Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, pritaikius BK 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1996 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, nuo bausmės atleistas,

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikavus į 271 straipsnio 2 dalį - galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant visą turtą,

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turto 500 Lt vertės sumai,

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turto 200 Lt vertės sumai,

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - 12 MGL dydžio bauda,

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Minėtas nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą ir 8 MGL dydžio baudą,

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 35 parų areštu,

11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant nuteistajam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu,

13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi bausmės subendrintos ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas,

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto, pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta bausmė vienu trečdaliu ir galutinė bausmė 40 parų arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. lapkričio 15 d. apie 11.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), netoli banko „Swedbank“ bankomato, priėjo prie nukentėjusiojo P. J. ir paprašė pinigų, nukentėjusysis duoti pinigų atsisakė, po to nukentėjusiajam iš bankomato nusiėmus vieną 50 eurų kupiūrą ir kartu su „Swedbank“ banko mokėjimo kortele įsidėjus į piniginę, jis staiga stvėrė už piniginės, kuri vertės neturi, kurią nukentėjusysis laikė rankoje, tokiu būdu bandydamas pagrobti piniginę su joje buvusia 50 eurų kupiūra ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas praeivių, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti P. J. priklausantį 50 eurų vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. M. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad būdamas adresu (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „IKI“, priėjo prie senyvo amžiaus vyro, kuris iš „Swedbank“ bankomato išsiėmė pinigų, pinigus ir mokėjimo kortelę įsidėjo į piniginę. Kiek pinigų išsiėmė, nematė. Priėjęs prie vyro paprašė pinigų, tačiau vyriškis pinigų jam nedavė. Tada spontaniškai kilo mintis pavogti piniginę, todėl griebė už piniginės, kurią senyvo amžiaus vyras laikė rankoje ir traukė į save. Vyras piniginės nepaleido, traukė piniginę į savo pusę. Tada netrukus pribėgo gal trys jaunuoliai, kurie jį paguldė ant žemės ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Apie tai, kad suplyšo penkiasdešimties eurų kupiūra ir sulūžo banko mokėjimo kortelė, jis nežino, tačiau gali būti, nes buvo stiprus tampymasis su senyvo amžiaus vyriškiu. Nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė. (b. l. 30)

Motyvuojamoji dalis

Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54661-18 (b. l. 1), nukentėjusiojo P. J. 2018 m. lapkričio 15 d. protokolu-pareiškimu (b. l. 4), BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 6), 2018 m. lapkričio 15 d. Apžiūros protokolu ir priedais (b. l. 7-10), ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo P. J. parodymais (b. l. 13, 18), Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ antrosios kuopos vyriausiosios patrulės R. S. 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), 2018 m. lapkričio 15 d. Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (b. l. 21), alkotesterio Draeger Alcotest 6810 išrašu, kuriuo nustatyta, jog V. M. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 12.26 val., buvo blaivus (b. l. 22), kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013)

Taigi V. M. suvokė, kad viešoje vietoje, matant nukentėjusiajam ir kitiems asmenims atvirai grobia jam nepriklausantį, tai yra svetimą turtą, kad tokiais savo veiksmais padarys turtinę žalą nukentėjusiajam ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos kaltinamasis nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas praeivių, V. M. veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka (b. l. 74-75).

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d. 13.26 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 arešto paras. (b. l. 24, 33)

V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina. (b. l. 34-35)

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420-421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d. 13.26 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 (dvi) arešto paras.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.