Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-89-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02031-2008-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.18.10.; 1.2.18.8.; 2.1.7.4, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n uosprendis

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. I. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžio, kuriuo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 25 MGL dydžio (3 250 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL dydžio (4 550 Lt) bauda.

Priteista iš Tatjanos I. K. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 3 867,22 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – 2008-10-01, 2008-11-04, 2009-04-01, 2009-11-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) daiktus ir dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I. nuteista už tai, kad ji apgaulingai tvarkė apskaitą, tai yra ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) generaline direktore, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei, vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21, tyčia, (duomenys neskelbtini) g. 1A, (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo standartais...“; 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“; VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ nuostatas, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų pajamų (čekių ir „Nemokėtojų”), sumoje 2 6562,67 Lt, jų neužregistravo apskaitos registruose, tai yra:

- pagal UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 buvo suteikta maitinimo paslaugų už 527 664,9 Lt, o pagal to paties laikotarpio elektroninio kasos aparato ataskaitų duomenis tik už 515 562,54 Lt, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais 13 963,67 Lt pajamų (6 030,15 + 1 839,82 + 4 862,75 + 1 210,85 + 20,10), gautų iš piliečių už parduotus patiekalus, jų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse, iš jų: laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 – 6 030,15 Lt (62 996,70 – 56 966,55); laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 1 839,82 Lt (90 774,50 – 88 934,68 + 20,10); laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 – 4 862,75 Lt (177 320,20 – 172 457,45); laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-09-21 – 1 210,85 Lt (46 065,30 – 44 854,45), o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 įtraukė į apskaitą daugiau 1 861,31 Lt pajamų (150 508,20 – 152 369,51), nepagrįstų apskaitos dokumentais;

- pagal UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekių sąrašo duomenis laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 skiltyje „Nemokėtojai“ buvo užregistruota 7 5951 Lt įplaukų pagal „Administratoriaus kortelė“, o už tą patį laikotarpį apskaitos registruose buvo užregistruota tik 66 914 Lt gautų „Nemokėtojų“ pajamų, tai yra apskaitos dokumentais nepagrindė 12 619,10 Lt (6 948,90 + 3 587,90 + 2 082,30) gautų pajamų pagal kompiuterinės programos „R-Keeper“ skiltyje „Nemokėtojai“ duomenis ir šių pajamų neužregistravo apskaitos registruose: „Bendra apyvarta“, „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse, iš jų: laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 – 6 948,90 Lt (21 573,90 – 14 625); laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 – 3 587,90 Lt (7 921,40 – 4 333,50); laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 – 2 082,30 Lt (22 324,50 – 20 242,20) bei laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 ir laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-09-21 užregistravo apskaitos registruose 3 582,10 Lt (2 082,30 + 1 457,60) pajamų daugiau, negu užregistruota kompiuterinės programos „R-Keeper“ skiltyje „Administratoriaus kortelė“, jų nepagrindė apskaitos dokumentais.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, T. I., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) generaline direktore ir atsakinga už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei įmonės veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu „Mokesčių mokėtojo pareigos”, privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pažeisdama to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos”; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur numatyta, kad ,,mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”; 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ...“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ nuostatas, nuo 2008-05-01 iki 2008-09-01, (duomenys neskelbtini), vykdydama ūkinę finansinę veiklą bei veikdama per įmonės vyr. buhalterę R. S., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, siekdama išvengti 3 867 Lt pridėtinės vertės mokesčio, tyčia, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už maitinimo paslaugas gautų 25 351,82 Lt pajamų ir į 2008 metų gegužės–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM bei elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-09-25 jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, būtent:

- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai” neparodė PVM apmokestinamosios vertės 6 030 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 920 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 920 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 8 789 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 1 341 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 341 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 3 588 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 547 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 547 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos (forma FR0600) 18 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ neparodė PVM apmokestinamosios vertės 6 945 Lt bei 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ neparodė 1 059 Lt pardavimo PVM ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1059 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tokia savo veika Tatjana I. K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateiktose 2008 m. gegužės–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą įrašė neteisingus duomenis.

