- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2-11687-1119/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05177-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. J., G. J.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų VĮ Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. J. ieškiniu (el. b. medž. 1-5 l.) prašo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – Butas), asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodė, kad ieškovė ir K. J. Š. miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė vaikai A. J. ir G. J.. Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta šalių santuoka, tačiau ištuoka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Ieškovė I. J. už savo investicinius čekius (duomenys neskelbtini) įsigijo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Buto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė ieškovė. Prie šio Buto įsigijimo ieškovės buvęs sutuoktinis K. J. savo lėšomis visiškai neprisidėjo, šeimyninio gyvenimo su ieškove jis nevedė ilgą laiką ne tik iki Buto pirkimo, bet ir iki teismo posėdžio dėl santuokos nutraukimo. Visus 29 metus Butą ieškovė laikė savo asmeniniu turtu, nes buvęs sutuoktinis, kol buvo gyvas, į jį nepretendavo, dėl Buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo dalybų nesikreipė, prie jo išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo neprisidėjo. K. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes mirusiojo vardu nebuvo registruoto turto. Po buvusio sutuoktinio mirties ieškovė ir jos sūnūs ilgą laiką gyveno Bute, ieškovė mokėjo visus Buto komunalinius mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo asmeniniu turtu, palaikydavo jį geroje būklėje, darė remontus. Ieškovei nusprendus palikti testamentu Butą savo sūnums, paaiškėjo aplinkybė, jog Butas laikomas įgytu santuokos su K. J. metu. Tuomet ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiniu valdymu. Rašant pareiškimą, ieškovė nenurodė, kad ji buvo nutraukusi santuoką su K. J., nes šį faktą buvo užmiršusi, jos buvęs sutuoktinis iki mirties gyveno pareiškėjos Bute, ji jį prižiūrėjo ir slaugė. Šiaulių apylinkės teismas tenkino pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. e2YT-4227-1051/2021). Įsiteisėjus teismo sprendimui, notarė atsisakė registruoti palikimo priėmimo faktą, nes nors Butas įgytas santuokos metu, tačiau ieškovė ir K. J. buvo nutraukę santuoką. Taigi sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių ieškovei.
2. Teismo posėdyje ieškovė I. J. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis turėjo priklausomybę alkoholiui, bandė ją gydytis, tačiau nesėkmingai. Nors buvęs sutuoktinis dirbo ir gaudavo pajamų, tačiau prie bendro ūkio vedimo ir išlaikymo visiškai neprisidėjo, pinigus išleisdavo alkoholiui. Paskutinius 3 m. iki savo mirties K. J. nebedirbo. Ji už Butą mokėjo jai asmenine nuosavybės teise priklausiusiais investiciniais čekiais, o likusią kainą už Butą - apie pusę investicinių čekių sumos - ji sumokėjo savo grynaisiais pinigais. Dirbo ji sanitare gimdymo namuose ir laisvu laiku siuvo. Buvęs sutuoktinis savo investicinius čekius išleido alkoholiui. Nors ji su buvusiu sutuoktiniu santuoką nutraukė, tačiau jis liko gyventi kartu tame pačiame Bute, iš viso ji su savo buvusiu sutuoktiniu pragyveno kartu 27 m. K. J. gyveno viename kambaryje, o kitame kambaryje gyveno ji su vaikais. Buvęs sutuoktinis visiškai neprisidėjo prie mokesčių, nepirko maisto, baldų, buitinės technikos, Buto neremontavo, Butą remontavo ji su vaikais. Ji išlaikė savo buvusį sutuoktinį. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką K. J. dalyvavo teismo posėdyje ir nereiškė prieštaravimų dėl turto, jo nebuvo. Po santuokos nutraukimo buvęs sutuoktinis taip pat nereiškė jokių pretenzijų į Butą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (el. b. medž. 45-46 l.). Teismo posėdyje atsakovas A. J. paaiškino, kad neatsimena aplinkybių, kaip buvo perkamas Butas, nes jis tuo metu buvo mažas. Patvirtino, kad jo mama (ieškovė) viena pirko maistą, daiktus, mokėjo mokesčius, o tėvas nors prieš susergant onkologine liga turėjo darbą, tačiau niekada nėra parnešęs namo maisto, kiek prisimena tėvą – jis nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Mamos samdyti meistrai ir jis pats remontavo Butą, klijavo tapetus, keitė grindis, remontas buvo daromas prieš 18 m.
4. Atsakovas G. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (el. b. medž. 48-49 l.). Teismo posėdyje atsakovas G. J. paaiškino, kad jis nežinojo, jog jo mama buvo nutraukusi santuoką su tėčiu, nes visi liko gyventi Bute. Buto pirkimo aplinkybių neprisimena. Jis matė nesantaiką tarp tėvų, tėvas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Butą laikė mamos asmenine nuosavybe, ne šeimos turtu. Tėvas mamai niekuomet nepriekaištavo mamai dėl Buto, dėl jo dalybų ginčų nekilo. Kai tėvas mirė, atsakovui buvo 17 m., tačiau niekas dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes jo nebuvo.
5. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (el. b. medž. 41-42 l.). Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Tretysis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).
6. Tarp šalių nėra ginčo dėl bylos esmės, atsakovai ieškinį pripažino visiškai, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta I. J. ir K. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (el. b. medž. 10, 25-26 l.), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 11 l.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nuosavybės teisė į Butą yra registruota I. J. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo ir Šiaulių regioninio valstybės archyvo rašto nustatyta, kad K. J. (duomenys neskelbtini) mirė, ir po jo mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. medž. 12, 23 l.). Pateikti kvitai patvirtina, jog nėra skolų už Butui teiktas paslaugas (el. b. medž. 13-15 l.). Ieškovė paaiškino, kad Buto kainą sumokėjo investiciniais čekiais bei dalis kainos sumokėta jos asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
8. Pagal Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo išrašas (SŠK 119 str. 1 d.). Taigi su santuokos nutraukimu kylančios pasekmės buvo siejamos ne su teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimu, o su santuokos nutraukimo įregistravimu. Be to, pagal SŠK 23 straipsnio 3 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 str. 4 d.). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.
9. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso (toliau – CK) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovės ir K. J. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimo (ištuokos) faktas įregistruotas tik 1(duomenys neskelbtini), taigi pagal tuo metu galiojusias teisės normas yra laikoma, kad Butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu. Visgi, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir ieškovės bei atsakovų paaiškinimai patvirtina, jog Butas buvo pirktas iš ieškovės asmeninių lėšų (atsiskaityta investiciniais čekiais ir piniginėmis lėšomis), ieškovė pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, viena Butą išlaikė, gerino, remontavo, kad iki santuokos nutraukimo ir ją nutraukus ieškovė ir K. J. bendro ūkio nevedė. K. J. B. pirkti piniginių lėšų nedavė, mokesčių nemokėjo, jį patį reikėjo išlaikyti, pretenzijų dėl Buto nuosavybės teisės nereiškė, taip pat nereiškė reikalavimų padalinti Butą. Šių aplinkybių visuma, nesant įrodymų, kad K. J. iki mirties kokiu nors būdu prisidėjo prie Buto įsigijimo ar išlaikymo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė Butą įsigijo už asmenines lėšas, nuosavybės teisė į Butą yra registruota ieškovės vardu, ir turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įsigyti Butą asmeninėn nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).
11. Ieškovė nurodė, kad pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nėra ginčo, jie su ieškiniu visiškai sutiko, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl sunkios turtinės padėties buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, spręstina, kad 229,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d., 99 str.).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, asmenine I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.