- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-500-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00921-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- P. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Š. atstovės advokato padėjėjos S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo P. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d. 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 17 d., apie 14.20 val., Žygio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 promilės), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, t. y. pažeidė KET 14 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. Š. atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nutarimą pakeisti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti minimalų terminą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai P. Š. netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų, neatsižvelgė į bylos medžiagą. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris išliko dėl iš vakaro vartoto alkoholio, t. y. jis nesąmoningai padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. P. Š. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, sukūrė šeimą, dirba, prižiūri senolius tėvus, senelius ir sūnėną, rūpinasi, kad jie būtų nuvežti į gydymo įstaigą, nes jiems reikalinga nuolatinė medikų priežiūrą. Jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų pasirūpinti šeimos nariais ir nuvykti į darbą, kuris yra už 40 km nuo jo gyvenamosios vietos. Be to, teismas P. Š. nesuteikė teisės turėti vertėją, dėl ko jis negalėjo tinkamai paaiškinti pažeidimo aplinkybių, kas galimai teismui sutrukdė paskirti švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, atitinka pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d., o keliamas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-4-2011).
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes nėra jokių ypatingų aplinkybių.
Iš nutarimo matyti, kad skiriant P. Š. administracinę nuobaudą atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu P. Š. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas nenustatė. Iš bylos matyti, kad P. Š. ir anksčiau buvo baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė, jam taikytos švelnesnės poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Be to, P. Š. padarant naują administracinį teisės pažeidimą, jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Po šio pažeidimo padarymo jis netrukus padarė naują pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (rūpinimasis šeima, atstumas iki darbo ir kitos) nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė P. Š. teises, nes posėdyje nedalyvavo vertėjas, yra nepagrįstas. ATPK 272 str. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Iš bylos matyti, kad P. Š. moka lietuvių kalbą, nes šia kalba parašė paaiškinimą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo jo atstovė, kuri atstovavo pažeidėjo interesus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad P. Š. procesinės teisės nebuvo pažeistos.
Taigi, P. Š. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 329 str. numatyta galimybė praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, kreiptis į nutarimą priėmusį organą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir P. Š. atstovės advokato padėjėjos S. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.