Teismas, motyvuodamas, kad „R-Keeper“ programos čekiai dar kartą papildomai turi būti traukiami į apskaitą, privalėjo šį teiginį pagrįsti teisės aktais, o ne vadovautis prielaida. Šiuo atveju nuteistosios veiksmuose nėra subjektyvinės pusės požymių, tyčios sąmoningai ir apgaulingai tvarkyti apskaitą.

LAT Senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 55 nurodė, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį būtina objektyvių sąlygų visuma. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti padaromas klastojant apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta, visi įtarimai grindžiami prielaidomis.

Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnis) baudžiamosios teisės teorijoje apibūdinamas kaip sąmoningas apskaitos tvarkymas, pažeidžiant tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus – dvigubos apskaitos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas, dokumentų sunaikinimas, suklastojimas ir pan. Atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jeigu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Akivaizdu, kad įmonės visos finansinės operacijos buvo užfiksuotos „R-Keeper“ programos fiskalinėje atmintyje, tai ir numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (priskiria prie apskaitos dokumentų), 6 straipsnio 1 dalis (apskaitos metodų visuma), todėl įmonės direktorės veiksmuose nėra sąmoningo buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimo, o kartu ir šios veikos požymių jos veikoje.

„R-Keeper“ sistemoje užfiksuotos sumos, kurioms buvo pritaikytos nuolaidos, negali būti traktuojamos pajamų slėpimu, nes „R-Keeper“ sistema yra apskaitos dokumentas (naudoja daugiau nei pusė maitinimą teikiančių įstaigų, barų, restoranų), tai reglamentuota Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje: „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą...“. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustato, kad: „Paprastasis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.“ (tai „R-Keeper“ užfiksuotos sumos).

Byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių specialistės V. Vinksienės išvadas, susijusias su PVM, Pelno mokesčio, Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimais. Specialistės išvada (išvadą su „R-Keeper“ programa teikė pirmąkart) paremta jos, suinteresuotos bylos baigtimi, šališka nuomone, o ne vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Mokesčių administravimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „<..> mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ... <...>; 2 dalyje nurodyta: „<...> mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos ...>. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės išvada, jog nuolaidų sumos, kurios buvo pritaikytos darbuotojams už maitinimą ir užregistruotos apskaitos programoje „R-Keeper“, nebuvo pripažintos nuolaidomis, o buvo pripažintos tariamai gautomis pajamomis. Įmonė per 2008 m. sezoną buvo tikrinta net 4 kartus (2008-04-04 – Sodra, 2008-06-04 – FNTT, 2008-06-15 – VMI, 2008-09-24 – VMI ir FNTT), tačiau ankstesnių patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Nepagrįstas motyvas, kad PVM sąskaitas–faktūras reikėjo išrašyti kas mėnesį, nes įstatymas numato galimybę PVM mokėtojui visus per mokestinį laikotarpį įvykusius PVM įstatymo 5 straipsnyje (prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti) ir 8 straipsnyje (paslaugų teikimas privatiems poreikiams tenkinti) nurodytus prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejus įforminti viena sąskaita. Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir mokesčių administratorius savo 2005-12-07 išaiškinime Nr. (18,17-31-l)-R-10865 3 p., 4 p., 5 p.: „PVM mokėtojas turi teisę visas per mokestinį laikotarpį privatiems poreikiams tenkinti suteiktas paslaugas įforminti viena bendra PVM sąskaita–faktūra.“

Kalto asmens teisingas nubaudimas, besiremiantis išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, yra viena svarbiausių teisinių priemonių, užtikrinančių visuomenės saugumą. Ši nuostata, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, pažeista, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas daro prielaidas ir jomis įrodinėja nuteistosios T. I. kaltę.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios T. I. gynėjo advokato R. Jakšto apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, todėl juos netinkamai įvertino. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtinos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistosios T. I. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl T. I. kaltės neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. I. veikos įvertinimo yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir teisingai neįvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos T. I. veikos teisiniam įvertinimui ir jos kaltės klausimo išsprendimui.

