- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-418/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- UAB „Aurela“
- Atsakovas
- UAB „Ter Tour“
- Advokatai
- Rytis Paukštė, Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-452-51/2007 pagal ieškovo UAB „Aurela“ ieškinį atsakovui UAB „Ter Tour“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aurela“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tez Tour“ 936‘312,35 Lt įsiskolinimą, 25‘037,21 Lt delspinigių, 10,26 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuotinas nuo 961‘349,56 Lt sumos, 13‘613,50 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. sudarė Užsakomųjų skrydžių sutartį Nr. 20060403 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo užsakytus nereguliaraus oro susisiekimo skrydžius, numatytus Sutarties prieduose, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už jo užsakytus ir ieškovo atliktus skrydžius. Atsakovas neapmokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (AUR Nr. 06-0805, 06-0808, 06-0815, 06-0816, 06-0817, 06-0822, 06-0823, 06-0824, 06-0829, 06-0899), dėl ko liko skolingas ieškovui 936‘312,35 Lt. Visi skrydžiai, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėti ir dėl kurių yra pareikštas ieškinys, yra atsakovo užsakyti skrydžiai, kuriais buvo skraidinami atsakovo keleiviai. 2006 m. rugpjūčio 4 d. skrydis Vilnius-Heraklionas-Vilnius nebuvo numatytas Sutartyje, tačiau šalys dėl jo susitarė atskirai. Atsakovas be pagrindo nurodė, kad prievolė mokėti neva yra pasibaigusi dėl vienašalio įskaitymo, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių susitarimą dėl nemokamų skrydžių teikimo, faktiškai tokio susitarimo nebuvo. Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis bei CK 6.258 straipsniu prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie ieškinio pateikimo dieną sudarė 25‘037,21 Lt, o vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10,26 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Vadovaudamasis nepagrįsto praturtėjimo teisinėmis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.242 str. 1 d.), pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 375‘102,44 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 103-106). Nurodė, kad prieš pasirašant Sutartį, šalys, atsižvelgiant į keletą metų trunkantį sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą bei atsakovo iš ieškovo perkamų paslaugų itin didelį mastą, susitarė suteikti atsakovo naudai neatlygintinus reisus. Tokie reisai šalių susitarimu privalėjo būti įtvirtinti rašytine forma. Nepriklausomai nuo tarpusavio susitarimo, ieškovas, nepaaiškinęs priežasčių, atsisakė šiuos reisus suteikti nemokamai ir, atsisakė įtvirtinti minėtus susitarimus rašytine forma bei išrašė už šiuos reisus PVM sąskaitas-faktūras bendrai 1‘336‘452 Lt sumai. Tokiu būdu ieškovas atsakovui išrašė sąskaitas reisams, kurie nebuvo nurodyti Sutarties prieduose, šie skrydžiai turėjo būti organizuojami nemokamai. Ieškovas, susitaręs neatlygintinai suteikti minėtus reisus, piktnaudžiavo teise, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai pateikė atsakovui sąskaitas už jokiuose tarpusavio susitarimuose nefigūruojančius reisus. Atsakovo darbuotojai dėl stichiškai ir chaotiškai ieškovo išrašomų finansinių dokumentų nepastebėjo, jog pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos be jokio juridinio pagrindo, ir suklydęs jas apmokėjo. Ieškovas atsakovui nepagrįstai išrašė sąskaitas (AUR Nr. 06-0627, 06-0646, 06-0673, 06-0693, 06-0718, 06-0754, 06-0772, 06-0792, 06-0808). Tokiu būdu ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita 1‘336‘452 Lt suma už skrydžius, kurie nėra užfiksuoti jokiomis tarpusavio sutartimis, ši suma turi būti išskaičiuota iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos.
