmeninėje srityje, kairio riešo, kairio čiurnos sąnario sumušimai. Nustatytus sužalojimus M. E. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais-sumušant, atsitrenkiant. Kadangi medicininiuose dokumentuose sužalojimai įvardinti kaip „daugybiniai“, konkrečiai pasisakyti kėlių trauminių poveikių pasekoje jie įgauti-negali. M. E. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 199-200 l.)

Kaltinamasis Š. S. paaiškino manantis, kad dėl įvykio kaltas tiek jis, tiek nukentėjusieji, buvo labai supykęs, nes jie jį suspardė prie parduotuvės. Nurodė, jog nukentėjusieji į aikštelę prie parduotuvės įvažiavo tada, kai jis išėjo iš parduotuvės, vos jo nepridaužė, mašina sustojo prie pat jo priekiu, dėl to ir kilo tas konfliktas. Jam nebuvo kaip praeiti, netyčia užkliuvo veidrodėlį, tuomet Mantas išlipo iš automobilio. Susistumdė, bet jis tikrai nedaužė, jį pargriovė ant žemės, spardė, pora kartų pasistumdė į krūtinę ir jis apvirto, išėję iš parduotuvės vyrai juos išskyrė, jam sakė, kad eitų namo, ir jis išėjo. Susistumdžius su nukentėjusiais, kai jis gulėjo ant žemės, dviračiu privažiavo jo mažoji sesutė Kamilė, dešimties metų amžiaus, neklausė, kodėl guli, ji tikriausiai apsisuko ir išvažiavo namo. Eidamas netoli namų kiemo sutiko brolį Mindaugą su draugais, pasakė, kad jį sumušė, ir jie išėjo ieškoti nukentėjusiųjų. Nuėjo pas Loretą, nes ji buvo kartu su nukentėjusiaisiais, galvojo, gal ji žinos ką nors. Jam atsikėlus matė ją prie parduotuvės. Ji kalbėjo su atvykusiais asmenimis, tad nusprendė, kad ji gali kažką žinoti. Loretos namie nebuvo. Nežino, kas vairavo automobilį „V. P.“, juo važiavo jis, Mindaugas ir dar daugiau. Važiavo, nes jis norėjo juos pagauti, kadangi jie jį suspardė, ir jis norėjo atkeršyti. Kartu buvę žmonės, mano, norėjo jį palaikyti, kad neleistų daugiau spardyti, jie nebūtų leidę muštis. Jis tik pašnekėti norėjo, bet taip gavosi, kad vėl susimušė. Atvažiavus pamatė, kad visi stovėjo prie automobilio. Pribėgo prie M. E., nežino, kodėl šis bėgo, jis nieko nesakė ir negrasino, gal keikėsi ar dar ką nors, šis bėgo į griovį, apvirto dirvoj. Suduotų smūgių neskaičiavo, gal apie dešimt, bet tikrai ne keturiasdešimt. Nežino, ar kas nors daugiau nusivijo, jis nieko nematė, jam niekas neberūpėjo. Mušė gal ranka, gal koja. Smūgiavo taip, kad kur kliuvo, ten kliuvo, nesigilino. Šalia buvo daug asmenų. Gal kas dar ir sudavė smūgių, nežino. Buvo sesuo, kuri nebeleido mušti Manto. Kur tuo metu buvo Mindaugas, nematė, kito nukentėjusiojo irgi nematė, viskas greitai įvyko. Nustojo Mantą mušti, nes sesuo sakė baigti, nežino, ar buvo atsigulusi ir uždengusi Mantą, jeigu nebūtų uždengusi, nežino, kaip būtų buvę, buvo labai supykęs, nes jie jį suspardė. Dėl įvykio gailisi.

Kaltinamasis M. S. paaiškino, kad jam esant namuose, paskambino Šarūnas ir pasakė, kad prie parduotuvės jį sumušė. Jam priklausančiu automobiliu, kurį vairavo draugas, nuvažiavo per kaimą, prie pagrindinio kelio sutiko einantį Šarūną, šis įsėdo į automobilį, sakė, kad su tais asmenimis buvo Loreta, žinojo, kur ji gyvena, nuvažiavo į jos namus, norėjo paklausti, kur yra nukentėjusieji, bet jos nebuvo. Sutiko du vyrus, Liną ir Kazimierą, buvusius parduotuvėje, jie ir pasakė, kur yra nukentėjusieji. Ten nuvažiavę nespėjo sustoti ir išlipti, Mantas ir S. pradėjo bėgti į vieną, kitas į kitą pusę. Jie pradėjo vytis, iš nukentėjusiųjų vienas bėgo per pagrindinį kelią link miškų, M. E. link kultūros centro, per griovį bėgo ir apvirto. Paskui prisirinko žmonių, Šarūnas įspyrė, dar sesė su vaikinu ir mama prisistatė, sesuo atsigulė ant Manto. Jis barė Šarūną, kad nespardytų, neleido mušti. Sesuo su savo vaikinu viską matė. Jis pats norėjo tik pašnekėti, išsiaiškinti, kas čia vyksta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. S. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. vakare buvo parduotuvėje, matė besiprekinantį Š. S., šis iš parduotuvės išėjo pirmas. Kai pats su draugu išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad Šarūnas kalbasi su dviem nepažįstamais vyrais, nematė, kad jie būtų konfliktavę ar mušęsi. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, būdamas parduotuvėje, per langą matęs, kaip Š. S. buvo parkritęs ant žemės ir jį gulintį vanojo, smūgiavo iš kumščio ir iš kojos, išėjęs iš parduotuvės tvirtina sudavęs kažkuriam iš asmenų, šis paėjęs į šoną, o jis išėjęs namo, nežinantis, kaip viskas baigėsi.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 18 val. ji su sese Janina buvo Luknių kaimo parduotuvėje, joms atėjus parduotuvėje jau buvo Š. S., K. S., Šarūnui apsipirkus ir išėjus į lauką, ji dar buvo parduotuvėje, užėjo K. S., kuris su ja kalbėjosi. Jos sesuo, pažiūrėjusi per langą, pasakė, kad tuoj bus muštynės, priėjo prie parduotuvės lango ir pamatė Šarūną ir tuos vyrus. K. S. buvo pirmiau apsipirkęs ir išėjęs, šis nubėgo prie Šarūno ir įlindo į tarpą, kad nebūtų konflikto. Tie vyrai šaukė ant Šarūno, kad kliudė veidrodėlį. Išėjusi parduotuvės savininkė sakė, kad iškvies policiją. K. S. vienam vyrui užtrenkė. Prie automobilio buvo Kamilė, Šarūnas, du vyrai, automobiliu atvažiavo L. V., automobilį paliko stotelėje ir priėjo prie vyrų, bandė juos išskirti. Šarūnas buvo susikibęs su jaunesniuoju. Nurodė neprisimenanti, kas buvo parkritęs ant žemės, seniai viskas buvo, tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juose buvo nurodžiusi, kad apvirto vyras, kuriam K. S. sudavė.

Paklausti M. E. neigė, kad K. S. būtų jam sudavęs, tai neigė ir V. S., kuris nurodė, kad šis rankomis gal ir mosikavo, tačiau nepataikė.

Liudytoja N. V. parodė, kad yra parduotuvės savininkė, tądien dirbo parduotuvėje, atvažiavusi į darbą, savo automobilį pasistatė priekiu į parduotuvės įėjimą, aikštelėje. Šarūnas buvo atėjęs apsipirkti. Ji pasakė, kaip keistai automobilis sustojo, bet ne Šarūnui, pati sau. Išėjus Šarūnui, parduotuvėje dar buvo žmonių, prekinosi. Ar Šarūnas kalbėjo su tais atvykusiais asmenimis, nežino, per langą pamatė, kad stumdosi. Išėjusi iš parduotuvės juos sudrausmino.

Teisiamojo posėdžio metu L. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiųjų iki įvykio nebuvo mačiusi. Ji norėjo parduoti automobilį ir susitarė su pirkėjais susitikti prie parduotuvės. Atvykusi matė susistumdymus, buvo Š. S. ir du vaikinai, teismo posėdžių salėje parodė į V. S. ir M. E.. Matė, kaip jie trise stumdėsi. Vienas iš nukentėjusiųjų, Mantas, buvo pargriuvęs ant žemės. Ji bandė su Šarūnu kalbėtis, pasakė, kad tie vaikinai atvažiavo pas ją pirkti automobilio, paprašė, kad paliktų ramybėje, jis suprato, išėjo namo. Sutarė su vaikinais važiuoti pasikalbėti ir apžiūrėti automobilio į kitą vietą. Įvažiavo į kitą gatvelę. Prie jų į keliuką automobilis įsuko labai greitai, netrukus po to, kai paskambino dukra, iš automobilio iššoko Šarūnas, Mindaugas, daugiau vaikinų. Jie buvo piktai, agresyviai nusiteikę, bėgo į jų pusę. Nukentėjusieji nubėgo į skirtingas puses. M. E. mušė stovintį, jam pargriuvus, toliau mušė, prie jo tikrai buvo du vaikinai, kiti neleido mušti, bandė išskirti. Kas sudavė M. E., smūgius negali pasakyti, buvo labai išsigandusi, bandė prisikviesti policiją, greitąją. Kaltinamųjų sesuo atėjo netrukus, nukentėjusįjį buvo užgulusi, kad jo nemuštų, bandė užstoti, Mantui buvo suduodami smūgiai ir tuo metu. Viskas vyko žaibiškai.

