Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl įrodymų gavimo.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu dėl to, kad ji per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėja, nesutikdama su tokia teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog skunde yra labai aiškiai suformuluoti reikalavimai, todėl tikslinti skundo nebuvo jokio pagrindo. Be to, pareiškėja prašo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi dar negavo duomenų iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą pareiškėjos skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėja nebuvo pateikusi įrodymų, kuriuos teikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, taip pat įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą ar prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., nepraleisdama 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nustatyto termino, pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikė duomenis apie jos gaunamas pajamas. Kartu pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl procesinių dokumentų gavimo, todėl prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pažymėtina, kad teisės normos, nustatančios skundo, paduodamo administraciniam teismui reikalavimus, neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai. Minėtos teisės normos turėtų būti taikomos taip, kad asmeniui besikreipiančiam į teismą nebūtų nustatyta per didelė našta dėl teisingai formuluojamo skundo, kuriuo siekiama apskųsti valdžios institucijos veiksmus arba dėl reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo pagrįstumą. Iš asmens paduodamo skundo turėtų būti aišku, kuris administracinis aktas yra skundžiamas, tokiu skundu yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundžiamo sprendimo teisėtumą tenka viešojo administravimo subjektui. Taigi asmeniui, kuris skundžia administracinį sprendimą, neturėtų būti keliami pernelyg aukšti reikalavimai nei dėl skundo turinio, nei dėl įrodymų pateikimo.

Įvertinus skundo turinį matyti, kad jame pareiškėja prašė panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-14404 ir Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-17143. Taigi iš skundo turinio matyti, kuriuos administracinius sprendimus pareiškėja ginčija, kokia institucija juos priėmė, minėti sprendimai yra pateikti. Nagrinėjamu atveju yra pateikta būtina minimali informacija, leidžianti apibrėžti nagrinėjamos administracinės bylos ribas, pateiktas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, todėl nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.