Šalies argumentai
Ieškovas atsakovo priešieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė susitarimo dėl nemokamų skrydžių buvimo įrodymų. Tai, kad susitarimas dėl nemokamų skrydžių nebuvo pasiektas, patvirtina ir paties atsakovo nurodomas faktas, jog toks susitarimas turėjo būti įformintas raštu. Be to, atsakovas pripažįsta, kad visi priešieškinyje išvardinti skrydžiai buvo atsakovo apmokėti, o apmokėjimo pagrįstumo klausimą atsakovas kelia praėjus beveik metams nuo kai kurių paminėtų sąskaitų išrašymo. Atsakovas neturi teisės taikyti įskaitymą, nes draudžiama įskaityti teisme ginčijamus priešpriešinius reikalavimus, todėl atsakovės reikalavimas priteisti 375‘102,44 Lt yra nepagrįstas (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Tez Tour“ 936 312,35 Lt skolą, 25 037,21 Lt delspinigių, 10,26 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 961 349,56 Lt sumos, nuo 2006 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 613,50 Lt žyminio mokesčio, 4 000 Lt už advokato pagalbą ieškovui UAB „Aurela“ ir 22,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu – valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl nemokamų skrydžio paslaugų suteikimo. Tokia išlyga nėra numatyta ir šalių pasirašytoje 2006 m. balandžio 3 d. sutartyje. Susitarimo dėl nemokamų skrydžių neminėjo ir atsakovas savo atsakyme į ieškovo reikalavimą apmokėti suteiktas paslaugas. 2007 m. sausio 30 d. atsakovo atstovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Ieškovas teikdamas paslaugas turėjo išlaidų, todėl mažai tikėtina, kad jis savo iniciatyva būtų šias paslaugas teikęs nemokamai. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, nes nustatė, jog ne ieškovas nepagrįstai praturtėtų iš atsakovo sumokėtų sumų, o atsakovas nepagrįstai sutaupytų, neapmokėdamas už atliktus mokamus skrydžius.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aiškino 2006 m. balandžio 3 d. Užsakomųjų skrydžių sutarties nuostatas. Minėtos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad vykdomi šioje sutartyje ir jos prieduose numatyti užsakomieji skrydžiai, o atsiskaitymo tvarka ir užsakomojo skrydžio kaina yra įtvirtinta sutarties prieduose ir ji priklauso nuo skrydžio maršruto. Sutarties 5 punktas leidžia šalims padidinti užsakomųjų skrydžių kiekį šios sutarties prieduose nustatyto dydžio kainomis ir maršrutais, tačiau dėl to turi būti sudarytas papildomas susitarimas. Šiuo atveju joks papildomas susitarimas nebuvo sudarytas, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovo prašomas sumas už paslaugas, dėl kurių nebuvo atskirai susitarta ir kurių kaina nebuvo suderinta. Atsakovui buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, kurios nėra pagrįstos jokiais šalių susitarimais ir nėra aišku, kokiu būdu šios sumos susidarė.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas savo nurodomų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. nepateikė rašytinio susitarimo dėl nemokamų užsakomųjų skrydžių teikimo. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad toks susitarimas buvo sudarytas žodžiu, tačiau, dėl susidariusios konfliktinės situacijos, šalys jo raštu neįformino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlyga dėl nemokamų skrydžių teikimo galėjo būti įtraukta į 2006 m. balandžio 3 d. sutartį, o šalims nesutikus to padaryti, jos galėjo nepasirašyti šios sutarties. Atsakovas minėjo, kad šalių santykiai iki šio konflikto buvo draugiški, šalys pasitikėjo viena kita, iki sutarties pasirašymo buvo vykdomi mokėjimai, todėl susitarimas dėl nemokamų skrydžių nebuvo aptartas minėtoje sutartyje. Be to, pagal susiklosčiusią praktiką sutartyse yra aptariami tik mokami skrydžiai, o „lojalių partnerių“ ir kitos programos yra aptariamos atskiruose rašytiniuose susitarimuose.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik ieškovo pateikiamus įrodymus, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas vertino atsakovo buhalterės pasirašytą 2007 m. sausio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau nevertino atsakovo paaiškinimo dėl šio akto suderinimo aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos per klaidą, dėl to, kad jos buvo teikiamos chaotiškai, dažnai tikslinamos ir taisomos arba atsiunčiamos pavėluotai.
4. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vien PVM sąskaita faktūra neįrodo, kad tarp šalių yra atsiradę civiliniai–teisiniai santykiai, nes šiems santykiams atsirasti būtina dviejų šalių suderinta valia, tuo tarpu PVM sąskaita faktūra yra vienašalis aktas, sukuriantis šį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei.
5. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, o apsiribojo tik formalios išvados, jog nepagrįsto praturtėjimo nėra, pateikimu. Nebuvo įvertinta, kad ieškovas gavęs tiesioginę turtinę naudą, nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, o atsakovo turtas atitinkama suma sumažėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino bylos įrodymus. Tai, kad atsakovas dalį skolos prašo įskaityti, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką reiškia reikalavimų ar jų dalies pripažinimą. Atsakovas neginčija, kad jam buvo suteiktos paslaugos, skrydžių maršrutai ir kainos buvo aptartos, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad skrydžiai turėjo būti nemokami. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo. Paslaugos atsakovui buvo suteiktos, dėl šios paslaugos suteikimo ieškovas turėjo išlaidų, atsakovas iš savo klientų, kuriuos vežė ieškovas, gavo apmokėjimą, todėl nepagrįstas teiginys, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naują įrodymą – 2006 m. kovo 7 d. sąskaitos išrašą, tačiau tai prieštarauja proceso koncentruotumo principui. Atsakovas nenurodė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Aurela“ ir UAB „Tez Tour“ 2006 m. balandžio 3 d. sudarė užsakomųjų skrydžių sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo užsakytus nereguliaraus oro susisiekimo skrydžius, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutarties prieduose numatytą kainą (t. 1, b. l. 8-15). 2006 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 32-41). Atsakovas UAB „Tez Tour“ atsisakė mokėti už pagal šias PVM sąskaitas faktūras suteiktas paslaugas, remdamasis tuo, kad pagal žodinį šalių susitarimą šios paslaugos, kaip lengvata lojaliam klientui, turėjo būti suteiktos nemokamai.
Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, kurios neprieštarauja įstatymams. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys sudarė užsakomųjų skydžių sutartį, kuri turi tiek atlygintinų paslaugų teikimo, tiek vežimo sutarties požymių. Pagal CK 6.720 straipsnį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šalių sutarties 2.4.1. punktu atsakovas įsipareigojo visus numatytus mokėjimus vykdyti laiku ir visiškai. Minėtos sutarties 3.5 punkte numatyta, kad užsakovas už kiekvieną užsakomąjį skrydį bazinę kainą sumoka prieš 3 darbo dienas iki užsakomojo skrydžio vykdymo datos, o per 3 darbo dienas po sąskaitos gavimo dienos sumoka už pervežtus keleivius, faktines kuro išlaidas ir kainos padidėjimą (t. 1, b. l. 12). Vadinasi 2006 m. balandžio 3 d. sutartimi šalys susitarė tik dėl mokamų paslaugų suteikimo ir sutartyje bei jos prieduose išlygos dėl nemokamų paslaugų teikimo nenumatė, tačiau sutarties 5 punkte susitarė, kad papildomu susitarimu gali būti padidintas užsakomųjų skrydžių kiekis sutartyje numatytomis kainomis ir maršrutais (t. 1, b. l. 14).
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistos sumos už suteiktas keleivių vežimo paslaugas, tuo pagrindu, kad pagal žodinį ginčo šalių susitarimą šios paslaugos atsakovui turėjo būti suteiktos nemokamai. Kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl žodinio susitarimo buvimo ir jo teisinių padarinių ir pažymi kad šalys 2006 m. balandžio 3 d. užsakomųjų skydžių sutartyje numatė, kad esminės sutarties nuostatos gali būti pakeistos ar papildytos tik rašytiniu šalių susitarimu, o bet kokie sutarties pakeitimai yra neatskiriama sutarties dalis ir galioja tuo atveju, kai yra pasirašyti įgaliotų šalių atstovų (sutarties 8.3 punktas, t. 1, b. l. 15). Pagal CK 1.73 straipsnio 3 dalį šalys savo susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų ir numatyti tokių reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kito. Šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, kad bet kokie sutarties sąlygų pakeitimai galioja tik tuomet, kai jie yra sudaryti raštu, todėl atmetami atsakovo paaiškinimai dėl žodinio susitarimo dėl neatlygintinų skrydžių buvimo, kadangi pagal šalių sudarytą sutartį tokios formos sutarties pakeitimai nėra galimi.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijo ir tuo pagrindu, kad šalys dėl užsakomųjų skrydžių, už kuriuos teismas priteisė atitinkamas sumas, atskirai nesitarė, todėl nėra aptarta šių paslaugų kaina ir negali būti apskaičiuota priteistina suma. Kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šalių pasirašytoje sutartyje, kaip minėta, yra numatyta, jog šalys papildomu susitarimu gali padidinti skrydžių kiekį. Sutartyje nėra numatyta, kokia forma šis susitarimas (dėl skrydžių skaičiaus padidinimo) turi būti sudarytas, tačiau aiškiai įtvirtinta, kad tokių skrydžių kainos ir maršrutai bus tokie, kokie yra numatyti sutartyje (sutarties 5 punktas, t. 1, b. l. 14). Nors šalių susitarimas dėl papildomų skrydžių nebuvo sudarytas raštu, iš šalių veiksmų matyti, kad šalys tokį susitarimą buvo sudariusios, vykdė šiuo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, pats atsakovas patvirtino, kad jam papildomų skrydžių paslaugos buvo suteiktos, keleiviai buvo nugabenti, todėl jam atsirado pareiga atsiskaityti už gautas paslaugas (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Dėl to atmestini atsakovo argumentai, kad, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų skrydžių, nėra aišku, kokią kainą turi mokėti atsakovas.