Apylinkės teismas teisingai aiškino BK 222 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tuo atveju, kai dėl šių veikų padarymo atsiranda padariniai, tai yra negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad dėl T. I., būdama UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė ir atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra nesilaikydama norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir juos pažeisdama, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė už suteiktas maitinimo paslaugas gautų pajamų – 26 562,67 Lt, jų neužregistravo apskaitos registruose, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apylinkės teismas nenurodė motyvų, kodėl padarė tokią išvadą, kad būtent dėl nustatytų UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės T. I. kaip asmens, atsakingo už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tik deklaratyviai nurodė specialisto išvadą Nr. 5-3/31 bei specialistės V. Vinksienės parodymus teisiamajame posėdyje. Šiuos įrodymus netinkamai analizavo, netinkamai juos įvertino, todėl nepagrįstai nuteistosios veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiosios specialistė Vijos Vinksienės 2009-04-14 specialisto išvadoje Nr.5-3/31 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 neužregistravo apskaitos registruose 13 943,57 Lt čekių bei 12 619,10 Lt „Nemokėtojų“ pajamų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 apskaitos registruose neužregistravo iš viso 26 562,67 Lt pajamų (13943,57 čekių + 12619,10 Lt „Nemokėtojų“) ir nuo jų nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4051,93 Lt PVM (26562,67 x 18%/(100% +18%). Tuo UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 15 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijų patvirtintas kopijas nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-09-01 apskaitos registruose iš viso neužregistravo 25 351,82 Lt įplaukų (čekių ir „Nemokėtojų“) ir nuo jų nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3 867,22 Lt PVM, todėl Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2008 m. gegužės–rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visos UAB (duomenys neskelbtini) finansinės operacijos buvo užfiksuotos „R-Keeper“ programoje, kurią įmonė naudojo apskaičiuoti gaunamas pajamas, suteikiamas nuolaidas darbuotojams ir klientams, maisto prekių likučiams nustatyti ir kt. Ši programa atlieka su fiskaliniu kasos aparatu susijusias funkcijas, taip pat funkcijas, susijusias su valdymo (vidaus) apskaita, kurią pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. R-Keeper“ programos sistemoje buvo užregistruoti visi ūkiniai įvykiai jiems įvykus, visos pajamos buvo apskaitomos naudojantis „R-Keeper“ programa. Apskaitos registrai nebuvo pakeisti ar sunaikinti, programa nebuvo perprogramuota.

T. I. neigė apgaulingai tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą. Teigė, kad jokio pajamų slėpimo įmonėje niekada nėra buvę bei paaiškino, jog restorane yra įdiegta „R-Keeper“ programa, kurios pagalba vykdomas užsakymų priėmimas iš klientų ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Įmonė jokių mokesčių nuslėpti nesiekė, viskas buvo apskaitoma, visi mokesčiai buvo mokami, visos pajamos buvo apskaitomos naudojantis „R-Keeper“ programa. Sąskaitos-faktūros buvo išrašomos „R-Keeper“ ataskaitų pagrindu. 2008 m. įmonės veikla buvo tikrinta net keturis kartus – VSDFV Klaipėdos skyriaus, FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus, du kartus Klaipėdos apskrities VMI, patikrinimų metu buvo tiriami įmonės finansinės apskaitos dokumentai, forminami kasos operacijų atlikimo rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktai, tačiau pažeidimų, susijusių su pajamų slėpimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, rasta nebuvo.