Liudytoja Ž. S., kaltinamųjų sesuo, parodė, kad Kamilė, Šarūnas ir Vitas ėjo į parduotuvę. Parbėgusi namo verkdama Kamilė pasakė, kad Šarūną sumušė. Išbėgo žiūrėti, pakeliui susitiko grįžtantį Šarūną. Broliai Mindaugas ir Karolis privažiavo automobiliu prie Šarūno, šis įsėdo ir jie nuvažiavo ieškoti Šarūną sumušusių vaikinų. Ji nubėgo prie kultūros namų, kur vyko konfliktas. Automobiliu į įvykio vietą atvyko Karolis, Mindaugas, Šarūnas ir asmuo, vairavęs automobilį, jo nurodyti nenori. Matė, kaip Šarūnas sudavė vaikinui du smūgius, gulinčiam vieną kartą spyrė, daugiausiai galėjo būti trys smūgiai, bet ne keturiasdešimt. Ji vaikiną užgulė, saugojo jo galvą, neleido mušti, Mindaugas patraukė Šarūną, po truputį Šarūnas apsiramino. Matė, kaip Karolis nusivijo vieną iš tų vaikinų, ką jis toliau darė, nematė.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jis, Kamilė ir Šarūnas ėjo kartu į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės Šarūnas jau kalbėjosi vyriškiu, Šarūnas stovėjo šalia vairuotojo, manė, gal sutiko pažįstamus, nekreipė dėmesio. Tuomet pirmą kartą matė nukentėjusiuosius. Nei iš Kamilės, nei iš Šarūno negirdėjo išsakytų žodžių, kad automobilis jiems trukdo. Antrą kartą matė, kai ėjo žiūrėti muštynių, paties įvykio nematė.

Liudytojas K. S., kaltinamųjų brolis, parodė, kad jam esant namuose parbėgo sesuo Kamilė, pasakė, kad prie parduotuvės muša brolį Šarūną. Namuose buvo mama, sesuo Žydrūnė, mamos draugė su savo draugu Vitu, Darius, M. G.. Išvažiavo su Mindaugu ieškoti, automobilį vairavo kitas žmogus. Važiuodami pamatė namų link einantį Šarūną, jis įsėdo į automobilį. Nuvažiavo iki Luknių parduotuvės, jų nebuvo, apsuko ratą per kaimą, pamatė juos stovinčius, Šarūnas atpažino. Privažiavo prie jų, norėjo dailiai pasiaiškinti, tačiau nepavyko. Vienas iš karto nubėgo į mišką, jis vijosi tą žmogų apie 200 metrų, taip pat vijosi Darius. Kitas bėgo, pargriuvo, brolis Šarūnas jam kelis kartus spyrė, bet sesuo Žydrūnė tą žmogų užgulė, neleido jo mušti. Matė, kad Šarūnas tą vaikiną stūmė į krūtinę, jis nuvirto, po to spyrė, sesuo jį užgulė.

Liudytoja V. Š. parodė, kad yra L. S. draugė, Šarūno krikšto mama, šeimyną gerai pažįsta. Tą dieną pas juos svečiavosi. Paties įvykio nematė. Šarūnas, Vitas ir Kamilė išėjo į parduotuvę parnešti dangtelių, grįžusi mergaitė, pasakė, kad muša Šarūną. Šarūno mama su dviračiu išvažiavo žiūrėti, ji pati pėsčiomis. Prie parduotuvės nieko nebuvo, o šalimais, parke būriavosi žmones, nuėjo ten, susistumdymų tuo metu nebuvo. Gal po kokių penkių minučių atvyko policija. Buvo Žydrūnė, jos draugas, Šarūno, Mindaugo, Karolio nematė.

Liudytojas D. Š. parodė, kad Mindaugą ir Š. S. pažįsta senai. Kas vyko tą vakarą, ne viską pamenu. Jis miegojo, atėjo mama, pasakė, kad muša Šarūną. Iš S. namų ėjo jis, jo mama, Vitas. Pamatė bėgantį žmogų ir vijosi, nežino, kodėl. Vijosi iki miškelio, ar dar kas nors vijosi, nematė. Nepavijęs grįžo atgal, jį pasitiko Karoli, grįžo kartu, nuėjo prie kultūros namų, buvo policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvo Mindaugas ir Šarūnas, nieko nepasakojo.

