Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Henrikui Mackevičiui, atsakovės atstovui adv. Petrui Žekiui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atstovo advokato H. Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tuplex Baltic“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, įpareigoti atsakovę pakeisti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, išieškoti iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teigia, kad 2002-02-07 su ja sudaryta darbo sutartis, 2002-02-11 ? visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pažymi, kad 2003-09-17 buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nors neatliko tokių veiksmų, kuriais būtų padaryta materialinė žala atsakovei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė pripažino, jog inventorizacijos ir revizijos akte nurodytos prekės buvo gautos Klaipėdos skyriuje, trūkstamos prekės dažnai būdavo parduodamos be sąskaitų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad savo pareigas atlikdavo aplaidžiai, į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašydavo duomenis, žinodama, kad jie neteisingi. Konstatavo, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nesilaikė Darbo kodekso 228 str. numatytų darbuotojo pareigų ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove.

Apeliaciniu skundu ieškovės D. G. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė atliko veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių, šių aplinkybių neįrodė ir atsakovė. Pažymi, kad atsakovė atsisakiusi priešieškinio pripažino, jog ieškovė jokios materialinės žalos jai nepadarė. Teigia, jog teisme nagrinėjant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą pareiga įrodyti jo neteisėtus veiksmus ir kaltę tenka darbdaviui, o atsakovė šios pareigos neatliko. Konstatuoja, kad ieškovės argumentų dėl neteisėto atleidimo atsakovė nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir ieškovės interesus pažeidžiantį sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tuplex Baltic“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad tai, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai, patvirtina pačios ieškovės prisipažinimas dėl neteisėto prekių pardavimo. Nurodo, kad atleidimo pagrįstumą taip pat patvirtina pateiktos audito išvados, specialisto išvada.

Apeliacinis skundas atmestinas .

Byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2002-02-11 iki 2002-03-20 atsakovės sandėlio vadybininke-administratore, o nuo 2002-03-20 iki 2003-19-17 dirbo skyriaus vadove(t.1, b. l. 62). 2003-09-17 įsakymu( t.1, b.l.18) buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. nurodant atleidimo pagrindą - DK 235 str.2d.7p. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodyta, jog ieškovė įnešė į įmonės kasą 7627,19 Lt už patikrinimo akte konstatuotą prekių trūkumą, o akte nurodytą 4446,13 Lt trūkumą sumokėti atsisakė.

Pagal DK 136 str. 3d. 3p. darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas šiuo pagrindu yra drausminė nuobauda, kurią skiriant privaloma laikytis tvarkos, nustatytos tokiai nuobaudai skirti. Vertinant, kokie darbuotojo veiksmai (neveikimas) pagal DK 136 str. 3d.2 p. laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sistemiškai taikytinas DK 235 str. Visais atvejais sprendžiant klausimą, ar darbuotojas šiuo pagrindu atleistas teisėtai, būtina nustatyti, ar ieškovė šiuo konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas, t.y. neginčijamai atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovė įvykdė 7627,19 Lt prekių ir 4446, 13 litų trūkumą, nes darbo drausmės pažeidimas - tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys drausminę atsakomybę darbuotojui gali taikyti tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas yra negalimas. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose atsakovė privalėjo įrodyti, kad visos paminėtos drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygos buvo ( CPK 178 str.). Šios kategorijos bylose ypatingai svarbūs konkretūs faktai ir duomenys, todėl faktas, kad ieškovė iššvaistė atsakovės turtą, sukčiavo, turi būti įrodytas neginčijamai. Iš bylos medžiagos tokią išvadą galima padaryti. Iššvaistymo faktas įrodinėjamas rašytine bylos medžiaga-2003-09-01 atsakovo aktu ( t.1, b.l. 13, 84), kurį įvertino atsakovo užsakytas privatus auditas ( t. 3, b.l. 5), 2007-05-30 specialisto išvada (t.3, b.l. 74) ir ieškovės paaiškinimu ( t.3, b.l. 66). Visų pirma 2007-07-16 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo( t.2, b.l. 185) konstatuota, kad ieškovė suklastojo 3 PVM sąskaitas-faktūras: GCC 4362345, GCC 4362419, GFA 4578032, pasirašydama už kitus asmenis. Baudžiamoji byla ieškovei dėl jos mažareikšmiškumo buvo nutraukta, tačiau pagal DK 235 str. 7 p. nuostatas tokią veiką galima laikyti turinčia sukčiavimo požymių, nors už šią veiką darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju užfiksuotas sukčiavimo faktas, kuris paremtas konkrečiais ieškovės veiksmais. 2007-05-30 specialisto išvadoje konstatuota, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2002-02-25 iki 2003-08-25 neįformino 3177, 40 Lt kasos pajamų apskaitos dokumentais bei 4341,26 Lt prekių pardavimą pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose tikrovės neatitiko rekvizitai: pirkėjo pavadinimas ir kodas, asmens, pasirašiusio už prekių gavimą, vardas ir pavardė ( t.3, b.l.85-88). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovės veikoje buvo atsakovės turto iššvaistymo ir sukčiavimo požymių. Nepagrįstas ieškovės motyvas, jog ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su jai pavestomis padalinio vadovės darbo funkcijomis. Visų pirma įvertintinos jos, kaip padalinio vadovės, darbo funkcijos, kurios iš dalies gali būti prilyginamos pavedimo teisiniams santykiams, kurie yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50. Šioje nutartyje išanalizuotas uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinis statusas ir nustatyta, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą, šis atsakovo statusas, reglamentuotas LR akcinių bendrovių įstatyme, įpareigojo veikti bendrovės interesais. Ieškovė Klaipėdos padalinyje vykdė padalinio vadovės pareigas, todėl buvo iš dalies atsakinga ir pagal įstatymą, kuris pavedė užtikrinti kasdieninį šio padalinio funkcionavimą ir reikalų tvarkymą. Ieškovės darbinės pareigos papildomai buvo nurodytos 2002-02-11 materialinės atsakomybės sutartyje, kurią ji pasirašė dar dirbdama administratore-vadybininke (t.1, b.l. 4) ir jos nenutraukė ar nepakeitė nuo 2003-03-20 pradėjus dirbti padalinio vadove. Šios sutarties 1p. c papunktis įpareigojo ieškovę tvarkyti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti pinigines ataskaitas ir kt.(t.1, b.l.4), todėl daryti išvadą, jog jai nebuvo žinomos darbo pareigos, nėra pagrindo. Be to, iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t.2, b.l. 180) yra nustatyta, kad ieškovė įvykdė baudžiamosios teisės prasme mažareikšmius veiksmus, turinčius sukčiavimo požymių, atsakovės dokumentuose, todėl dėl tokių veiksmų neatlikimo įstatymas nereikalauja atskiro supažindinimo, o CK 1.6 str. įtvirtina įstatymų žinojimo prezumpciją. Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarime ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje’’ konstatuota, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymą ir darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3d. 1 ir 2 punktus, turi būti aiškinamos sistemiškai ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas - teisingai suderinti reikšmingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo, tiek darbdavio darbo teisių apsaugą. Motyvas, kad atsakovė atsisakė priešieškinio, nėra pagrindas tenkinti ieškinį, nes tokia atsakovės teisė yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekse.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.