Siekiant pašalinti abejones dėl specialistės išvados apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, teismui buvo pateikti auditoriaus Daniaus Stražinsko komentarai ir pastabos dėl 2009-04-14 specialisto išvados Nr. 5-3/31 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“, kuriuose nurodyta, jog iš specialistės išvados neaišku, ar buvo nustatytos įplaukos, neapskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Auditorius D. Stražinskas atkreipė dėmesį, kad „R-Keeper“ programoje „Nemokėtojų“ skiltis yra naudojama ne lėšoms apskaityti, o registruojant ūkines operacijas, kurios nėra pabaigtos gaunant pinigines įplaukas ir tuo būdu nustatant faktiškai gautas įmonės pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį privatiems poreikiams suvartotų prekių ir paslaugų apmokestinamoji vertė yra lygi jų įsigijimo kainai. Specialistė V. Vinksienė tyrimui pateiktoje medžiagoje nenustatė, kad prekės ir paslaugos įmonėje būtų naudojamos privatiems poreikiams tenkinti, nes nėra jokių paskaičiavimų apie savikainą prekių ir paslaugų, kurios buvo užfiksuotos „R-Keeper“ programos „Nemokėtojų“ skiltyje. Šioje skiltyje yra užregistruotas prekių ir paslaugų judėjimas valgiaraščio kainomis, tačiau tai nereiškia, jog visos įmonės prekės ir paslaugos bus parduotos ir bus gautos pajamos už pageidaujamą gauti kainą. Bendrovės direktorė apskaitydama prekes, kurias paėmė kaip įmonės atskaitingas asmuo, įformino jų vertę valgiaraštyje nustatytomis kainomis, tačiau jų vertė iš tikrųjų galėjo neatitikti rinkos vertei arba iš tikro gautų pajamų vertei. Pagal minėto LR PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalį PVM apmokestinimo momentas atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Šiuo atveju prekių ir paslaugų pardavimas buvo įformintas 2009-09-17 PVM sąskaita-faktūra BER Nr. 000076, ir tai, auditoriaus nuomone, nebuvo prekių (paslaugų) suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti.

Nors minėtoje specialistės V. Vinksienės išvadoje nurodyta, kad įmonė nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 nepagrindė apskaitos dokumentais 13 943,57 Lt sumos čekių ir 12 619,10 Lt „Nemokėtojų“ pajamų, tačiau apklausiamas apeliacijos teismo posėdyje auditorius D. Stražinskas atkreipė dėmesį, jog šie duomenys gauti iš kompiuterinės programos ataskaitų, kurių sudarymo tikslas ir prasmė yra skirtingi ir susiję su daugiafunkcine šios programos paskirtimi. Specialistės V. Vinksienės išvadoje nurodyta, kad išvados padarytos remiantis apskaitos dokumentais, kurie atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, ir teigiama, kad iš šių dokumentų nustatyti skirtumai yra įmonės pajamos, tačiau nepateikti įrodymai, kad įmonė gavo ekonominę naudą, pvz. neapskaityti pinigai kasos aparate, nepagrįstas apskaitos dokumentais įmonės įsipareigojimų sumažėjimas ir pan. Jeigu gauti buhalterinių duomenų skirtumai nėra įmonės pajamos, jie neturi įtakos mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui.

Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kompiuterinės programos „R-Keeper“ čekiai gali būti pripažinti apskaitos dokumentais, nes juose užfiksuoti elektroniniai duomenys apie pardavimo operacijas. Tiek „R-Keeper“ programos čekių sąrašas, tieks elektroninio aparato ataskaitų duomenys gali būti apskaitos registrais, kadangi juose yra pateikiamos ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinės, paremtos apskaitos dokumentais, todėl specialistės V. Vinksienės išvadoje nepagrįstai nurodyta, neva UAB (duomenys neskelbtini) turėjo savo apskaitoje pripažinti 13 963,67 Lt pajamų, kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir nebuvo užregistruotos apskaitos registruose „Bendra apyvarta“ ir „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse.

Kompiuterinė programa „R-Keeper“ atlieka su fiskaliniu kasos aparatu susijusias funkcijas, taip pat funkcijas, susijusias su valdymo (vidaus) apskaita, kurią pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. „R-Keeper“ čekių sąrašo sudarymo požymis yra UAB (duomenys neskelbtini) meniu kainos, kurios iš vienos pusės reiškia pageidaujamas iš klientų gauti pajamas, iš kitos – programos pradinius duomenis, be kurių valdymo vidaus apskaita negalėtų veikti. Kasos aparato suminėse fiskalinėse ataskaitose pateikiamos sumos apie realiai gautas pinigines įplaukas, kurios buvo įneštos į įmonės kasą ir užregistruotos buhalterinėse sąskaitose. Priklausomai nuo klientų tipo įmonės darbuotojai, veikdami pagal generalinės direktorės įgaliojimą, galėjo suteikti nuolaidas klientams, atsiskaitantiems grynaisiais pinigais arba kreditinėmis kortelėmis ir tokiu būdu į įmonės kasą įnešti mažiau įplaukų arba perduoti operacijos užbaigimą ir galutinį kainos su klientu nustatymą generalinei direktorei. Taigi, įmonės darbuotojai nuolaidą galėdavo apskaityti „R-Keeper“ programoje, dėl to kasos elektroninio kasos aparato ataskaitoje užregistruota atitinkanti įmonės gautas įplaukas suma. Kitu atveju, atsiskaitant įmonės generalinė direktorė nustatydavo prekių ir paslaugų pardavimo kainą, kuri neatsispindėjo „R-Keeper“ programos ataskaitų registruose, nes ji buvo nustatoma vėliau nei turėjo būti užbaigiamos operacijos su čekiu, tokiu būdu kartu siekiant išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo.

„R-Keeper“ programos registruose užregistruota, jog įmonės generalinė direktorė savo vardu ėmė įvairias UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios buvo užregistruojamos kompiuterinės programos registruose meniu nurodytomis pardavimo kainomis, tačiau, auditorius paaiškino, jog tai nėra prekių pardavimas. Taigi 13 963,67 Lt skirtumas yra nustatytas interpretuojant skirtingų apskaitos registrų duomenis, o išvadą pateikusi specialistė V. Vinksienė nenustatė jokių kitų aplinkybių, kuriomis UAB (duomenys neskelbtini) turėjo apskaitos registruose „Bendra apyvarta“ ir „Didžiosios knygos“ buhalterinių sąskaitų apyvartų suvestinėse užregistruoti pajamas, nes nėra duomenų, kad įplaukų dydis kasos aparate viršytų įplaukas, nurodytas kasos aparato ataskaitose, nenustatyta įplaukų banko sąskaitose, kurioms nebuvo išrašytos PVM sąkaitos-faktūros, buhalterinėse sąskaitose nebuvo nustatyti atitinkamai dengimai, dėl kurių būtų sumažėjęs įmonės įsiskolinimas generalinei direktorei arba darbuotojams, nebuvo nustatytos su pajamomis susijusios sąnaudos, nebuvo kitais būdais įvertinta įmonės ekonominė nauda. Auditorius kartu pažymėjo, jog išrašydama PVM sąskaitą-faktūrą prekybos sezono pabaigoje – 2010-09-17, generalinė direktorė jau galėjo įvertinti visas su šių pajamų uždirbimu susijusias aplinkybes ir atitinkamai apskaičiuoti įmonės pajamas ir PVM iš ūkinių operacijų atliktų su įmonei priklausiusiomis prekėmis.

Remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavosi Verslo apskaitos standartais, kuriais remiantis įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra yra pateikiama įmonės finansinėse ataskaitose, kurios sudaromos už ataskaitinį laikotarpį, kuris UAB (duomenys neskelbtini) atveju yra laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 208-12-31. Taigi nepagrįstas motyvas, kad PVM sąskaitas-faktūras reikėjo išrašyti kas mėnesį, nes įstatymas numato galimybę PVM mokėtojui finansines ataskaitas sudaryti už ataskaitinį laikotarpį, ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo atvejus įforminti viena sąskaita. Kadangi įmonės ataskaitinis laikotarpis apima laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, taigi, įmonė už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-09-21 neprivalėjo sudaryti jokių finansinių ataskaitų, kuriose būtų nurodyta įmonės veikla, turtas, jos nuosavas kapitalas ir struktūra.

Priešingai specialistės V. Vinksienės išvadai, Lietuvės Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja nuolaidų taikymo už prekių ir paslaugų pardavimą dydžio bei nuolaidų teikimo tvarkos. Be to, Lietuvės Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta bendrovės vadovo teisė vienvaldiškai sudaryti sandorius su klientais, taigi ir teikti nuolaidas įmonės klientams, akcininkams ir darbuotojams.