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl nemokamų skrydžių ir tokiais savo veiksmais pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovas taip pat nesutinka, kad šalių civilinius teisinius santykius gali įrodyti per klaidą pateikta apmokėti ir apmokėta PVM sąskaita faktūra. Civilinio proceso kodekse įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas reiškia, kad bylos šalims yra suteikiama vienoda galimybė ginti savo teises ir teikti įrodymus teismui, o šalių pateiktus įrodymus teismas privalo vertinti vadovaudamasis įstatymais ir savo vidinius įsitikinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ( CPK 185 straipsnio 2 dalis). Remdamasi tuo, kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nevienodai vertino šalių pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys susitarė dėl papildomų skrydžių, šiuos įsipareigojimus įvykdė ir nesutaria tik dėl to, ar už šias paslaugas turi būti atlyginama ar ne. Atsakovas savo poziciją dėl papildomų sutarčių neatlygintinumo grindžia žodiniu susitarimu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu ieškovas pateikė atsakovo argumentus paneigiančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas pateikiamas PVM sąskaitas faktūras iš dalies apmokėjo, jo buhalterė 2007 m. sausio 30 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, savo raštuose ieškovui nemokamų skrydžių jis neminėjo. Kolegija pastebi, kad šalys pagrindinėje 2006 m. balandžio 3 d. sutartyje numatė, kad visi papildomi skrydžiai bus mokami ir jiems bus taikoma sutartyje numatyta kaina.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, remdamasis PVM sąskaitomis faktūromis nusprendė, kad tarp šalių yra atsiradę papildomi civiliniai teisiniai santykiai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamų civilinių teisinių santykių buvimą nustatė remdamasis ne vien pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir sudaryta sutartimi, šalių veiksmais po šios sutarties sudarymo, prievolių pagal šią sutartį vykdymu, kadangi šalių teisės ir pareigos atsiranda iš sandorių, kurie gali būti sudaryti žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 1 dalis).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo nebuvimo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas, gavęs tiesioginę turtinę naudą, atsakovo sąskaita praturtėjo, o atsakovo turtas sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas (atliktus užsakomuosius skrydžius), pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 375 102,44 Lt priteisimo, tai yra permokėtos sumos grąžinimo, kadangi paslaugos buvo suteiktos ir atsakovas turi už jas sumokėti. Kolegija pažymi, kad už atlygintinos paslaugos suteikimą gauti pinigai negali būti laikomi gautais nepagrįstai, o paslaugas gavusio asmens sumokėta suma negali būti laikoma jo nuostoliais, kadangi pagrindas šioms sumoms gauti ir mokėti yra atitinkama sutartis (susitarimas), pagal kurią pinigus sumokėjusi šalis gavo atitinkamą paslaugą (naudą).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str., 302 str., 263 str. 1 d.).
Atmesdama apeliacinį skundą, kolegija sprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, vadinasi atsakovo ginčijama suma yra 1 336 452, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą yra 17 364,52 Lt. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 7 751,02 Lt, todėl iš jo priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 9 614 Lt.
Ieškovas prašo priteisti dėl apeliacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 3 009 Lt už papildomo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą posėdyje. Kolegija minėtas išlaidas laiko pagrįstomis, todėl jos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnis). Be to, iš atsakovo priteisiamos 21,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ (į.k. 111813515) 9 614 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus keturiolika litų) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aurela“ (į.k. 123264654) 3 009 Lt (tris tūkstančius devynis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ 21,20 Lt (dvidešimt vieną litą 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.