Liudytojas G. M. parodė, kad Šarūną ir Mindaugą pažįsta gal dešimt metų, kartu su jų seserimi Žydrūne augina vaiką. Prisimena, kad kažkas iš mažųjų parbėgęs pranešė, kad užpuolė Šarūną. Su Žydrūne nuėjome pažiūrėti. Jiems nuėjus nieko nebebuvo. Matė, kad tariamas Šarūno užpuolikas gulėjo ant žemės, šalia jo stovėjo Šarūnas. Nepamena to fakto, kad Žydrūnė būtų savo kūnu uždengusi nukentėjusįjį. Mindaugo ten nebuvo, jis atsirado netrukus, gal atėjo su Dariumi. Matė į įvykio vietą Mindaugą ateinantį pėsčiomis, jis taip prisimena. Gulinčiajam niekas smūgių nesudavė. Žydrūnė sakė, kad ramintųsi, taip sakė gulinčiajam ir Šarūnui.

Nukentėjusieji nurodė, kad Š. S. iš parduotuvės išėjo, kai jie jau buvo atvažiavę prie parduotuvės ir sustoję. Tai patvirtina ir N. V. parodymai, kuri nurodė, kad prie jos automobilio arti privažiavusį kitą automobilį ji pamatė tuomet, kai Š. S. dar buvo parduotuvėje. Taigi nepagrįstas Š. S. aiškinimas, kad nukentėjusiųjų automobilis vos ant jo neužvažiavo. Kad automobilis būtų trukdęs praeiti, taip pat nenustatyta, tokias aplinkybes paneigė ir liudytoju apklaustas V. M., kuris kartu su Šarūnu buvo atėjęs į parduotuvę. Š. S. nurodo, kad nukentėjusieji jį suspardė, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei parduotuvės savininkė N. V., nei L. V., to nematė ir L. G., buvusi parduotuvėje, po to apsipirkusi ėjusi pro šalį. K. S. teigia, kad, būdamas parduotuvėje, per langą matė, kad Š. S. buvo parkritęs ant žemės, jam smūgiavo iš kumščio ir koja. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. teigė nematęs, kad Šarūnas būtų konfliktavęs su nepažįstamaisiais. Atsakydamas, kodėl teisme nurodo kitokias aplinkybes, paaiškino, kad „sąžinė privertė“. Pažymėtina, kad liudytojas geruoju į teismo posėdį neatvyko, buvo atvesdintas policijos pareigūnų, yra kaltinamųjų pažįstamas, todėl jo parodymai vertintini kaip abejotini, be to, kiti konflikto metu prie parduotuvės buvę asmenys tokių aplinkybių nenurodė. M. S. paaiškino, kad jis nukentėjusio M. E. nemušė, nurodo, kad sesuo su draugu viską matė. Teisme Ž. S. tvirtino, kad Šarūnas gal ir spyrė nukentėjusiajam tris kartus, Mindaugas patraukė Šarūną. G. M. apskritai nurodo, kad jis su Žydrūne atėjo, kai jau viskas buvo pasibaigę, Mindaugo ten nebuvo, šis atsirado netrukus, matė jį ateinant pėsčiomis. Š. S. aiškino, kad buvo sesuo, kuri nebeleido mušti Manto, kur tuo metu buvo Mindaugas, nematė. M. S. teigia, kad nukentėjusieji pradėjo bėgti jiems nespėjus išlipti iš automobilio, jis tik norėjęs išsiaiškinti, kas čia vyksta. Nukentėjusieji parodė, kad atvažiavę asmenys atrodė agresyviai nusiteikę, išlipo keikdamiesi, L. V. parodymai tai patvirtina, ji nurodė, kad automobilis įsuko labai greitai, jie buvo piktai, agresyviai nusiteikę, bėgo į jų pusę. Ji taip pat patvirtina, kad Mantas buvo mušamas ir tuo metu, kuomet jį savo kūnu buvo uždengusi Ž. S.. S. S. buvo nurodęs, kad matė, kaip kaltinamieji tarp savęs kažko barėsi, M. E. nurodė, kad kaltinamieji dėl to ir barėsi, kad kliuvo jų seseriai. Pažymėtina, kad M. E. ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino kaltinamuosius kaip jį mušusius asmenis, tai patvirtina ir S. S.. Nukentėjusių parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys N. V., L. V. parodymams. Patys kaltinamieji, Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme aplinkybes aiškino skirtingai.