Specialistė V. Vinksienė išvadoje teigdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, apskaitos registruose neužregistravo pajamų, rėmėsi tik „R-Keeper“ kompiuterinės programos duomenimis, tačiau ši programa be kitų funkcijų kartu atlieka ir ūkinių įvykių bei ūkinių operacijų fiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje funkciją. Auditorius D. Stražinskas, išnagrinėjęs išvadą pateikusios specialistės bei kitų atsakingų darbuotojų surinktą medžiagą, konstatavo, jog negalima tvirtinti, kad įmonė nebūtų galėjusi sudaryti metinio finansinių ataskaitų rinkinio, kuris atspindėtų realią įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius ir struktūrą Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytais terminais, kartu pažymėdamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta „dvigubos“ apskaitos, dokumentų klastojimo ar sunaikinimo atvejų, dėl to būtų galima teigti, kad įmonė nebegalės sudaryti finansinių ataskaitų.

Pagal BK 222 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų ir jų pagrindu atlikto tyrimo metu buvo nustatytas įmonės turtas, finansinė būklė. Todėl nėra pagrindo pripažinti esant BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytiems padariniams.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių specialistės V. Vinksienės išvadas, susijusias su PVM, Pelno mokesčio, Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimais. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme dėl pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės–finansinės veiklos išvados specialistė V. Vinksienė paaiškino, kad jai buvo pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai ir ištrauktas čekių sąrašas iš „R-Keeper“ programos. Priešpriešinių patikrinimų su kitomis įmonėmis ji neatliko, liudytojų neapklausė, viskas buvo nustatyta iš pateiktų buhalterinių dokumentų. Nurodė, kad iš pateiktų duomenų nustatė įmonės pajamas, pelną, nustatė, kad buvo „R-Keeper“ programoje buvo užregistruotas 13 943,57 Lt sumos čekis, bet į kasos aparatą, kasos knygoje ir apskaitoje užregistruota mažiau, tai yra ši suma nėra užfiksuota apskaitoje, taip pat apskaitos dokumentais nepagrįstos 12 619,10 Lt „Nemokėtojų“ pajamos, tai, pasak specialistės, yra pažeidimas. Tačiau, kolegijos nuomone, tokių nustatytų aplinkybių nepatvirtina anksčiau aptarti duomenys, byloje nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto ar finansų būklės, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija, nes specialistė viską nustatė, tai yra apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė V. Vinksienė patvirtino, kad iš bendrovės pateiktų dokumentų nustatė įmonės pajamas, pelną. Tačiau ji negalėjo paaiškinti, kodėl buvo padaryta tokia jos išvada, tai yra kodėl išvadoje nustatyti pažeidimai buvo priežastis konstatuoti BK 222 straipsnyje numatytus padarinius. Specialistės išvada paremta jos subjektyvia nuomone, o ne vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės išvada, jog nuolaidų sumos, kurios buvo pritaikytos darbuotojams už maitinimą ir užregistruotos apskaitos programoje „R-Keeper“, nebuvo pripažintos nuolaidomis, o buvo pripažintos tariamai gautomis pajamomis. Kaip minėta, įmonė per 2008 m. sezoną buvo tikrinta net 4 kartus, tačiau šių patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Specialisto išvadoje nurodytus pažeidimus nėra pagrindas vertinti kaip negalėjimą iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, nes iš specialisto išvados matyti, tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir išvadą pateikusi specialistė, kad įmonės turtas, veikla, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimų dydis buvo detaliai nustatyti. Apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, todėl netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio nuostatas, kartu ir BK 220 straipsnio nuostatas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog T. I. buvo nuteista už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingą duomenų apie pelną bei pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis), tai yra T. I. buvo kaltinama, jog apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą tuo pačiu metu padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas. Kadangi šios veikos susijusios, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, kartu konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis T. I. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios T. I. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendį panaikinti:

T. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.