Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-653-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-18
Bylos Nr.
1-653-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09758-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Nukentėjusysis
E. M.
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-653-287/2019 m.Teisminio proceso Nr.1-01-1-09758-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.4.5.5; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.7; 2.12.2.8. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 18 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorei Almai Mikalauskienei,gynėjui advokatui M. J.,nukentėjusiajai E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. S. 2019 m. kovo 9 d., apie 0.35 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, viena ranka suėmęs už kaklo smaugė sugyventinę E. M., po to pastarąją parvertė ant lovos, ko pasekmėje E. M. užsigavo kojas, po to, nukentėjusiajai nagais perrėžė dešinę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo kovo aštuntą, nusipirko šampano ir pasveikino E.. Su E. kartu gyvena septynis metus. Kartu gyvena ir sugyventinės dukra, kuri tuo metu buvo namuose, tačiau konflikto nematė. Įvykio vakarą šventė moters dieną, gėrė jis, S. R., K. A. ir sugyventinė E.. Kaimynams išėjus, su sugyventine susipyko dėl pinigų, nes E. paprašė pinigų ir supyko, kad jis per mažai davė. Konfliktuojant sugyventinė vadino jį negražiais žodžiais, todėl supykęs suėmė už kaklo ir pargriovė ant lovos, galėjo stumdamas jai įdrėksti su nagais ranką. Viskas vyko naktį. Nuo sugyventinės kliuvo ir jam, jis pirmas norėjo kviesti policiją, tačiau išėjo iš namų pas draugą S. R., o sugyventinė išsikvietė policiją. Sugyventinė nesakė, kam jai reikalingi pinigai, o jis galvojo, kad vėl internetu užsisakinėja daiktus, todėl sakė, kad rytą atsikels ir duos pinigų. Nematė, kaip sugyventinė galėjo užsigauti kojas, nes miegamojo kampas yra minkštas. Įvykio vakarą abu su sugyventine buvo išgėrę. Jeigu būtų buvę blaivūs, nebūtų susipykę. Jis padarė išvadas, nebesmurtaus, nukentėjusiosios atsiprašė ir dar kartą atsiprašo, jie susitaikė.

Po kaltinamojo S. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, smaugdamas, parversdamas ir rėždamas nagais sugyventinei, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. S. neteistas (b. l. 65), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), iš jo žodžių dirba (duomenys neskelbtini) pagal žalius lapelius (b. l. 58), neregistruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 60-64), gyvena kartu su nukentėjusiąja (sugyventine), prisipažino nusikaltimą padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, jokių pretenzijų nereiškia ir su juo susitaikė (b. l. 96), todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, ir nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas bei baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kad įgyvendinti bausmės paskirtį, kadangi S. S. padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, S. S. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, S. S. išaiškintina, kad per vienerius metus nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam S. S. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 48-49, 52-53).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti S. S. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 79-81, 92-93).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, susitaikius su nukentėjusiąja E. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti S. S., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. S., kad per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Į bausmės laiką S. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 9 d., 1.17 val. iki 2019 m. kovo 10 d., 15.33 val., tai yra, dvi paras.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė