Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 16 d. nutarimu D. Č. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą. D. Č. nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 20 d., dalyvaudamas ančių medžioklėje medžioklės klubo „Lokupis“ medžioklės plotų vienete, Vaitiškių kaime, Birštono savivaldybėje, šaudė antis arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių. Medžioklės metu sumedžiojo vieną antį. Kartu medžiojo K. S. ir J. P.. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje XI skyriaus 74.11 punkto reikalavimus.

D. Č. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes prie Žukauskų sodybos esančio vandens telkinio nemedžiojo. Nurodytą dieną, medžioklės metu, dviese važiuodami keliu Nemajūnai –Siponys, ražienose pastebėjo tupintį laukinių ančių pulką ir sumedžiojo dvi laukines antis priešingoje kelio pusėje nei matėsi sodyba.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu D. Č. skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad D. Č. 2009 m. rugsėjo 20 d. dalyvaudamas ančių medžioklėje medžioklės klubo „Lokupis“ medžioklės plotų vienete, Vaitiškių kaime, Birštono savivaldybėje, šaudė antis arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje 74.11 punkto reikalavimus.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. P. ir K. S. parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti padėti D. Č. išvengti atsakomybės, be pagrindo nesivadovavo Institucijos liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas D. Č. suformuluotas už tai, jog šaudė antis arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių ir kaip to pagrindimas nurodytas Medžioklės taisyklių 74.11 punktas (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatantis, jog draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų šeimininkai tam neprieštarauja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog medžiotojai šaudė antis arčiau nei per 200 metrų nuo sodybos. Pažymėtina, kad sodybos šeimininkai J. V. Ž. ir O. Ž. nurodė, jog matė tik asmenis, prie tvenkinio vaikštančius su šautuvais, tačiau negirdėjo jų šaudant (b. l. 66, 76). Šie liudytojai yra tiesiogiai stebėję situaciją asmenys, pareigūnų parodymai nagrinėjamuoju atveju yra grindžiami tik informacija, gauta iš sodybos šeimininkų. Tai, kad medžiotojai netoli sodybos vaikščiojo su ginklais, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jie ir šaudė būtent toje vietoje. Vaikščiojimas su į dėklą neįdėtu ginklu gali būti priežastis tirti, ar nebuvo pažeisti kiti Taisyklių punktai, tačiau pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.